Lietuvoje per metus sumažėjo žmonių, gyvenančių žemiau absoliutaus skurdo ribos, skaičius, penktadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra.
Žemiau šios ribos dabar gyvena 2,7 proc. visų šalies gyventojų – iš viso per 77 tūkst. žmonių.
2022 metais tokių žmonių buvo daugiau nei 106 tūkst., arba 3,8 proc. visų gyventojų. Tai reiškia, jog per metus gyvenančių žemiau absoliutaus skurdo ribos mažėjo 1,1 procento.
Absoliutaus skurdo riba pernai buvo laikoma 267 eurų per mėnesį vienam gyventojui ir 561 eurai – keturių asmenų šeimai su dviem vaikais iki 14 metų.
Šiemet tokia riba laikoma 354 eurų per mėnesį vienam gyventojui, o keturių asmenų šeimai – 743 eurai.
„Gera žinia yra ta, jog didėjant absoliutaus skurdo ribai 32,6 proc., absoliutaus skurdo lygis mažėjo“, – pristatydama duomenis kalbėjo Valstybės duomenų agentūros generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadovė Ugnė Užgalė teigė, jog absoliutaus skurdo riba išaugo dėl to, kad rodiklis atspindėjo aukštą infliaciją.
Statistika taip pat rodo, kad kas penktas šalies gyventojas dabar gyvena skurdo rizikoje (daugiau nei 568 tūkst. nuolatinių gyventojų), tačiau skurdo rizikos lygis per metus sumažėjo 1 proc. punktu (2022-aisiais buvo per 586 tūkst. gyventojų).
Pasak I. Masiulaitytės-Šukevič, didžiausias skurdo lygis yra 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2023 metais jis sudaro 36,5 procento. Palyginti su 2022 metais, šis rodiklis mažėjo 3 procentiniais punktais.
„Didelis skurdo rizikos lygis vis dar išlieka 65 metų bei vyresnių asmenų amžiaus grupėje, nors valstybinio socialinio draudimo vidutinė senatvės pensija didėjo daugiau kaip 14 procentų. Vidutinė senatvės pensija yra vis dar mažesnė už skurdo rizikos ribą“, – kalbėjo ji.
Pavaduotoja pažymėjo, jog žemiau skurdo rizikos ribos atsiduria vieniši pensininkai, gaunantys vidutinę ar šiek tiek didesnę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų.
Savo ruožtu vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis sudaro 17 proc. (praėjusiais metais buvo 17,8 procento). Tuo metu mažiausia skurdo rizikos gyvenančių asmenų dalis – darbingo amžiaus grupėje nuo 18 iki 64 metų – 14,9 procento.
„Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygio mažėjimui didelės įtakos turėjo piniginės socialinės paramos teikiamas vaikus auginančioms šeimoms augimas“, – sakė I. Masiulaitytė-Šukevič.
2023 metais mažiausias skurdo rizikos lygis yra Vilniaus mieste (13,1 proc.), Neringos savivaldybėje (15,5 proc.) bei Vilniaus rajono savivaldybėje (15,9 procento).
Tuo metu didžiausias skurdo lygis – Kelmės (31,3 proc.), Skuodo (29,7 proc.), Biržų (28,9 proc.) rajonų savivaldybėse.
Pasak agentūros, skurdo statistika buvo parengta eksperimentiniu būdu 2022 metais atlikto statistinio tyrimo duomenimis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė nurodo, kad per 5 metus skurdo rodikliai sumenko kartais.
„2018 metais buvo pradėti skaičiuoti ir skelbti absoliutaus skurdo rodikliai. Vertinant 2017 m. gyventojų pajamas, net 390 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos. O štai vertinant 2022 m. gyventojų pajamas, absoliučiame skurde gyvenančių asmenų skaičius sumažėjo net 5 kartus. Skirtumas labai didelis. Tačiau turime ir toliau rūpintis pažeidžiamiausiais mūsų šalies gyventojais ne tik išmokomis, tačiau ir taikliomis socialinėmis paslaugomis, užimtumu“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pasak ministrės M. Navickienės, statistikos duomenys ir reguliariai atliekami tyrimai rodo, kad vienkartinės išmokos skurdo rodiklių negerina. Sunkiau besiverčiantys, vieniši, turintys negalią ar kitokių sunkumų žmonės pajunta valstybės pagalbą ir tuo pačiu gyvenimo kokybę tik gaudami nuoseklias, tikslingas išmokas, pensijas ir kitą finansinę pagalbą, rašoma ministerijos pranešime.
Skurdas tarp senjorų, vienišų asmenų, žmonių su negalia išlieka opi problema, kurią Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir toliau sprendžia pasitelkusi ilgalaikes ir kuo taiklesnes priemones, kad labiausiai pažeidžiamų grupių skurdas šalyje mažėtų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad istoriškai didžiausias socialinių išmokų padidinimas ir spartesnis pensijų indeksavimas 2022 metais ir ateityje turės teigiamos įtakos skurdo mažėjimui šalyje, ypač tarp pensinio amžiaus asmenų, skurdo rizikos lygis mažės ir tarp negalią turinčių asmenų.
Remiantis Valstybės duomenų agentūros eksperimentine statistika, vertinant 2022 metų gyventojų pajamas, didžiausias skurdo rizikos lygis išlieka 65-erių metų ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje ir siekia 36,5 proc. Skursta apie 17 proc. vaikų. Jei ši eksperimentinė statistika (prognozės) pasitvirtins, kai bus skelbiami faktiniai skurdo rodikliai apie 2022 metų gyventojų pajamas – tai bus pats žemiausias vaikų skurdo rizikos lygis, fiksuotas nuo 2005 metų.
