7 iš 10 lietuvių, pernai prašiusių paskolos, jos negavo. Specialistai sako, kad taip yra todėl, nes dauguma žmonių neskaičiuoja išlaidų, neanalizuoja savo biudžeto. Nors kaip tai nesunkiai daryti, siūlo ir programėlių kūrėjai-startuoliai, ir bankai.
Sekti, kiek išleidi, pasak ekonomistų, vienas pirmųjų žingsnių, norint sutaupyti. Tačiau užrašyti ranka popieriuje, ar pačiam vesti duomenis kompiuteryje atima laiko ir nėra itin patogu. Kasdieniams pinigams tvarkyti skirtų interneto svetainių Lietuvoje – nedaug. Vieną jų – „Kurdingopinigai.Lt“ – beveik prieš dešimtmetį sukūręs informatikas Kęstutis Morkūnas sako, kad dabar ji veikia savaime, nes investicijos ar plėtra neplanuojamos.
Tačiau sprendimus siūlo ir Lietuvoje veikiantys bankai. „SEB“ automatiškai analizuoja kliento išlaidas internetinėje bankininkystėje. Į sąskaitą ateinantys ar iš jos iškeliaujantys pinigai grupuojami, pavyzdžiui, kiek išleista maistui. Operacijas bankomate pats žmogus gali priskirti vienai ar kitai grupei.
„Swedbank“ kasdieniams finansams turi ir mobiliąją programėlę. Tiesa, nė vienas bankas nepastebi didelio žmonių susidomėjimo tokiomis galimybėmis. Apskritai, „Swedbanko“ duomenimis, tik kas dešimtas planuoja biudžetą ir jo laikosi.
Daugiau – Augusto Stankevičiaus ir Loretos Mačiulienės reportaže.
