Tai, kad Zarasų rajone esančiose Dusetose oficialiai gyvena vos 550 žmonių, Kuzmų šeimos nė kiek neatbaidė nuo idėjos čia įkurti lėto maisto restoraną. Nors tenka pripažinti, kad dusetiškiai dėl kai kurių idėjų iš pradžių gūžčiojo pečiais, o metus veikiantis šeimos restoranas ir gerokai pasikeitė, restorano įkūrėjos Marijos Kuzmaitės tėtis Aurimas Kuzma tvirtai tikina – nė nebuvo minties dukrai rekomenduoti veiklą nutraukti. „Mes to matę, nebijome iššūkių“, – šypsosi Aurimas.
Jau penktus metus iš eilės portalo LRT.lt žurnalistai ir fotografai vasarą iškeliauja į žurnalistinę ekspediciją „Aplink Lietuvą“. Šiose įdomiose kelionėse atrandama unikalių žmonių ir išskirtinių jų istorijų, kūrybiškų verslų ir aukštyn kojomis apverstų gyvenimų, įspūdingų muziejų ir gamtos perlų. Visomis šiomis istorijomis dalijamės su skaitytojais portale LRT.lt! Žinote vietą ar žmones, kuriuos turėtų aplankyti mūsų komanda? Rašykite pasiūlymus el. pašto adresu pasidalink@lrt.lt!
Įėjus į Dusetose veikiantį šeimos restoraną „Serpent“ turbūt nė nekiltų mintis, kad tai – ligoninės pastatas. Restoranas čia gyvuoja jau antrą sezoną, tačiau ilgą laiką patalpos buvo apleistos, prieš tai atliko ligoninės administracijos funkciją, o dar anksčiau čia veikė gimdymo namai.
Būtent iš šios istorijos gimė ir restorano pavadinimas. Marijai kilo mintis, kad angliškas žodis „serpent“, reiškiantis gyvatę ar žaltį, puikiai atspindi ne tik medicinoje naudojamą simboliką, bet ir restorano idėją – tai lėto maisto restoranas, kuriame kiekvienam svečiui maistas ruošiamas tik jį užsisakius ir visiškai šviežias pasiekia stalą.
Būtent dėl šios priežasties bene visą restorano istoriją LRT.lt žurnalistams pasakoja ne pagrindinė idėjų kūrėja Marija, kuri be visų kitų darbų yra ir restorano šefė, o jos tėtis Aurimas.
Būtent jis ir yra kaltininkas to, kad šeima apskritai turėjo galimybę įkurti restoraną buvusiose ligoninės patalpose.
„1998 m. vyko aukcionas ir kažkaip netyčia įkalbino nusipirkti pažįstami savivaldybėje. Mes su žmona tada verslu užsiiminėjome. Mums sakė – niekas neperka, pirkite, kažką padarysite. Sakiau – o tai ką aš padarysiu? Sakė, kažką sugalvosi. Taip ir nusipirkau“, – sako Aurimas.
Tuo metu šeima dar nė negyveno Dusetose, nors dabar čia jau 25 metus. Įsigijus buvusią ligoninės teritoriją, ji taip ir liko stūksoti – šeima ilgą laiką neatrado, ką su ja nuveikti.
„Aišku, nuo žmonos gavau pylos. Sakė, kam čia šitų griuvėsių pripirkai. Čia viskas buvo apleista. Viskas buvo arba užkalta, arba išdaužyta, išplėšyta. Kaip įprasta – jeigu yra koks nesaugomas savivaldybės turtas, kaip ir aišku, kokia jo būklė“, – sako Aurimas.
Taip ilgą laiką jokių planų įsigytoms patalpoms šeima ir neturėjo. Baigusi vidurinę mokyklą Dusetose Marija išvyko studijuoti į Kauną. Patalpos ir toliau stūksojo apleistos.
„Pasimokiusi Kaune (į kurį bėgo iš kaimo, nes juk mieste – žmonės, pramogos, viskas), nepritapo. Po truputį trynėsi, kad namo norėtų grįžti, – juokiasi Aurimas. – Grįžo. Amžius vis tiek toks, kad reikia kažką daryti. Tuomet jai su mama ir gimė idėja. Marijai maistą su mama nuo mažų dienų patinka gaminti, tad gimė idėja kurti maitinimo įstaigą.“
Tėvai Marijai siūlė imtis to, kas, jų požiūriu, būtų paprasčiau, atidaryti kavinę ar barą. Vis dėlto pati Marija turėjo kitų planų: „Marija pasakė, ne, jeigu gaminti, tai tik gerą, ne pašildytą maistą. Aišku, pirmaisiais metais buvo kiek kitoks maistas, ne visi ir suprato. Iš miesto žmonės sakė – o, puiku. Vietiniai gūžčiojo pečiais. Tada viską teko pergalvoti.“
Plano uždirbti milijonų neturi
Paklaustas, ar restoranui nekliudo būtent tai, kad Dusetos – itin mažas miestelis, turintis vos 550 gyventojų, Aurimas teigia, kad dėl to diskusijų šeimoje būta. „Marija žinojo, kad čia milijonų neuždirbsi, bet daro“, – sako Aurimas.
Jo teigimu, nors restoranas ir yra šeimos, pagrindinė jo kūrėja yra Marija, tad ji ir priima visus sprendimus. Jo ir žmonos vaidmuo, galima sakyti, labiau patariamasis.
„Mes iš karto sakėme, kad iš mūsų pagalbos bus, kiek reikia. Mes su žmona 20 metų statybos verslą turėjome, šioje srityje esame praėję viską. Tai pagalbos ar patarimo – jokių problemų, o šiaip ji kabinasi pati“, – sako Aurimas.
Jis neslepia, kad patarimų ir įvairių sprendimų per bene metus reikėjo nemažai. Su sunkumais restoranas susidūrė žiemą, kai vien už šildymą dėl pakilusių energetinių išteklių kainų teko mokėti 800 eurų per mėnesį. Tuomet šeima priėmė sprendimą kurį laiką neveikti.
„Bet ką darysi, tai gyvenimas, turi prisitaikyti. Ne prie tavęs turi taikytis. Tu turi prisitaikyti. Turi sugebėti išgyventi, sugebėti sugalvoti, kaip tai padaryti. Nuo tavęs viskas priklauso. Žiemą buvome priėmę sprendimą nedirbti. Vyko tik užsakomieji renginiai: gimtadieniai, krikštynos, šventės“, – sako Aurimas.
Anot jo, taip pat per veikimo metus restoranas nemenkai pasikeitė. Anksčiau Marija restorano meniu keisdavo kas savaitę, jame atsidurdavo jautienos patiekalai. Kaip parodė praktika, toks meniu keitimas gana sudėtingas, o restorano svečiai dažniau renkasi ne jautieną, o kiaulieną.
Taip pat pirmieji metai parodė, kad svečių nedomina dienos pietūs, apsilankyti restorane jie norėtų ir sekmadieniais, bet ne anksčiau 11 val. ryto.
Restoranas lūkesčių dar neviršijo
Paklaustas, ar restorano veikla jau spėjo viršyti turėtus lūkesčius, Aurimas tvirtina – kol kas dar ne. Tam jis įvardijo kelias priežastis. Pirmiausia, sako pašnekovas, planai ir skaičiavimai, kiek galėtų kainuoti įrengimas, jau pasikeitę.
„Palieti vienur, už galvos susiimi. Palieti kitur, dar labiau už galvos susiimi. Baigiasi kaip visada. Investicijos padidėjo kokius keturis kartus nuo pirminės kainos. Negana to, dar iš pradžių buvo COVID-19, po to prasidėjo karas. Tuomet dar nebaiginėjome, o medžiagų kainos pakilo. Šiandien iš tikrųjų dar ne viskas įrengta“, – sako Aurimas.
Anot jo, patalpa, kurioje šiuo metu lankosi restorano svečiai, remiantis pirmine idėja, turėjo tapti nedidele sale, skirta privatiems renginiams. Tačiau įrengti likusios restorano dalies šeima kol kas nespėja. Dviejų galų name vėliau, kitame gale, turėtų atsirasti ir baras.
„Tokia situacija, kad negali penkmečiui planuoti, nors versle turėtum planuoti mažiausiai trejiems metams: kokia strategija, koks požiūris, ką nori pasiekti, bet pas mus tai neįmanoma. Elektra pabrango, žmonių perkamoji galia sumažėjo. Maisto kainos kyla, čia maistas irgi pabrangsta ir žmogus jau mąsto – ar man čia dar eiti, gal tik vieną kartą nueiti, o gal išvis nebeiti? Visi žmonės skaičiuoja“, – sako Aurimas.
Pasiteiravus, ar tėvams nekilo noras patarti dukrai nutraukti sukurtos veiklos, atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais tenka susidurti, Aurimas tikina – nė karto.
„Mes tokie esame. Daug ir karšto, ir šalto praėjome. Vieną verslą nuo nulio sukūrėme, po to – kitą. Dabar turime ūkį. Tai mes to matę, nebijome iššūkių, tik stebime vaiką ir sakome – neperdek. Mes tai jau neperdegsime. Perdegę jau seniai, ne vieną kartą“, – juokiasi Aurimas.
Ragina gerai apgalvoti, ar pakaks užsispyrimo
Negana to, šeima veiklą ketina plėsti. Be jau minėto baro, restorano erdves turėtų užpildyti ir gyvos muzikos koncertai.
Paklaustas, kaip į restoraną sureagavo dusetiškiai, pašnekovas neslepia – sunku atsakyti. Nors, tvirtina Aurimas, patys dusetiškiai atsakytų geriau, kalbos, kurias teko girdėti, ir žmonės, su kuriais teko apie restoraną pabendrauti, siunčia signalą, jog „Serpent“ buvo sutiktas puikiai.
Anot pašnekovo, tikėtina, kad taip nutiko dėl to, kad panašios vietos Dusetose nebuvo: „Yra tų salių ir visko, bet tokios pasėdėjimo vietos nebuvo, bet sunku atsakyti – kiek žmonių, tiek nuomonių, aš būčiau subjektyvus.“
Vis dėlto kol kas restorano patirtis rodo, kad dusetiškiai „Serpent“ restoraną dažniau ir renkasi būtent šventėms.
Čia Aurimas pamini ir kitą svarbų aspektą – nors oficialiai Dusetos gyvena maždaug 550 žmonių, dalis jų, Aurimo vertinimu – apie ketvirtadalį ar net trečdalį, nėra tikrieji Dusetų gyventojai. Jie gyvena ir dirba didžiuosiuose šalies miestuose, o į Dusetas atvyksta pasiilsėti šiltuoju metų laiku, savaitgaliais, tad tikrųjų dusetiškių, galinčių pasisvečiuoti restorane, dar mažiau.
Kaip bebūtų, tokia situacija šeimos nė kiek negąsdina, o paklausus, ar panašios veiklos rekomenduotų imtis kitiems, Aurimas ragina pirmiausia įvertinti savo galimybes.
„Bet kokią idėją, bet kokį verslą labai gerai apgalvokite – ar turėsite užsispyrimo, valios ir užsidegimo. Bus gerai, bus blogai – visko bus. Ar nenumesit? Net ir su verslu, kur tik perki ir parduodi, ir tai visko būna, o su visu kitu – sunkus darbas, juodas darbas. Ar čia, ar ūkyje – visur juodas darbas. Lengviausia – nieko nedaryti“, – sako Aurimas.
Likusius ligoninės teritorijoje esančius pastatus šeima taip pat ketina atgaivinti. Viename iš jų turėtų įsikurti edukacijos centras, kitame – kambariai apgyvendinti į miestą atvykstantiems svečiams.
