Rusijos elito jachtos, vilos ir milijardai užsienyje laikomų valstybės pinigų įšaldyti jau pirmosiomis savaitėmis po karo pradžios, tačiau iki šiol nenaudojami. Diskusijos, kaip visa tai panaudoti pagalbai Ukrainai, vyksta jau beveik nuo karo pradžios ir kol kas sutarimo nėra rasta.
Lietuva teigia, kad norint lėšas ne tik įšaldyti, bet ir konfiskuoti, reikia bendrų Europos Sąjungos (ES) sprendimų, kurie stringa. Tačiau dalis valstybių, tokių kaip Estija ar Lenkija, iniciatyvos imasi jau pačios. O JAV jau spėjo perduoti pirmuosius konfiskuotus pinigus Ukrainai.
Pinigų yra, bet neduoda naudos
„Politinis sprendimas įšaldyti Rusijos turtą priimtas labai greitai, tačiau jis kol kas nesuteikia naudos Ukrainai siekiant pergalės“, – pagrindinę problemą įvardija Ukrainos aktyvistė, viena iš Tarptautinio ukrainiečių pergalės centro steigėjų Olena Halushka.
LRT su ja kalbasi Briuselyje, vykstant eiliniam vizitui į Vakarų sostinę, per kurį ji ragina partnerius daryti daugiau.
„Labai svarbu, kad Vakarų šalyse esantis turtas būtų ne tik įšaldytas, kaip yra dabar, bet ir konfiskuotas bei perduotas Ukrainai. Jį galima skirti ne tik Ukrainos atstatymui apmokėti, bet ir gynybos poreikiams“, – teigia O. Halushka.
Aktyvistai sukūrė žemėlapį, skirtą stebėti, kiek šalys pasistūmėjusios konfiskuojant Rusijos pinigus. Išsiskiria kelios valstybės – pati Ukraina, JAV ir Kanada.
JAV generalinis prokuroras gegužę uždegė žalią šviesą perduoti iš Rusijos verslininko Konstantino Malofejevo konfiskuotus 5,4 mln. dolerių Ukrainai. Jis pripažintas kaltu dėl sankcijų apėjimo. Vyksta ir daugiau bylų.
Kanada jau priėmusi įstatymą, kuris leis tai daryti ateityje. Jungtinė Karalystė, Estija ir Lenkija taip pat svarsto įstatymus, kaip galima konfiskuoti ir paskirti Ukrainai Rusijos pinigus.
Visos kitos Europos Sąjungos šalys priskiriamos toms, kurios turtą yra tik įšaldžiusios, bet ne konfiskavusios.
Lietuva laukia europinių sprendimų, jie stringa
Ar Lietuva planuoja pasekti kaimynų estų ar lenkų pavyzdžiu ir svarstyti, kaip panaudoti Rusijos pinigus?
„Lietuva ir aš pati asmeniškai visuose vidaus reikalų ES formatuose keliu siūlymus, kad turi būti sprendimai, ką darome su įšaldytu turtu“, – sausį žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Institucijos šiandien patvirtina, kad pozicija per pusmetį nepasikeitė – vis dar laukiama bendrų europinių sprendimų.
Europos Komisija 2022 m. lapkritį pasiūlė kelis būdus, kaip būtų galima panaudoti Rusijos pinigus.
Teigiama, kad įšaldyti Rusijos centrinio banko rezervai – kurių ES teritorijoje skaičiuojama daugiau nei 200 mln. eurų – galėtų būti investuojami, o pelnas skirtas Ukrainai atstatyti.
„[Dėl siūlymų] toliau diskutuojama darbo grupėje, kurią įkūrė Bendrijai pirmininkaujanti Švedija. Jeigu neklystu, surengti jau 5 susitikimai. Europos Komisijos siūlymus, kaip panaudoti pinigus, susitikime aptars ir lyderiai“, – į LRT klausimą atsako Europos Komisijos atstovas Christianas Wigandas.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen teigia, kad siūlymus, kaip panaudoti Rusijos turtą Ukrainai atstatyti, pateiks dar iki vasaros pertraukos – taigi, iki liepos pabaigos.
Leidinio „Financial Times“ teigimu, Vokietija ir kai kurios kitos Europos Sąjungos valstybės narės išreiškė abejonių dėl Briuselio planų panaudoti dalį Bendrijoje įšaldytų Rusijos centrinio banko aktyvų Ukrainai atstatyti.
Esą Berlynas šiuos planus pavadino „skubotais veiksmais“, kurie gali kelti teisinę ir finansinę rizikas.
Anot Komisijos, pasibaigus karui, įšaldytos lėšos turėtų būti atiduotos Rusijai, nebent taikos sutartis numatytų, kad jos gali būti panaudotos atlyginti žalą Ukrainai.
„Manome, kad tai būtų visiškai neteisinga. Nuosaikūs vertinimai rodo, kad iki šiol Rusijos agresijos padaryta žala Ukrainai yra 400 mlrd. dolerių. Ukrainos valdžia skaičiuoja daugiau – 700 mlrd. Ir čia dar prieš užtvankos susprogdinimą“, – apie tai, kad pinigai gali būti grąžinti Rusijai, sako O. Halushka.
Anot Europos Komisijos, taip pat svarstoma visos Bendrijos mastu sankcijų vengimą paskelbti nusikalstama veika. Tai reikštų, kad šalys galėtų paprasčiau konfiskuoti kaltais pripažintų rusų turtą.
Ukraina: klausimas ne teisinis, o politinis
Briuselio užkulisiuose neslepiama, kad paimti Vakaruose esančius Rusijos pinigus labiausiai trukdo teisinės priežastys. Esą ES veikia pagal teisės viršenybės principus ir negali elgtis kaip įsigeidusi.
Tačiau Ukrainos nevyriausybinės organizacijos Teisėkūros idėjų instituto pirmininkė Tetiana Khutor teigia, kad jeigu būtų politinė valia – būtų surasti ir sprendimai.
„Reikia pripažinti, kad konfiskacija nėra teisinis klausimas. Jeigu politikai pasakys taip, teisininkai ras sprendimą. Kaip teisininkė, galiu pasakyti, kad yra gausybė atsakymų, bet dar nėra aiškaus sprendimo, ar Vakarai yra pasirengę patraukti pažeidėją atsakomybėn, ar ne“, – LRT teigia T. Khutor.
Anot jos, pavyzdį, kaip išspręsti šį klausimą, jau parodė Ukraina – šalyje sukurta pagal visas teisės normas veikianti turto konfiskavimo sistema. Sprendimą priima kelių instancijų teismai, konfiskuojamo turto savininkai gali teikti skundus.
Anot aktyvistų, nesąžininga, kad už paramą Ukrainai ir šalies atstatymą moka tik mokesčių mokėtojai Vakaruose. Pasak jų, didžiąją dalį išlaidų turėtų padengti karo kaltininkė Rusija, o tam galėtų pasitarnauti ir konfiskuotas Vakaruose esantis Rusijos piliečių turtas.
