Rusijai prieš metus pradėjus karą prieš Ukrainą, Lietuvoje ir užsienyje atgarsio sulaukia raginimai boikotuoti įmones, vykdančias veiklą ar savo produkciją parduodančias Rusijoje ir Baltarusijoje. Nors tokias idėjas neretai inicijuoja ar palaiko žinomos asmenybės, KOG instituto vadovė Eleonora Šeimienė sako, kad nors palaikymą tokiems boikotams deklaruoja didelė dalis visuomenės, realus jų poveikis yra ribotas.
Pasak ekspertės, prekių gamintojų boikotai retai kada būna efektyvūs ilguoju periodu, kadangi visuomenė yra atlaidi ir ilgainiui yra linkusi pamiršti su įmonėmis susijusius skandalus. Tą, anot E. Šeimienės, parodo ir statistiniai duomenys.
„Pasižiūrėjau skaičius, kaip nuo 2020 metų kito „Grite“, „Viada“ degalinių ir „Viči“ prekės ženklo vartojimo dalis. Iš tikrųjų, didesnių pokyčių nėra“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Svarbi valanda“ sako ji.
Pasak pašnekovės, tenka pripažinti, jog toks Lietuvos gyventojų pasyvumas boikotams ir protestams jau stebimas bent pastaruosius kelis dešimtmečius. Jos žodžiais, nors tik prasidėjus, pavyzdžiui, kovido pandemijai ar karui visuomenė mobilizuodavosi, gana greitai, atslūgus pradiniam šokui, materialinė gerovė vėl atsidurdavo pirmoje vietoje.
Kalbėdama apie iš Rusijos rinkos nepasitraukusių kompanijų boikotą, E. Šeimienė įžvelgia dvi problemas – didelė dalis gyventojų negali įvardyti, kokios kompanijos gamina tam tikru prekės ženklu pažymėtus produktus, be to, realiai boikotuoti yra pasirengę tik dalis gyventojų.
„Mes matėme pačioje pradžioje, kai prasidėjo karas Ukrainoje, kad 37 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jie boikotuos arba jau boikotuoja rusiškas prekes. Tačiau tie žmonės, kurie tai teigia, tai buvo jaunesni, arba didmiesčių gyventojai, arba gaunantys aukštesnes pajamas, labiau išsilavinę gyventojai. Išeina, kad boikotas įvyksta socialiniame burbule. Tai nėra masiškai paplitęs visuomenės reiškinys“, – konstatuoja specialistė.
Kita vertus, specialistė pažymi, kad labai sėkmingą boikotą gali vykdyti ne tik gyventojai, bet ir pats verslas. Kaip pavyzdį E. Šeimienė įvardija mineralinio vandens „Borjomi“, kuris prasidėjus karui Ukrainoje priklausė Rusijos kompanijai, pavyzdį, kai Lietuvos platintojams išėmus šio prekės ženklo produktus iš rinkos, jų pardavimas šalyje krito drastiškai.
