Nors Lietuvos ekonomika traukiasi, o BVP augimo prognozė prastinama, Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus ramina ir tikina, kad tai laikinas stabtelėjimas prieš grįžimą į labiau subalansuotą ūkio augimą.
„Signalų apie ekonomiką yra įvairių, neretai prieštaringų, interpretacijų taip pat. Situacija nėra nei įprasta, nei paprasta“, – pirmadienį, pristatydamas Lietuvos ekonomikos raidos scenarijus teigė Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Jo teigimu, Lietuvos ekonomika traukiasi, o ekonominis sąstingis yra persimetęs į daugelį ūkio šakų.
Pavyzdžiui, pramonė smukusi -7,6 proc., mažmeninė prekyba -2,3 proc., nekilnojamojo turto veikla -4,5 proc., o pirmojo ketvirčio BVP nuosmukis (-2,1 proc) buvo vienas didžiausių ketvirtinių kryčių nuo duomenų skelbimo pradžios.
Visgi, G. Šimkus pastebėjo, kad Lietuvos ekonomika traukiasi po itin veržlaus augimo ankstesniais metais, kai aktyvumas pranoko potencialųjį augimo lygį.
„Todėl svarstydami ir ieškodami pavadinimo, kas gi mus ištiko, techninė recesija, recesija, kažkas pasakys krizė, galime įžvelgti ir dar vieną atsakymo variantą – korekciją, arba stabtelėjimas prieš grįžtant į labiau subalansuotą raidos etapą“, – kalbėjo G. Šimkus.
Kartu jis pasidalino ir ekonomine prognoze, kuri yra prastesnė nei anksčiau skelbta. Lietuvos bankas prognozuoja, kad šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) 2023 m. pokytis bus neigiamas ir sudarys -1,3 proc. (2023 m. kovo mėnesį Lietuvos bankas prognozavo 1,3 proc. augimą)
Vis dėlto skatinama Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų ir grįžtančio vartotojų perkamosios galios augimo ekonomika pradės pamažu atsigauti. Kitais metais prognozuojamas 2,7 proc. BVP prieaugis.
Infliacija taip pat sparčiai mažėja – šiemet ji dar sieks beveik 9 proc., tačiau kitąmet jau bus mažesnė nei 3 proc.
„Vienas iš ūkio plėtros trikdžių – aukšta infliacija – mažėja ir jau kitąmet priartės prie Europos Centrinio Banko siekiamo lygio – 2 proc. vidutiniu laikotarpiu“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas G. Šimkus.
Detaliau susipažinti su Lietuvos banko ekonomine prognoze galite čia.
Pramonė neišnaudoja trečdalio potencialo
Kalbėdamas apie ekonomiką G. Šimkus pastebėjo, kad viena iš priežasčių, kodėl ji tiek daug susitraukė pirmąjį šių metų ketvirtį, yra prasti pramonės rezultatai.
„Tai viena labiausiai susitraukusių veiklų, gaminanti gerokai mažiau, nei leistų potencialas. Beveik trečdalis pramonės turimų pajėgumų šiuo metu yra neišnaudojami“, – pažymėjo ekonomistas.
Vis dėlto pramonė traukėsi po išskirtinai galingo augimo ankstesniais metais – vien 2021–2022 m. pagaminamos produkcijos lygis padidėjo beveik 40 proc. ir tebėra maždaug ketvirtadaliu didesnis nei prieš pandemiją.
Debesų horizonte yra, tačiau sakyti, kad griūva dangus, negalime.
Susilpnėjus pramonės šuolį per pandemiją lėmusiems trumpalaikiams veiksniams, gamyba šiuo metu grįžta link labiau įprasto raidos lygio.
„Debesų horizonte yra, tačiau sakyti, kad griūva dangus, negalime“, – akcentavo G. Šimkus bei pridūrė, kad pramonės nuosmukis kaimyninėse šalyse yra didesnis.
Atlyginimai auga
Nors ekonomika traukiasi, atlyginimai ir toliau kyla.
Pavyzdžiui, 2023 m. balandį atlyginimai Lietuvoje buvo 12,5 proc. didesnis nei prieš metus.
Anot G. Šimkaus, atlyginimų kilimas traukiantis ekonomikai rodo ne tik verslo norą, bet ir galimybes išlaikyti darbuotojus. Tai ir rodo įmonių pasitikėjimą, kad sunkesnis laikotarpis bus trumpalaikis, ir patvirtina palyginti gerą įmonių finansinę būklę.
Nors verslas stengiasi išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, tačiau nemenkai didėja nekvalifikuotų darbuotojų nedarbas. Šiemet nedarbo lygis sieks 7,8 proc. (ankstesnė prognozė – 6,6 proc.), o 2024 m. jis turėtų sumažėti iki 7,5 proc. (anksčiau – 6,4 proc.).
