Prabangūs pirkiniai pajūryje – dėl milijoninės vertės būstų pirkėjai apsisprendžia greitai ir paskolų neprireikia

Dizainerių kurti interjerai, aukščiausios kokybės medžiagos, įspūdingos erdvės, netoli ošiantis pušynas ir Baltijos jūra – taip atrodo Lietuvos pajūryje graibstomi prabangūs būstai, už juos lietuviai kloja šimtatūkstantines ir net milijonines sumas. Nekilnojamojo turto atstovai atviri: šių pirkėjų brangstančios paskolos nebaugina, nes jie nesiskolina – atsiskaitoma iš santaupų ir apsisprendžiama nedelsiant, mat dėl vieno tokio būsto konkuruoja bent keli asmenys.

„Vienoje patraukliausių Palangos vietų, šalia Baltijos jūros, ramioje gatvelėje įsikūręs ypač retas kurorto radinys – modernių ir apgalvotų sprendimų kupinas individualus namas“, – taip pardavėjai apibūdina 1,2 mln. eurų įkainotą 193 kv. m ploto namą, stovintį kurorte 6,4 a sklype.

Į tokį namą žmogui belieka jau tik įsikraustyti, nieko papildomai čia daryti įrengiant būstą jau nereikės.

Nekilnojamojo turto (NT) agentūros „Solds“ įkūrėja Agnė Navickienė teigė, kad tokių objektų Palangoje nėra daug, tačiau Vilniuje veikianti agentūra nusprendė žengti į kurorto rinką būtent dėl to, kad klientai diktavo tokio NT poreikį.

„Vis augo poreikis mūsų klientų rate, kad reikia tų antrųjų namų. Ar didesnis, ar mažesnis būstas, tai vis tiek yra antrieji namai, atostogų namai. Klientas reiklus. Jis nori, kad jo gyvenimo kokybė per atostogas stipriai nekontrastuotų su jo turimais namais Vilniuje ar Kaune, kur bebūtų. Kad ir kokybiškai, ir stilistiškai būtų taip, kaip jis įsivaizduoja tą savo kasdienybę, buitį“, – dėstė A. Navickienė.

NT pardavėjai pastebi, kad dar prieš mažiau nei dešimtmetį Palangoje tokių objektų buvo vos vienas kitas, o dabar tokių namų ir butų skaičius išaugo.

„Palanga – nedidelis miestukas, tai čia didelio masto nėra, bet vienas kitas vystytojų projektas, atskirų namų jau yra. <…> Vaikštant po Palangą smagu matyti, kaip gražėja, puošiasi, ir matome, kad tų vietų dar yra, kur, tikėtina, artimiausiu metu bus gražių statinių ir žmonės turės didesnę pasiūlą“, – sakė NT agentūros įkūrėja.

Vidutinė prabangių būstų su daline apdaila kvadratinio metro kaina svyruoja apie 6–7 tūkst. eurų, o įrengtų – apie 9–10 tūkst. eurų.

„Bet kiekviename projekte tų perliukų yra vos keletas, kur ir panorama, ir privatumas, prabangus būstas viršutiniame aukšte, terasa. Leidžiantis žemyn aukštais ir šviesos, ir vaizdų prasme yra truputį kukliau, tada vedamas kiekvieno projekto vidurkis“, – apibūdino A. Navickienė.

Prabangius būstus perka vis jaunesni žmonės

Nors prabangaus būsto kainos pajūryje kai kuriuos gali stebinti, tačiau aiškėja, kad tokius pirkinius renkasi anaiptol ne vyresnio amžiaus turtuoliai.

A. Navickienės teigimu, matoma tendencija, kad prabangius būstus įsigyja vis jaunesni žmonės.

„Tai yra jaunesnis pirkėjas. Netgi jau, sakyčiau, nuo 30 metų. Jaunas žmogus, uždirbęs, norintis ir galintis sau leisti iš savo nuosavų lėšų įsigyti didesnį, komfortišką antrąjį būstą. Dominuoja verslo žmonės, auginantys vaikus. Jie labiausiai ieško tokios artimos poilsio vietos, kad būtų galima greitai, spontaniškai nuvažiuoti, nes būnant su vaikais labai norisi bendruomenės, draugysčių, bendraklasių šalia. Palanga jau gali pasiūlyti ir būrelių, ir pusės dienos mokyklėlių, darželių, tai tėvams labai palengvina jų buvimą“, – paklausta, kaip apibūdintų prabangaus NT pirkėjus Palangoje, kalbėjo A. Navickienė.

Pasak NT agentūros įkūrėjos, būtent šios pridėtinės vertės žmonėms, vykdantiems savą verslą, leidžia savo pareigas kokybiškai atlikti ir nuotoliniu būdu, įsikūrus pajūryje mėnesį ar ilgiau, ir tik kelioms dienoms per šį laiką grįžti fiziškai į biurą.

Pirkėjus vilioja ir tokie variantai, kai prie perkamo namo yra pastatytas svečiams skirtas mažesnis namelis, čia gali įsikurti į svečius atvykę artimieji ir galima leisti laiką drauge, tačiau nereikia dalintis tomis pačiomis erdvėmis.

Dar visai neseniai kaimelį priminusi Kunigiškių gyvenvietė dabar traukia įvairius NT objektus plėtojančių vystytojų dėmesį – čia dygsta kotedžai, nedideli namai ir didesnio masto projektai.

„Mes atstovaujame konkrečiam projektui, jį parduodami, tai reikia pamatyti, kiek vystytojas deda pastangų, kokias bendrąsias erdves formuoja, nes kitaip neparduosi, turi galvoti apie žmogų, kuris ten gyvens, kaip jis ten gyvens, kaip jausis“, – sakė A. Navickienė.

Tokius būstus perkantys žmonės ne tik tikisi nesukti galvos dėl to, kur paliks automobilį, bet ir reikalauja vaikų žaidimų aikštelių, saugios aplinkos, galimybės turiningai leisti laiką lauke ir mėgautis pajūrio teikiamais privalumais.

Atliepiant šių pirkėjų poreikius pajūryje jau ima formuotis nedideli uždari turtingųjų kvartalai, juose – ne tik būstai, bet ir kavinės, SPA salonai. Apie tokius objektus žinia sklinda iš lūpų į lūpas.

„Vienas po kito ir ta Palanga tiesiog yra poreikis. Žmonės pradėjo gyventi geriau, daugiau uždirbti ir turi galimybę savo poilsį sureikšminti“, – sakė A. Navickienė.

Dėl prabangaus būsto varžosi po kelis pirkėjus

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovo Mindaugo Statulevičiaus teigimu, prabangūs būstai įvairiuose Lietuvos miestuose sudaro apie 5–15 proc. visos NT rinkos.

Aiškėja, kad nors tokie objektai ir kainuoja brangiai, jų rinkoje stinga.

„Pastaruoju metu pastebime, kad susiduriama su pasiūlos trūkumu. Tą kalba ir patys potencialūs pirkėjai, ir tarpininkai, kurie ieško tokio turto savo klientams tiek prabangių namų segmente, tiek butų segmente. Pajūris specifinis tuo, kad čia plėtra yra sudėtingesnė – yra tam tikrų reikalavimų, apsunkinimų, daugiau institucijų, derinimai yra ilgesni, kai kur turi įsikišti net ir Vyriausybė išduodant leidimus, jeigu kalbame apie Kuršių neriją. Todėl būstai čia lėčiau ateina į pasiūlą, todėl jie yra laukiami, todėl jie turi savo klientus, kurie yra pasirengę laukti, mokėti aukštesnę kainą“, – aiškino M. Statulevičius.

Pasak pašnekovo, žvelgiant į dabartines tendencijas, panašu, kad aukštos klasės, prabangaus būsto rinkoje visuomet bus jaučiamas tam tikras stygius, nes vystytojai, kurie paskelbia apie naujų projektų pradžią, bemat sulaukia didelio dėmesio.

„Kartais būna 5 ar daugiau potencialiai norintys įsigyti parduodamą butą“, – pastebėjo M. Statulevičius.

Tokią tendenciją patvirtino ir NT agentūros „Solds“ įkūrėja A. Navickienė.

„Aktyviausi ar plačiausias galimybes, nuosavų lėšų turintys į tuos geriausius ir taikosi. Ten ir atsiranda ta konkurencija. Aišku, kiekvienas NT objektas turi savo kainą. Neretai būna situacijų, kai pardavinėjame vienokia kaina, o ateina žmonės, nepažįstantys vienas kito, ir tarsi susitarę siūlo šiek tiek mažesnę kainą. Jų yra keletas, bet nebūtinai jie atliepia pardavėjo poreikį ir tada tenka rinkoje paieškoti tokio, kuris tą meilės kainą sumokėtų, kuriam savybės svarbesnės ir kuris esant įrengtam būstui sako: „Žinau, kad gal šiek tiek permoku, bet už tai čia ir dabar“, – pasakojo A. Navickienė.

Siaura rinka lemia ne tik pirkėjų aktyvumą, bet tam tikra prasme ir aukštas tokio NT kainas. Toks pavyzdys yra išskirtinis Lietuvos kraštas Neringa.

„Kai kalbame apie Neringą, ji, būdama unikali Lietuvos vieta, turinti labai daug reikalavimų jai išsaugoti, sukuria pasiūlos ribotumą. Pats Neringos plotas yra santykinai mažas ir plėtrai tinkamų teritorijų Neringoje yra dar mažiau, todėl jai yra keliami labai aukšti reikalavimai. Vien tai, kad nekilnojamojo turto ten visiems tikrai neužteks, suponuoja, kad jis yra brangesnis. Teigiamų savybių visuma ir ribota būstų pasiūla suponuoja, kad Neringa yra brangiausia savivaldybė Lietuvoje“, – sakė „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

Brangstančios paskolos neišgąsdins – šie pirkėjai nesiskolina

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad tokie lietuvių pirkiniai yra tam tikras signalas apie Lietuvos ekonomiką ir šalies gyventojų finansinę padėtį.

„Tai visų pirma rodo, kad Lietuvos ekonomika pastaruoju metu, eliminuojant šių metų pradžią, tikrai pakankamai sparčiai augo, iš COVID-19 pandemijos išėjo labai stipri ir natūraliai tai paveikė ir darbo rinką. Kitas labai svarbus ir gal net svarbiausias aspektas – Lietuvoje labai plečiasi vidurinė klasė. Vadinasi, vis daugiau gyventojų finansiškai gali sau leisti ne tik pagrindinį, bet ir ne pirmo būtinumo būstą“, – aiškino ekonomistas.

Ar ilgai rinka tokia ir išliks – nežinia, nes Lietuvos banko duomenys rodo, kad naujų būstų paskolų palūkanos kovą jau perkopė 5 proc., o Europos Centrinis Bankas bazines palūkanas ketina dar didinti.

A. Izgorodino nuomone, brangstančios paskolos turėtų pradėti riboti gyventojų galimybes ir ryžtą išlaidauti perkant „nebūtinąjį“ būstą pajūryje.

Vis dėlto NT specialistai pastebi, kad daugumos prabangius būstus pajūryje perkančių žmonių sprendimams augančios palūkanos įtakos neturės, nes šis pirkėjų segmentas įprastai nesiskolina pinigų, o naudoja turimas asmenines lėšas.

„Šis segmentas yra mažiausiai jautrus palūkanų kilimui, kadangi čia dauguma sandorių sudaroma nuosavomis lėšomis, be banko paskolų, ir kylantis EURIBOR, maržos mažiausiai veikia šį segmentą. Matome, kad sprendimai čia yra priimami greitai, pinigai dažniausiai naudojami nuosavi ir nesinaudojama finansinių tarpininkų paslaugomis“, – dėstė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas M. Statulevičius.

Palangoje – brangiau nei Italijoje ar Ispanijoje?

Tikėtina, kad tokios NT kainos pajūryje išliks ir toliau, tačiau tai gali priklausyti ir nuo to, kokio dydžio recesija bus vasarą ir rudenį, taip pat nuo to, kokio dydžio vystytojas vysto projektą. Maži vystytojai, tikėtina, nepajėgs išgyventi recesijos ir mažins kainas siekdami pritraukti daugiau pirkėjų ir taip sumažinti paskolų naštą bankams.

Kai kurie pirkėjai pastebi, jog Lietuvos pajūryje antruosius namus įsigyti yra brangiau nei, pavyzdžiui, Italijoje ar Ispanijoje.

Ekonomistas A. Izgorodinas šį reiškinį sieja su sparčiu Lietuvos gyventojų finansinių rodiklių progresu.

„Daiktas iš esmės kainuoja tiek, kiek žmonės už jį yra pasiryžę mokėti. Fundamentaliai tai atspindi labai didelį Lietuvos ekonomikos ir gyventojų finansinės padėties ir finansinės būklės progresą. Reikia pripažinti, kad ir statistika rodo, ir plika akimi matyti, kad Lietuvos gyventojai turi finansinių išteklių vartoti ir investuoti. Manau, kad tai yra susiję su labai dideliu Lietuvos darbo rinkos progresu ir svarbiausia su tuo, kad Lietuvoje jau formuojasi vidurinė klasė, kuri turi pakankamai lėšų ne tik būtiniausioms išlaidoms ir investicijoms, bet ir įvairioms ne pirmo būtinumo investicijoms. Lietuva iki COVID-19 ir per pandemiją rodė vieną sparčiausių progresų ekonomikoje tarp visų Europos Sąjungos valstybių. Tai tiesiog turime tą teigiamą situaciją ekonomikoje, turime ir aukštas NT kainas“, – dėstė A. Izgorodinas.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovo M. Statulevičiaus teigimu, ne tik kaina lemia žmonių apsisprendimą.

Perkantieji prabangų būstą ar antruosius namus Palangoje įvertina tai, jog iš bet kurio Lietuvos miesto gali ilgai neužtrukdami pasiekti šį kraštą, o į namus užsienyje greičiausiai tektų skristi ir tai užimtų neabejotinai daugiau laiko, keliones tektų planuoti iš anksto.

Neatmetama ir tai, jog kai kurie žmonės Palangą renkasi ir vedami nostalgijos, mat čia vaikystėje leisdavo vasaras ir dabar nori sugrįžti į tas pačias vietas.

„Ir šiaip lietuviai yra sėslesni rinkdamiesi būstą, neretai keisdami būstą ieško ko nors netoli dabartinės ar buvusios vietos. Taip ir su antruoju būstu. Matyt, pirmiausia žiūrima į galimybes čia, kur galima greitai nuvažiuoti, o tik paskui vertinami tolimesni kraštai, juolab kad vyresniems žmonėms gali kilti kalbos barjero iššūkis ir kiti dalykai“, – sakė M. Statulevičius.

„Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas T. S. Kvainickas teigė, kad Lietuvoje tokio NT kainas didina ir tai, kad čia pajūrio juostoje nėra itin daug vietos, kur galima plėtoti tokią statybą, o, pavyzdžiui, Ispanijoje pajūrio juosta ir ten leidžiama urbanizacija yra gerokai didesnės nei mūsų šalyje.

„Kitas dalykas yra masto ekonomija. Ispanijoje yra statoma gerokai daugiau būstų nei Lietuvoje, truputį pigiau kainuoja pastatyti, žemė santykinai pigesnė, nes tokios žemės yra daugiau, turto vystytojams pavyksta pasiekti pelningumą parduodant tiesiog daugiau turto. Čia parduodama mažiau tokio turto, tai galbūt siekiama uždirbti daugiau pardavus mažesnį skaičių objektų. Tie veiksniai lemia skirtingas kainas“, – aiškino pašnekovas.