Pagal kasmet sudaromą „Pasaulio laimingumo ataskaitą“ (angl. „World Happiness Report“), Lietuva šiuo metu užima 52-ąją vietą pasaulyje. Ekonomistas prof. Raimondas Kuodis teigia, kad nors uždirba galbūt dvigubai daugiau, turi dvigubai daugiau nei anksčiau, žmonės pripratę prie gero gyvenimo dažnai jaučiasi tokie pat nelaimingi, kaip anksčiau.
Jo nuomone, daug ką lemia per dideli lūkesčiai. Apie laimės receptą Lietuvai ir iki šiol pasiūlytus sprendimus DELFI TV studijoje vykusioje „Idėja Lietuvai" diskusijoje su Edmundu Jakilaičiu taip pat kalbėjosi Saulius Urbonavičius – Samas ir Austėja Landsbergienė.
„Laimė, trumpai, yra skirtumas tarp realybės ir lūkesčių. Ši formulė atveria du kelius į laimę. Vienas yra gerinti realybę. Ne paslaptis, Lietuva turi, ką šioje srityje veikti. Yra kitas, daugiau daniškas būdas. Danai pagal laimės rodiklius nuolat pirmauja. Jie labai gerai valdo lūkesčius – iš gyvenimo tikisi mažai. Tada viskas maloniai stebina. <...> Mes labai daug norime ir tada tas gyvenimas, kuris yra pilnas ir nemalonių siurprizų, dažnai nuvilia. <...> Laimės ekonomika labai giliai nagrinėja vadinamąją hedoninę adaptaciją. Žmonės pripranta prie gero gyvenimo, užtat pajamos, kurios vis kyla, po kažkiek laiko nebedžiugina”, – teigia R. Kuodis.
Muzikantas S. Urbonavičius antrina ekonomistui sakydamas, kad nusivylimą lemia kiekvieno žmogaus blogas nusiteikimas.
„Mes norime daug, turime didelius lūkesčius, norime gyventi kaip ten, Vakaruose, bet kartu norime, kad tai mums būtų duota, o ne kad patys tai užsidirbtume”, – priežastis vardina S. Urbonavičius.
Anot atlikėjo, nuvertinimą lemia ir žmonių santykiai, šalyje trūksta pagarbos visoms profesijoms.
„Surasti gerą valytoją yra problema <...>. Juk ji ne profesorė, ne verslininkė, ne dar kažkas – pagarbos nėra. Kai pradėsime gerbti kiekvieną profesiją, kiekvieną žmogaus išsipildymą, tada bus gerai”, – teigia Samas.
Kurkime laimės ekonomiką – savo idėjose siūlo R. Kuodis, tokią idėją išsakė ir profesorius Gediminas Navaitis, daug kitų žmonių. R. Kuodžio teigimu, kalbant apie laimės ekonomiką svarbu vertinti ne tik individualias žmogaus pajamas, bet ir kokioje aplinkoje jos uždirbamos.
„Žmogus žiūri ne į tai, kaip jis gyvena, o tai, kaip gyvena kitų atžvilgiu. Harvardo studentų buvo paklausta: „Ar jūs norėtumėte uždirbti, tarkime, 50 tūkst. dolerių, kai kiti uždirba 25 tūkst., ar jūs norėtumėte uždirbti 100 tūkst., kai kiti uždirba 200 tūkst.?“ Dauguma šių protingų žmonių pasirinko uždirbti mažiau, bet daugiau už kitus. Kapitalizmas mus įvelia į kvailas žiurkių lenktynes dėl statuso. Statuso problema – jis yra pastovus dalykas”, – teigia R. Kuodis.
Edmundas Jakilaitis mini ir kitą neteisybės aspektą: dalis prestižines profesijas pasirinkusių žmonių, kurios tradiciškai laikomos gerbtinomis, tai – mokytojai, gydytojai, uždirba mažiau nei tie, kurių profesijos nelaikomos gerbtinomis, jie nesijaučia laimingais.
Žurnalistė Eglė Daugėlaitė pasiūlė idėją Lietuvai, kurios centre – bendruomeniškumo skatinimas. Tai reiškia ir geresnius tarpusavio santykius, ir savanoriškos, visuomeninės veiklos skatinimą – tiesiog kurti bendrą gėrį.
Ekonomistas R. Kuodis teigia, kad kalbant apie socialinį kapitalą nuo skandinavų atsiliekame „šviesmečiais“.
S. Urbonavičius diskusijos metu pasiūlė dar vieną idėją nei jo anksčiau minėta verkimo diena.
„Siūlau psichologą lietuvių tautai, – sakė jis. – Pasisakom, išsiverkiam, išsibliaunam ir gyvenkime kažkaip taip.“
Tuo tarpu A. Landsbergienė primena, kad nelaimingos visuomenės priežastys gali būti sprendžiamos ir kitais būdais.
