Galutiniame balsavime Seimas pritarė 2023 m. biudžetui. Didės pensijos, minimalus atlyginimas, gyventojų laukia kompensacijos už dujas ir elektrą, tačiau biudžeto deficitas išaugs iki 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Už 2023 m. biudžeto projektą balsavo 73 Seimo nariai, prieš 43, o 6 susilaikė.
Biudžetas bus deficitinis – valstybė planuoja išleisti daugiau lėšų nei gauti pajamų, todėl Vyriausybei teks skolintis. Biudžeto deficitas, planuojama, sieks 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, o valstybės skolos lygis išaugs iki 43 proc. BVP (vienas mažiausių euro zonoje).
Jei energetikos kainos žiemą sumažės, biudžeto deficitas gali būti mažesnis.
Numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos 2023 m. sieks 15,54 mlrd. eurų (60 mln. eurų mažiau, nei planuota dėl PVM lengvatos restoranams), o išlaidos 18,60 mlrd. eurų.
Lietuvos planuojamas biudžeto deficitas – vienas didesnių tarp ES šalių. Pavyzdžiui, Ispanija kitąmet planuoja 4,3 proc. deficitą, Čekija 4 proc., Estija 3,9 proc., Italija 4,5 proc., Austrija 2,9 proc., Latvija 3,4 proc., Lenkija 4,5 proc., Prancūzija – 5 proc., Kroatija 2,3 proc. Didžiausias biudžeto deficitas numatomas Belgijoje – 5,8 proc. ir Bulgarijoje – 6,6 proc.
Lietuvos biudžeto deficitas bus padengtas valstybei skolinantis lėšas, tačiau skolintis tampa brangu. Jei prieš metus euro zonos narės galėjo skolintis beveik už nulines palūkanas, dabar teks atseikėti 4 proc. ir daugiau siekiančias palūkanas (2023 m. valstybės skolai aptarnauti reikės skirti 200 mln. eurų).
Biudžetas sudarytas remiantis Finansų ministerijos rugsėjį paskelbta ekonomine prognoze. Joje numatoma, kad kitąmet Lietuvos bendrasis vidaus produktas augs 1,6 proc., o vidutinė metinė infliacija sumažės iki 6 proc.
Augs minimali alga, atlyginimai pareigūnams, mokytojams
Kartu su biudžetu priimtas sprendimas nuo kitų metų didinti pajamas mažiausiai uždirbantiems gyventojams.
2023 metais minimali mėnesinė alga (MMA) bus didinama iki 840 eurų popieriuje (110 eurų daugiau nei dabar popieriuje arba 83,55 eurais daugiau nei dabar į rankas), o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) sieks 625 eurus (85 eurais daugiau nei dabar).
Bazinį pareiginės algos dydis didės nuo 181 iki 186 eurų. Dėl to biudžetinių įstaigų tarnautojų, darbuotojų, pareigūnų, karių, teisėjų atlyginimai didės.
Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad mėnesio pajamos po mokesčių ateinančiais metais vidutiniškai didės 120 eurų kultūros darbuotojams ir statutiniams pareigūnams, mokytojams didės 150 eurų, rezidentams – 160 eurų, o gydytojams – 170 eurų.
Iki 49 eurų didės bazinės socialinės išmokos dydis, dėl to augs vaiko pinigai, vienkartinė išmoka vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai ir kitos išmokos. Pavyzdžiui, vaiko pinigai kitąmet didės 5,25 euro – iki 85,75 euro.
Taip pat nuo kitų metų vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą didės 65 eurais (12 proc.), iki 575 eurų, o pensija be būtinojo stažo didės 60 eurų, iki 542 eurų.
Kompensacijos už dujas ir elektrą
Biudžete taip pat numatytos dujų ir elektros kainų kompensacijos. Visuomeninio tiekimo elektros kaina kitų metų pirmajam pusmečiui didės iki 28 centų už kWh, o antram metų pusmečiui – 33 ct/kWh.
Elektros kompensacijos galios ir sutartis su nepriklausomais tiekėjais pasirašiusiems klientams.
Šiuo metu visuomeninio tiekimo kaina siekia 24 ct/kWh, o, VERT skaičiavimu, kitąmet, netaikant kompensacijų, elektra galėtų kainuoti apie 63 ct/kWh.
Dosnios kompensacijos aplankys ir gyventojus, naudojančius dujas. Kubinis metras gamtinių dujų I grupei žmonių (suvartojantiems iki 300 kub. m per metus) kitų metų pirmąjį pusmetį po valstybės kompensacijos turėtų kainuoti 1,33 euro (be kompensacijos kaina bus apie 4,15 euro už kub. m).
I grupei (suvartojantiems 301–20 tūkst. kub. m) – 1,07 euro (be kompensacijos kaina bus apie 4,15 euro už kub. m). Antrajam pusmečiui numatomos 1,78 euro/kub. m I grupei ir 1,5 euro/kub. m II grupei gamtinių dujų kainos.
Šiuo metu kub. m I grupei kainuoja 1,02 euro, II grupei – 0,77 euro.
Energijos kainų augimo poveikio sušvelninimui kitąmet numatoma skirti 1848,6 mln. eurų, žmonių pajamų didinimui 1580,1 mln. eurų, saugumo stiprinimui 304,9 mln. eurų, investicijoms Lietuvos ateičiai 2937,5 mln. eurų.
Siekiant energijos kainų augimo poveikio sušvelninimo, papildomai būsto šildymo kompensacijoms numatyta skirti 16 mln. eurų.
Papildomų kompensacijų už energiją sulauks ir verslas. Energijos kainų augimo poveikiui švelninti verslo įmonėms kitų metų valstybės biudžete papildomai numatyta 446 mln. eurų. Verslas gaus sąskaitas už elektrą, kurioms bus pritaikyta dalinė valstybės kompensacija. Kitų metų pirmąjį ketvirtį bus kompensuojama 50 proc. elektros kainos biržoje, viršijančios 28 ct/kWh.
Be to, įmonės, patiriančios dideles sąnaudas energetikai, iki balandžio pabaigos galės nemokėti mokesčių. Energijai imlios įmonės galės atidėti mokesčių mokėjimą, o vėliau sudarius paskolų sutartis mokesčius bus galima padengti tik su 0,05 proc. palūkanomis.
Kam bus skirta daugiausia?
Kaip ir kiekvienais metais, didžiausią išlaidų dalį biudžete sudarys išlaidos socialinei apsaugai – 9,11 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 3,37 mlrd. eurų, švietimui – 3,30 mlrd. eurų.
Asignavimai šalies saugumui sieks 1,86 mlrd. eurų (97 mln. eurų daugiau nei praėjusiais metais). Numatoma, kad lėšos krašto apsaugai sudarys 2,52 proc. nuo BVP, tačiau palikta galimybė jas padidinti iki 3 proc.
Daugiausia lėšų į biudžetą tikimasi surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 5,5 mlrd. eurų, ES ir kitos finansinės paramos – 3,1 mlrd. eurų, gyventojų pajamų mokesčio – 2,4 mlrd. eurų.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad metų eigoje, keičiantis aplinkybėms, biudžetą gali tekti tikslinti.
PVM lengvatos
Biudžete nenumatoma jokių papildomų mokesčių (išskyrus dėl minimalios algos didinimo atsirandančius papildomus kaštus) ar dabartinių tarifų didinimo.
Tačiau numatomos tam tikros mokestinės lengvatos. Pavyzdžiui, iki 2024 m. pratęsti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą maitinimo paslaugoms. Tai valstybei papildomai kainuos apie 100 mln. eurų. Valdantieji siūlė šią lengvatą pratęsti tik iki 2023 m. liepos 1 d., tačiau antradienį Seime dalies valdančiųjų ir opocijos balsų dauguma PVM lengvata pratęsta visiems 2024 m.
Taip pat kitų metų pusmečiui pratęsti PVM lengvatą kultūros, poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms (papildomai 5,5 mln. eurų iš biudžeto).
Neterminuotai bus taikoma 9 proc. PVM lengvata apgyvendinimo paslaugos (papildomai 24 mln. eurų iš biudžeto), taip pat kultūros renginiams (papildomai 0,7 mln. eurų) bei el. knygoms ir el. informaciniams leidiniams (papildomai 1 mln. eurų).
Opozicija biudžetą vadino „išgyvenimo“
Finansų ministrė Gintarė Skaistė prieš Seimo posėdį antradienį akcentavo esminius biudžeto prioritetus: elektros ir dujų kompensacijas gyventojams ir verslui, pensijų, viešojo sektoriaus darbuotojų pajamų, NPD didinimą bei investicijas į saugumą.
„Didinamas finansavimas krašto apsaugai, ginkluotei ir kariuomenei išlaikyti. Taip pat skiriama per 80 mln. eurų karinio mobilumo projektams“, – nurodė ministrė.
Vis dėlto opozicijos atstovė, socialdemokratė Rasa Budbergytė biudžeto projektą vadino „išgyvenimo biudžetu“ ir socialiai neteisingu.
„Mūsų siūlymai NPD prilyginti MMA nebuvo išgirsti, kad iš tiesų gaunantiesiems mažas ir netgi truputį didesnes pajamas žmonėms jos padidėtų nors 120 eurų. Tai, kas yra suprojektuota biudžete, atrodo skurdokai, lyginant su turima nelygybe visuomenėje. Labai daug žmonių vargsta skurde. Mes negalime palaikyti šio biudžeto projekto, nes jame suprojektuotos labai netikslios, horizontalios dujų ir elektros kompensacijos, nepriklausomai nuo to, kiek elektros suvartojama ir kokios pajamos gaunamos“, – kritikos negailėjo R. Budbergytė.
Tuo metu „Valstietis“ Valius Ąžuolas antrino kolegei teigdamas, kad šiuo atveju Vyriausybė tikslingai nepanaudoja valstybei skirtų lėšų.
„RRF lėšos – virš 2 mlrd. eurų. Dar 2020 metais jos buvo mums paskirtos. Buvusi „valstiečių“ Vyriausybė buvo suplanavusi, kad 2021 metais bus galima panaudoti beveik milijardą tų lėšų. Kokį turime rezultatą šiandien? <...> Sugriovė visą prieš tai buvusį DNR planą, kuris buvo neoficialiai suderintas su ES ir šiai dienai per dvejus metus nesugebėjo pateikti nė vieno prašymo toms lėšoms panaudoti. Šiai dienai panaudotas tik virš 200 mln. eurų avansas. Vadinasi, tos lėšos neatėjo į ekonomiką ir mokesčių pavidalu dalinai negrįžo atgal“, – komentavo V. Ąžuolas.
Augs valstybės skolos aptarnavimo išlaidos
Parlamentaras Algirdas Butkevičius biudžeto priėmimo metu nerimavo, kad dėl padidėjusio skolinimosi augs skolos aptarnavimo kaštai.
„Ateinančiais metais ilgalaikės išlaidos viršija pastovias tvarias pajamas 1,2 mlrd. Tai reiškia, kad mes ateityje didinsime skolos aptarnavimo išlaidas ir jau 2025 m. skolos aptarnavimo išlaidos bus 700 mln. eurų, kai kitąmet planuojami 300 mln. eurų“, – kalbėjo A. Butkevičius.
Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pasisakė už biudžeto projektą.
„Ir saulė turi dėmių ir šitas biudžetas turi trūkumų, tačiau nieko panašaus į tai, ką mes girdime Seimo salėje. Todėl norėčiau išsklaidyti kelis mitus. Sakoma, kad yra milžiniška biudžeto skola, tačiau ji yra 43 proc. nuo BVP. Prieš 10 metų buvo 41 proc. nuo BVP. Dabartinė skola yra 2 kartus mažesnė nei ES vidurkis.
Sakoma, kad biudžetas didins infliaciją, tačiau nieko panašaus. Atvirkščiai. Lietuvos bankas aiškiai deklaravo, kad priėmus šį biudžetą infliacija bus mažesnė 2 proc. punktais. Bandoma, pasakyti, kad pajamų augimą suvalgys infliacija. Taip, infliacija mažins perkamąją žmonių galią, tačiau pačių pažeidžiamiausių, tai yra gaunančių minimalų atlyginimą ir pensijas, pajamos per ateinančius 2 metus augs 30 proc. ir tai bus daugiau nei infliacija“, – kalbėjo M. Majauskas.
