Išaugus energijos kainoms ir visai Europai susiduriant su energetikos krize, grupė belgų europarlamentarų siūlo susimažinti atlyginimus. Jų teigimu, būtina rodyti pavyzdį, kad Europos Parlamentas solidarus su europiečiais, nors sutaupyta suma ir nebūtų reikšminga. Lietuvos europarlamentarai skeptiškai vertina siūlymą ir sako, kad spręsti energijos kainų krizę reikia iš esmės, o ne užsiimti populizmu.
Lietuvoje europarlamentaro darbas kartais šmaikščiai pavadinamas auksine vieta. Kas mėnesį politikai uždirba 9000 eurų popieriuje viršijantį atlyginimą – kiek daugiau nei 7000 eurų į rankas, o kasmet ši suma paauga tiek, kiek vidutiniškai per metus augo prekių ir paslaugų kainos. Taip yra, nes europarlamentarų atlyginimai yra indeksuojami pagal infliacijos rodiklį.
Europos parlamento žaliųjų frakcijai priklausantis Stasys Jakeliūnas sako, kad šių metų pradžioje politikų algos pakilo maždaug dviem procentais.
„Atlyginimas pakilo apie 150 eurų. Taip, tai apčiuopiama suma, palyginti kad ir su vidutine pensija Lietuvoje, tačiau tokie jau europarlamentarų atlyginimai. Jeigu lyginame skaičius su Lietuvos dydžiais, suprantama, tai gali kai ką stebinti, bet jei lygintume Europos mastu, atlyginimai yra gana normalūs ES kontekste“, – sako jis.
Grupė belgų europarlamentarų iš Europos liaudies partijos frakcijos siūlo šio augimo atsisakyti, t. y. susimažinti algas tiek, kiek jos turėtų pakilti nuo kitų metų dėl automatinio indeksavimo. Prašydami įvertinti šį siūlymą, jie kreipėsi į frakcijos pirmininką Manfredą Weberį.
„Mūsų moralinė pareiga reikalauja rodyti pavyzdį. Neprieštaraujame mūsų atlyginimų indeksavimui pagal praeityje sudarytus susitarimus iš esmės, bet oficialiai pritariame atlyginimų mažinimui bent jau tokiu pačiu dydžiu. Šis simbolinis pasipriešinimas automatiniam algų augimui Europos atstovams de facto atitiktų įvairių šalių, pavyzdžiui, Belgijos, sprendimą, kuri nusprendė įšaldyti algų augimą savo ministrams“, – laiške rašo jie.
Belgijos ministrų kabinetas šių metų spalį išties paskelbė, kad savanoriškai iš solidarumo dėl energijos kainų krizės nuo kitų metų susimažins atlyginimus maždaug 8 procentais. Iš esmės tai reiškia, kad jų atlyginimas nepasikeis, tačiau kadangi kitąmet jis turėtų pakilti dėl automatinio indeksavimo, šio algos padidėjimo jie atsisako.
Lietuvos europarlamentarai: populizmas
LRT kalbinti Lietuvos europarlamentarai nepritaria šiai idėjai ir sako, kad tai būtų sudėtinga įgyvendinti, o ir pats siūlymas kvepia populizmu.
„Žinote, belgai žymus savo siurrealizmu ir kartais pateikia tokių [keistų] pasiūlymų, kai infliacija siekia dviženklį skaičių. Šiaip atlyginimų indeksavimas yra normalus dalykas ir jis turėtų būti taikomas visiems be išimčių“, – sako „Renew Europe“ frakcijai EP priklausantis Petras Auštrevičius.
Jis pripažįsta, kad kai tik pradėjo dirbti europarlamentaru, jam atrodė keista, kad algos kasmet automatiškai pakyla, bet dabar siūlymai to bent laikinai atsisakyti atrodo keisti: „Dabar, kai infliacija įsibėgėja ir tai turi tiesioginį poveikį žmonių pajėgumui pirkti ir įsigyti, man tokie siūlymai atrodo keisti. Sakyčiau, toks linksmas politinis pasiūlymas atkreipti į save dėmesį, bet labai abejoju, kad jis bus svarstomas kaip realus projektas ir pasieks dienos šviesą. Be to, EP veikia labai stiprios profsąjungos, tai jeigu ir būtų toks siūlymas svarstomas, jie iškart išgirstų ir sau tai pritaikytų, o tai reikštų streikus ir visišką EP paralyžių.“
Panašiai mano ir Europos liaudies partijos frakcijos narė Rasa Juknevičienė. Nors siūlymą pateikė bendražygiai iš jos frakcijos, europarlamentarei atrodo, kad koncentruotis reikėtų į energijos kainų krizės sprendimą, o ne tokius mažai reikšmės turinčius siūlymus.
„Daugiau vertinu tai kaip tuščią šūvį, bet, aišku, solidarumas visada yra gerai. 2009 metais bent 40 proc. sumažinimą jau patyriau, kai buvau ministrė, todėl manęs tokie siūlymai nei gąsdina, nei rimtai juos vertinu. Manau, kad čia labiau belgų vidaus politikos žingsnis“, – sako ji.
Vis dėlto R. Juknevičienė sako, kad jei tai rimtai būtų svarstoma, balsuotų „už“.
Tačiau procesas būtų sudėtingas. Tam, kad europarlamentarų atlyginimai būtų keičiami, pirmiausia tokį siūlymą turėtų suformuluoti ir pateikti Europos Komisija, tada vienbalsiai turėtų pritarti visų šalių atstovai Europos Sąjungose taryboje, o dauguma EP narių palaikyti.
„Turi būti juridinis precedentas. Manau, kad diskusija yra įmanoma, bet politikų pareiga pirmiausia žvelgti į sistemines problemų priežastis ir jas užbaigti, o krizė kyla dėl energetikos kainų, kurios veikia visas kitas kainas. Dabar pokyčiai vyksta, bet ar jų pakanka? Manau, ne, algoritmų peržiūrėjimai, spekuliatyvūs veiksmai biržose – tai turėtų būti dėmesio centre“, – sako S. Jakeliūnas.
Kas mėnesį – beveik 5000 eurų priedas, už kurį neturi atsiskaityti
Be atlyginimo europarlamentarai kas mėnesį gauna beveik 5000 eurų siekiantį priedą padengti su darbu susijusias išlaidas – biuro nuomai, sąskaitoms už ryšį ar kelionėms apmokėti. Kasmet tai pareikalauja apie 40 mln. eurų.
Prieš porą savaičių EP vadovybės biuras tvirtino naują tvarką, kaip šie pinigai turėtų būti panaudojami. Tada įtakingas dienraštis „Politico“ savo puslapyje rašė, kad „pagal naują tvarką Europos Parlamento nariams nebereikės saugoti kvitų savo išlaidoms pagrįsti“.
LRT kreipusis į EP, ryšių su žiniasklaida skyrius paneigė tai, tvirtindami, kad, priešingai, nauja tvarka didins skaidrumą ir atskaitomybę.
„Patvirtintais Parlamento narių statuto įgyvendinimo priemonių pakeitimais užtikrinamas teisinis tikrumas, parlamentinio mandato nepriklausomumas, vengiama sukurti nereikalingą administracinę naštą.
Persvarstymu didinamas skaidrumas, nes supaprastintas išlaidų, kurioms taikomos kompensacijos, rūšių sąrašas, nustatyta aiški parlamento narių galimybė (kuria kai kurie jau naudojasi) prašyti apmokėti tik dalį maksimalios priedo sumos, bus sukurta speciali vieta Europos Parlamento interneto svetainėje, kur parlamento nariai gali įkelti savo išlaidų ir audito ataskaitas. EP nariai taip pat skatinami skaidriai ir prieinamai skelbti savo išlaidas internete. Šiuo tikslu EP nariams bus pateiktas bendras išlaidų rūšių sąrašas“, – LRT teigia EP atstovai.
Paprašyti patikslinti, ką tai reiškia, EP atstovai paaiškino, kad parlamentarai kaip ir anksčiau neturės pateikti čekių, kur panaudojo priedo pinigus, tačiau juos kaupti privalės ir toliau, nes kartais kuris nors atsitiktine tvarka pasirinktas politikas gali būti paprašytas pateikti čekius, kur išleido savo kanceliarijai ir biuro nuomai skirtą priedą.
EP atstovų spaudai teigimu, bus atnaujintas sąrašas, kokioms veikloms priedo pinigus gali išleisti europarlamentarai, kad nekiltų klausimų, ką galima pirkti, o ko ne.
„Šis priedas skiriamas EP nario veiklos išlaidoms, daugiausia patiriamoms jo gimtojoje valstybėje. Tai apima biuro valdymo išlaidas, pavyzdžiui, telefono ir pašto mokesčius, atstovavimo veiklą, kompiuterinės ir IT įrangos pirkimą, eksploatavimą ir priežiūrą, konferencijų ir parodų organizavimą ir t. t. EP nariams svarbu turėti galimybę organizuoti tokią veiklą savo rinkimų apygardoje, vietoje, o ne tik Briuselyje ar Strasbūre“, – LRT teigia EP atstovai.
Dalį priedo gali grąžinti, bet kiek pinigų grąžinama, – paslaptis
Europarlamentarai dalį nepanaudotos sumos iš beveik 5000 eurų kas mėnesį jiems skiriamo priedo gali grąžinti atgal į bendrą biudžetą. Tačiau kiek šių pinigų grąžinama ir ar išvis kas nors grąžina, sužinoti negalima.
„Parlamento nariai, jei nusprendžia, gali grąžinti išmoką bendrosioms išlaidoms ar jos dalį. Dėl privatumo priežasčių negalime dalytis kompensuotomis sumomis, nebent patys EP nariai jas paskelbtų viešai“, – LRT atsakė EP viešųjų ryšių skyrius.
LRT paklausus, ar kada teko grąžinti nepanaudotą priedo dalį, kalbinti europarlamentarai iš Lietuvos pripažino, kad to daryti neteko.
„Turiu paklausti savo žmonių, kurie tvarko tuos pinigus, aišku, su mano priežiūra. Aš pati tų pinigų nekontroliuoju, noriu, kad jie būtų skaidriai leidžiami. Bet nežinau, ar reikėtų tą daryti, nes vėlgi tuos pinigus išleidžiame Lietuvoje, turime biurą, kuriam tai remonto reikia, tai renginius organizuojame. Taigi mes tuos pinigus parvežame iš Briuselio į Lietuvą, todėl nelabai žinau, kodėl turėtume norėti juos grąžinti“, – sako R. Juknevičienė.
P. Auštrevičius sako, kad priedą visiškai išnaudoja darbo reikalams: „Tiesą sakant, juos leidžiame ir pieštukams, ir gėlėms, galime apmokėti keliones, samdomus ekspertus, organizuoti renginius, susitikimus, diskusijas, žmonių keliones čia, o tai kainuoja. Mes nesame tarp Vilniaus ir Molėtų, tenka daug keliauti. Ir visos kitos kanceliarinės išlaidos, kurios užtikrintų biuro funkcionavimą, jeigu tą biurą, aišku, turi, – tai ir elektra, ir ryšys, ir popierius ar kita įranga, kurią kartais reikia atnaujinti. Mano biure šviesa dega, galima patikinti, veikla vyksta ir man tos lėšos tikrai reikalingos.“
S. Jakeliūnas teigė grąžinimo galimybėmis nesidomėjęs, bet pasidomėsiantis tada, kai baigsis jo kadencija ir „elgsis atitinkamai“. Tačiau jis patikino, kad dalį savo europarlamentaro atlyginimo jis skiria paramai, o tai leidžia EP nario taisyklės.
„Prieš kelias savaites EP lankėsi neįgaliųjų asociacija, kreipėsi į mane, skyriau paramą, nes manau, kad prasminga, jog jie bendrautų su kolegomis iš visos Europos ir galėtų ginti savo teises visoje Europoje. Taip pat yra žmonių, nukentėjusių nuo bankų veiksmų dar po krizės tyrimo, ir aš finansuoju didelę dalį tų tyrimų“, – LRT sako jis.
Vis dėlto prieš penkerius metus tarptautinės žurnalistų komandos atliktas tyrimas parodė, kad dažnai šios priedo lėšos įsisavinamos netinkamai. Tyrimas atskleidė atvejų, kai politikai biuro nuomai skirtus pinigus pervesdavo į savo sąskaitą, mokėjo juos palaikančioms partijoms.
Tada 249 parlamentarai teigė, kad apskritai neturi biuro arba atsisakė paviešinti biuro adresą ir tik 133 politikai iš tuo metu buvusių 748 pateikė dokumentus, kiek moka ir kur nuomojasi biurus.
