Vyriausybė penktadienį pristatė paketą, kuriame numatomos priemonės turėtų verslui palengvinti užgulusią energetinės krizės naštą. Tarp numatomų priemonių – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, mokesčių atidėjimas ir parama saulės elektrinėms įsirengti.
Kaip nurodė finansų ministrė Gintarė Skaistė, užsitęsusi situacija energetikos rinkoje reikalauja papildomų priemonių, kurios būtų skirtos ir verslui.
„Matant situaciją, kurią turime šiandien ir norint palaikyti bendrą konkurencingumą visoje ES, kadangi kitos šalys imasi sprendimų, tai veikia ir Lietuvos verslą, todėl siūlomas papildomas paketas“, – spaudos konferencijoje prieš Vyriausybės posėdį kalbėjo G. Skaistė.
Paketas sieks apie 2,5 mlrd. eurų. Elektros kainų augimo dalies kompensavimą ministrė įvardijo kaip vieną pagrindinių priemonių. Ji turėtų sudaryti maždaug penktadalį paketo – 446 mln. eurų. Ši priemonė būtų taikoma nuo šių metų ketvirtojo ketvirčio iki kitų metų pirmojo ketvirčio.
Pristatydama detaliau, ministrė teigė, kad kompensacijos už verslo naudojamą elektros energiją mechanizmas yra panašus, kokį taiko kaimyninė Latvija.
„Siūloma, kad šių metų paskutinį ketvirtį, t. y., išrašant sąskaitas už spalio mėnesį, jau būtų teikiama kompensacija. Šiais metais, šiam ketvirčiui numatome, kad riba yra 24 ct/kWh. Tas skirtumas tarp realios rinkos kainos ir 24 ct, paprastai tariant, yra dalinamas į dvi dalis, pusę jo apmoka verslas, pusė yra kompensuojama iš valstybės biudžeto“, – sakė G. Skaistė.
Ji pridūrė, kad perskirstymo paslaugai ir PVM ši lengvata nebūtų taikoma. „Kalbama apie rinkos kainos dalį“, – pabrėžė ministrė.
Kitiems metams nustatomas kainos lygis, nuo kurio skiriama kompensacija, turėtų siekti nebe 24 ct/kWh, o 28 ct/kWh. Taigi kitąmet verslas turėtų mokėti 28 ct/kWh, o likusią rinkos kainos dalį turėtų pasidalinti verslas ir valstybė per pusę.
„Manome, kad tai suteiks atokvėpį verslui ir taip pat tikimės horizontalių europinių sprendimų, kad energetikos kainos mažėtų ilguoju laikotarpiu“, – pažymėjo finansų ministrė.
„Ši schema turi labai gerų savybių. Tokių, kaip paprastumas ir nereikalingumas suderinti valstybės pagalbos schema su Europos Komisija (EK), kam reikia labai daug laiko, deja, net ir tokiomis aplinkybėmis – spaudos konferencijoje teigė ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. – Bet toks sprendimas turi ir prastų savybių. Prasta savybė yra, kad jis labai brangus.“
Premjerė pridūrė, kad tokie sprendimai bet kokiu atveju „negali tęstis be galo“, nes jie didintų valstybės skolą. „Tą valstybės skolą ant savo pečių prisiima ir tie, kurie padarė laiku sprendimus – ar investuodami į energetinį saugumą, ar apsidrausdami, ar užsifiksuodami kainas, ar investuodami į atsinaujinančią energetiką ir kitus sprendimus darydami. Šitas pusmetis iš esmės skirtas tiems, kurie dar nesuskubo šito padaryti“, – sakė I. Šimonytė.
„Nepaisant lengvabūdiškai nuskambančių pasiūlymų, kad mes galime visa kam pasiskolinti ir išleisti, valstybė savo pinigų neturi. Tai reiškia, kad visi turi sumokėti mokesčius arba prisiimti skolą tam, kad kažkas galėtų pasinaudoti kažkuria privilegija tam tikru metu“, – pridūrė Vyriausybės vadovė.
G. Skaistė taip pat tvirtino, kad šioje situacijoje pasigendanti Europos Komisijos iniciatyvų: „Visgi esame vieninga rinka, tačiau pastaruoju metu atrodo, kad konkuruojame nebe pagal tai, kiek efektyviai veikia verslas, bet kiek fantazijos turi viena ar kita Vyriausybė sugalvoti vieną ar kitą paramos modelį. Manau, kad tai tikrai iškreipia bendrą konkurencingumo lygį ir to tikrai neturėtų būti. Dėl to ne kartą kreipėmės į EK.“
Kai kurios įmonės galės pasinaudoti mokestinėmis atostogomis
Taip pat ketinama numatyti subsidijas energijai imlioms įmonėms, šį dydį siejant su jų sumokėtais mokesčiais. Tam numatoma skirti 30 mln. eurų.
„Manome, kad toks modelis yra pasiteisinęs COVID-19 pandemijos metu ir skatina skaidriai mokėti mokesčius. Ši priemonė bus skirta toms įmonėms, kurios įvardytos vadinamajame karo komunikate. T. y., itin imlioms energijai įmonėms, pavyzdžiui, stiklo gamyba ar siuvimo įmonėms ir panašioms“, – teigė G. Skaistė.
Ji patikslino, kad apie 1,5 tūkst. įmonių gaus subsidiją, grąžinant dalį sumokėtų mokesčių. Tikėtina, tvirtino ministrė, kad priemonė bus susieta su dalimi gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir pelno mokesčio, sumokėto 2021 m., nustatant lubas ir grindis tokioms subsidijoms.
„Pirminis planas lubas nustatyti apie 0,5 mln. euro, o grindis – ties 500 eurų, kad būtų ne mažesnė išmoka“, – teigė G. Skaistė.
Šiai priemonei reikalingos lėšos numatytos dar šių metų biudžete.
Taip pat siūloma tiems verslams, kurie nukentėjo nuo susiklosčiusios energetinės situacijos, taikyti mokesčių neišieškojimo priemonę.
„Tiems verslams, kurių sąnaudų struktūroje energetika sudaro ne mažiau kaip 10 proc., yra siūlomos vadinamosios mokestinės atostogos. Nuo šiandien“, – teigė G. Skaistė.
Mokesčių išieškojimas bus sustabdytas pusei metų ir už tą laikotarpį bus galima nemokėti mokestinių palūkanų.
„Manome, kad per šiuos du ketvirčius įmonės galėtų pasinaudoti apie 1,2 mlrd. lėšų savo apyvartumui palaikyti. Kitaip vadinant, gaunant beprocentę paskolą tokiu būdu“, – nurodė ministrė.
Saulės elektrinių diegimui pakete numatyta 600 mln. eurų, tačiau, akcentavo ministrė, jeigu bus poreikis ir verslas imliai naudosis šia priemone, bus sudarytos galimybės pasiskolinti daugiau.
„Pirminis planas yra skolintis papildomai ir bendrai su instituciniais investuotojais verslui skirti apie 600 mln. eurų“, – nurodė G. Skaistė.
Taip pat siūloma pratęsti PVM lengvatą maitinimo įstaigoms bei renginius organizuojantiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Siūloma priemonė, kuri buvo įvesta dar COVID-19 pandemijos metu.
„Yra siūlymas šią lengvatą pratęsti dar pusei metų. Turbūt toks siūlymas yra kompromisinis, vertinant įvairius požiūrius, kuriuos turėjome ir Vyriausybėje. Manome, kad lengvatos atsisakymas ne šildymo sezono metu turbūt būtų šiek tiek paprastesnis“, – tvirtino G. Skaistė.
Ji priminė, kad verslas taip pat jau dabar gali pasinaudoti kitomis siūlomomis priemonėmis, susijusiomis su atsinaujinančių išteklių elektrinių diegimu.
A. Armonaitė: kartą ir visiems laikams išspręstas klausimas dėl PVM viešbučiams
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, antrindama finansų ministrei, pabrėžė, kad keliami trys pagrindiniai tikslai: išlaikyti įmones gyvybingas, išlaikyti darbo vietas ir išlaikyti Lietuvos konkurencingumą.
Ministrė džiaugėsi, kad galiausiai buvo priimtas sprendimas dėl PVM lengvatos apgyvendinimo įstaigoms, kurioms, priimant biudžetą, siūloma nuolat taikyti lengvatinį PVM tarifą.
„Svarbi žinia viešbučiams. Pagaliau kartą ir visiems laikams išsprendėme šitą klausimą – 9 proc. PVM, kaip ir daugybėje vietų Europoje. Tai yra rimtas signalas, ne tik viešbučių verslui, bet bendrai turizmo sektoriui. Tikrai tuo džiaugiuosi asmeniškai“, – teigė A. Armonaitė.
Šį sprendimą komentavusi I. Šimonytė teigė, kad tokios lengvatos laikinumui argumentų nėra daug: „Viešbučiai nėra ta veikla, kuri gali išskirti savo klientus pagal tai, ar tie klientai yra užsienio verslo subjektai, ar galutiniai vartotojai, turi visiems taikyti pagal PVM taisykles vienodą PVM tarifą. Neturėdami teisės į nulinį tarifą, turi šiokį tokį konkurencinį nelogiškumą. (...) Mes apsisprendėme, kad siūlysime tą terminą apskritai panaikinti ir daugiau prie šio klausimo nebegrįžti.“
Sprendimas renginių organizatoriams ir maitinimo įstaigoms pratęsti PVM lengvatos taikymas iki liepos, anot ministrės, yra kompromisinis sprendimas.
„Tikiuosi, kad šios industrijos iki liepos 1 d. nepatirs mokesčių augimo. Tai yra svarbu. Dažnai kalbame apie restoranus, bet noriu pabrėžti, kad ši lengvata yra ir kultūrai, kultūros renginiams ir sporto klubams“, – tvirtino A. Armonaitė.
Ji vis dėlto ragino ir verslą atkreipti dėmesį į priemones, kurios skirtos verslo persitvarkymui, energetikos efektyvumui didinti.
