Europa susiduria su energijos krize, kilusia dėl Rusijos karo Ukrainoje, o Belgijoje veikiantys energijos kooperatyvai išgyvena aukso amžių, kai norinčiųjų prisijungti tiek, kad dalis kooperatyvų naujų narių net nepriima. Nors tokių pilietinių iniciatyvų atstovai sako, kad jie nekelia sau tikslo visada pasiūlyti žemiausias energijos kainas, šiuo metu prie kooperatyvų prisijungę gyventojai gauna iki trečdalio mažesnes sąskaitas nei likę gyventojai.
Kylančios energijos kainos verčia nerimauti. Visuomeninė elektros kaina kitąmet galėtų būti dvigubai, o dujų – trigubai didesnė, sako energetikos ekspertai ir priduria, kad finansinė našta gyventojams išaugs. „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kokių priemonių, siekdamos valdyti kylančias kainas, ėmėsi kitos valstybės.
Į energijos kooperatyvus susibūrę gyventojai daug dėmesio skiria energijos naudojimo efektyvumui ir tvarumui, investuoja į atsinaujinančią energiją. Šiomis pilietinėmis iniciatyvomis stengiamasi energijos gamybą sutelkti savo rankose, taip jiems pavyksta išlaikyti gana stabilias kainas už energiją ir nebūti priklausomiems nuo įmonių, kurių pagrindinis tikslas, jų teigimu, yra pelnas.
Prioritetas – tvarumas, tik paskui eina kaina
Vos septynis kilometrus nuo Antverpeno centro nutolusiame statomame kvartale, kuriame kadaise stovėjo kino juostas gaminanti gamykla, dabar kyla nauji namai. Šiandien čia jau gyvena per 70 gyventojų, o iki 2026-ųjų iš viso bus įrengta daugiau nei 300 butų ir kotedžų. Jau dabar jis vadinamas tvariausiu miesto rajonu.
Šiame rajone nebus vietos automobiliams, gyventojai turės juos palikti stovėjimo aikštelėje, ten taip pat bus įrengtos krovimo stotelės elektromobiliams. Taip pat rajone bus maksimaliai bandoma panaudoti lietaus vandenį.
Kiekviename name įrengti rezervuarai, todėl čia jau įsikūrę gyventojai lietaus vandenį naudoja drabužiams skalbti, lauko augalams laistyti, ant kai kurių namų stogų jau įrengti saulės kolektoriai.
Kooperatyvo „ZuidtrAnt“ projektų vadovė Sophie Loots pasakoja, kad nors projekto pabaiga dar negreit, šis kvartalas jau sulaukė milžiniško populiarumo, išparduoti beveik visi namai. S. Loots teigimu, gyventojai darosi vis sąmoningesni, domisi tvariais sprendimais, ne tiek tikėdamiesi sutaupyti, kiek gyventi kuo mažiau kenkdami planetai.
„Matote, kur šiuo metu renovuojamas stogas, – ant jo įrengsime saulės kolektorius, – į šalia esantį pastatą rodo S. Loots. – Tai didžiausias mūsų projektas iki šiol, tikimės sugeneruoti 350 kilovatų energijos ir viliamės, kad ja naudosis visa bendruomenė.“
Namus šildo gamyklai nereikalinga energija
Nors, kaip teigia S. Loots, čia atsikraustyti labiausiai motyvuoja galimybė gyventi tvariai, gyventojus vilioja ir galimybė sutaupyti. Prieš keturis mėnesius šiame kvartale įsikūręs Derikas sako nudžiugęs, kai pamatė pirmąsias sąskaitas už energiją ir vandens šildymą.
„Tai buvo svarbi priežastis čia atsikraustyti. Sistema tokia, kad mes naudojame energiją vandeniui šildyti iš už kilometro esančios gamyklos, kuriai tos energijos nereikia. Šiek tiek už tai gamyklai sumokame, kaina apskaičiuojama pagal formulę, kurios, tiesą sakant, nelabai suprantu, bet išeina daug pigiau. Mums taip pat labai svarbu, kad tai ekologiška“, – sako Derikas.
Sistema, apie kurią kalba Derikas, yra vieno iš bene pusšimčio Belgijoje egzistuojančių energijos kooperatyvų iniciatyva.
Kooperatyvo „Warmte Verzilverd“ koordinatorius Lennas Coussementas pasakoja, kad vos už kilometro stovinčiai gamyklai, kuri gamina rentgeno nuotraukų plokštes, dalies gamybos procese likusios energijos nereikia. Anksčiau šią likutinę energiją ji kaminais išleisdavo į orą. Dabar, kai kooperatyvas nutiesė iš šios gamyklos vedančius vamzdžius, ja aprūpina gyventojų namus.
„Viso proceso šerdis yra energijos paskirstymo centras, – sako L. Coussementas šalia gamyklos įrengtame nedideliame pastate, kur įsikūręs energijos paskirstymo centras. – Mes iš gamyklos paimame likutinę šilumą ir perduodame ją savo vartotojams.“
Anot jo, paprastai tariant, energija, kurios gamyklai tiesiog nebereikia, keliauja į paskirstymo centrą. Šiame paskirstymo centre energija naudojama vandeniui šildyti, o pašildytas vanduo vamzdžiais keliauja į gyventojų namus. Taip gyventojai turi karšto vandens ir šildosi namus tvaria ir pigia energija, o gamykla gauna pajamų.
„Tai tokia win-win situacija, – anglišku posakiu, kuris reiškia abiem pusėms naudingą rezultatą, procesą apibūdina L. Coussementas. – Įmonė iš gyventojų gauna pinigų, nors anksčiau tiesiog tą nepanaudotą energiją išleisdavo į orą, o gyventojai moka labai nedaug, nes mokestis gamyklai yra tikrai nedidelis.“
Išgyvena tikrą bumą
Gyventojai gali ne tik naudotis kooperatyvo vystomu šilumos projektu, bet ir tapti kooperatyvo nariais – bendrai finansuoti šilumos tinklą, tapti jo bendraturčiais ir gauti grąžos.
„Vienam žmogui būtų sunku imtis veiksmų, todėl mes viską darome kartu, tada viskas paprasčiau. Skaičiavome, kad panašiems namams energijos sąskaita yra trečdaliu mažesnė nei tiems, kurie naudoja dujas ir pan. Galime sau leisti turėti fiksuotą kainą ir nesekti rinkos kainų“, – sako kooperatyvo „ZuidtrAnt“ projektų vadovė Sophie Loots.
Belgijoje tokių kooperatyvų yra apie pusšimtį. Į iniciatyvas susibūrę gyventojai investuoja į įvairius projektus – saulės, vėjo jėgainių parkus ir sako, svarbiausia, kad gamyba jų rankose, o kainos net ir per krizę išlieka gana stabilios. Europai susiduriant su energetikos krize, prisijungti prie šių kooperatyvų nori vis daugiau gyventojų. Kai kurie naujų narių net nepriima.
„Ši priemonė turi tam tikrų trūkumų. Kooperatyvai turi išlaikyti balansą, nes jeigu jie priimtų dar daugiau naujų klientų, tada dalį energijos jiems reikėtų pirkti iš rinkos, nes pačių pasigaminamos energijos nebeužtektų. Kai kurie jau to ir imasi. Idealiame pasaulyje siekiama išlaikyti visą gamybą ir kontrolę savo rankose, bet realybėje daug projektų nėra visiškai savarankiški ir negamina 100 proc. energijos patys“, – LRT sako Europos atsinaujinančios energijos kooperatyvų federacijos „Rescoop“ atstovė Sara Tachelet.
Tam, kad plėtra būti įmanoma, kooperatyvų atstovai sako, reikėtų daugiau paramos iš valstybės, pirmiausia – lengvinti taisykles ir keisti teisės aktus, kur ir kiek galima statyti saulės ar vėjo elektrinių, panaikinti biurokratines kliūtis gauti reikiamus leidimus.
