Buvęs JAV jūrų pėstininkas, o dabar visame pasaulyje postapokaliptiniais romanais išgarsėjęs rašytojas Geoffrey Michaelas Hopfas vienoje iš savo knygų rašo: „Sunkūs laikai sukuria stiprius vyrus, stiprūs vyrai sukuria gerus laikus, geri laikai sukuria silpnus vyrus, o silpni vyrai – vėl sunkius laikus.“ Nors dramatizmo šioje citatoje daug, bent vienas aspektas joje tikrai labai taiklus – ir sunkiais laikais galima sukurti kažką gero. Galbūt net įkurti ar išplėtoti verslą? Istorija rodo, kad tai tikrai įmanoma, tačiau yra kelios būtinos sąlygos.
Ekonominiai ciklai ir gebėjimas pripažinti realybę
Ar žinote, kas yra bendro tarp „Microsoft“, „PayPal“, „Airbnb“ ir „Waze“? Na, taip, visų pirma tai yra labai sėkmingos pasaulinės bendrovės. Tačiau jas vienija ir kitas aspektas – visos jos buvo įkurtos ar vystomos ekonominio sunkmečio laikotarpiu.
Štai internetinių mokėjimų pionierė „PayPal“, dar tik perspektyviu startuoliu laikyta bendrovė, 2000-ųjų kovą pritraukė 100 mln. JAV dolerių investiciją. Netrukus po to įvyko vienas didžiausių verslo pasaulio istorijoje sprogimų – pokštelėjo .com burbulas, atšaldęs investuotojų ir visuomenės susižavėjimą technologijų potencialu.
Kaip knygoje „Zero to One: Notes on Start Ups, or How to Build the Future“ rašo vienas jos autorių ir „PayPal“ bendrakūris Peteris Thielis, 2000-ųjų pavasarį, vos per kelias savaites, JAV vertybinių popierių biržos NASDAQ, kurioje vyrauja technologijų įmonės, bendrasis indeksas smuko nuo 5 048 iki 3 321. Ir tai buvo tik pradžia. Indeksas nepaliaujamai ritosi žemyn, kol galiausiai 2002-ųjų spalį pasiekė žemiausią vertę – 1 114. Po tokio šoko verslo pasaulis gerokai pasikeitė.
„Ateitį visi ėmė priimti kaip fundamentaliai nenuspėjamą, o tie, kas drįso planuoti ne ketvirčiais, bet metais, pradėti laikyti ekstremistais. Technologijas pakeitė globalizacija, tapusi nauja ateities viltimi. Pamačius, kad persiorientavimas nuo plytų prie paspaudimų (angl. from bricks to clicks) davė kitokių rezultatų, nei buvo tikėtasi, investuotojai savo dėmesį nukreipė į nekilnojamąjį turtą (NT) ir globalizaciją (angl. bricks and BRICs)“, – rašoma P. Thielio ir Blake’o Masterso knygoje.
Iš dabartinės pozicijos žvelgdami galime būti labai sumanūs ir sakyti, kad persiorientavimas į NT galiausiai baigėsi labai panašiai, kaip ir .com karštinė – dar vienu sprogusiu burbulu ir ekonominiu sunkmečiu. Vis dėlto dar svarbiau būtų pastebėti ir įsiminti, kad ekonominiai nuosmukiai ir pakilimai iš esmės yra neišvengiami ir kartojasi reguliariai. Tiesa, niekada negali iš anksto žinoti, kokio dydžio bus svyravimas, todėl svarbu mokėti prisitaikyti. Panašiai kaip metų laikai – žinome, kad jie pasikeis, bet nesame tikri, ar vasara bus labai karšta, ar žiemą labai spaus speigas. Todėl galutinį sprendimą, kaip apsirengti, priimame įvertinę orų prognozę ir pažvelgę pro langą.
Šioje vietoje reikėtų grįžti prie „PayPal“ istorijos. Nepaisant sudėtingos verslo aplinkos, „PayPal“ sugebėjo išlikti ir galiausiai tapti milijardus eurų generuojančiu pasauliniu verslo gigantu. Pasak Roelofo Bothos, buvusio „PayPay“ finansų vadovo, išgyventi ir užsitarnauti vietą po saule bendrovei padėjo verslininko Michaelo Moritzo lūpomis perduota rizikos kapitalo bendrovės „Sequoia Capital“ žinia, kuri ragino:
● pripažinti susidariusią situaciją;
● kiek įmanoma ištęsti įsibėgėjimo laikotarpį, kai gyvenama iš investicijų;
● būtinai siekti tapti verslu.
„Mums tai buvo susidūrimo su realybe akimirka. Tuo metu turėjome lėšų maždaug 7 mėnesiams. Per juos buvo įgyvendinti reikiami sprendimai, kurie, kaip ateitis parodė, buvo veiksmingi. Jau 2002 metais „PayPal“ pajamos pasiekė 250 mln. JAV dolerių, o bendrovė veikė pelningai“, – pranešime startuolių, su kuriais bendradarbiauja „Sequoia Capital“, įkūrėjams pasakojo Roelofas Bothas.
Kitaip tariant, „PayPal“ gavo orų prognozę, pažiūrėjo pro langą, pamatė, kad siaučia pūga, ir vietoj šortų, marškinėlių ir paplūdimio šlepečių įsigijo kokybiškus termodrabužius ir žieminį paltą.
Išlieka ne stipriausi ir ne protingiausi
Žinoma, prie oro pokyčių, kaip ir prie ekonominių ciklų, prisiderinti galima, jei tik neignoruoji aplinkos ženklų. Tačiau ką daryti, kai atsikeli ryte ir matai, kad už lango yra dalykai, kuriuos matei tik Holivudo filmuose, pasakojančiuose apie mirtinus virusus ir išprotėjusius diktatorius.
Prieš porą metų visus į nokdauną pasiuntė pasaulinė kovido pandemija, kuri po dvejų metų vis dar šiepia savo aštrius dantis. Negana to, pavasarį žadą atėmė Rusijos sukeltas tragiškas karas Ukrainoje, trunkantis jau daugiau nei 6 mėnesius.
Abu įvykiai daro poveikį tiek žmonėms, tiek ir verslui. Šių metų pradžioje jau buvo galima džiaugtis popandeminio atsigavimo ženklais, o dabar optimistines nuotaikas keičia nežinia. Ekonomistai vis garsiau kalba apie recesiją, o žmonės jungia taupymo režimą, nes infliacija pasiekė stratosferą, o energetikos kainos jau rudenį gali gerokai patuštinti piniginę.
Laimei, Lietuvos, kaip ir visos Europos, stuburas – mažos ir vidutinio dydžio bendroves. Europos Komisijos (EK) duomenimis, jos sudaro 99 proc. visų Europos Sąjungoje (ES) veikiančių verslų ir sukuria daugiau nei pusę viso Europos bendrojo vidaus produkto (BVP). Būtent mažos ir vidutinio dydžio bendrovės yra atsparesnės sunkiems laikams.
Tokį faktą dar kartą įrodė pandemijos metu Didžiojoje Britanijoje vykdyta apklausa. Ją atlikusi tyrimų bendrovė „Local Data Company“ nustatė, kad 66 proc. mažų verslų atstovų teigia esantys atsparesni sunkmečiui nei didelės kompanijos. Tas pats tyrimas parodė, kad nedideli prekybos ir laisvalaikio verslai prie pasikeitusios aplinkos prisitaikė geriau nei stambūs tinklai.
Panašu, kad Charlesas Darwinas buvo teisus, savo laiku apie gamtos dėsnius sakydamas: „Išgyvena ne pati stipriausia ar pati protingiausia rūšis, bet ta, kuri geriausiai geba prisitaikyti prie pokyčių.“ Panašu, kad šis teiginys puikiai tinka ir verslo pasaulyje.
Šviesioji tamsiųjų laikų pusė
Susidūrus su nežinomybe, ekonominiu neužtikrintumu ir iššūkiais labai svarbu prisiminti, kad visa tai nutiko ne tau vienam. Su tokiomis pačiomis ar panašiomis problemomis susiduria visi. Tai reiškia, kad viskas priklauso nuo to, kaip reaguosi į situaciją ir kokių veiksmų imsiesi. Ankstesnės pasaulinės krizės ir sunkmečiai rodo, kad net ir tamsiausiais laikais yra šviesių aspektų. Tik juos būtina žinoti, pastebėti ir išnaudoti.
Darbuotojai – kuo sunkesni laikai, tuo lengviau už priimtiną kainą galima gauti talentingų, aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie padės plėtoti verslą.Konkurentai – kuo sunkesni laikai, tuo mažesnė konkurencija. Pavyzdžiui, Lietuvoje 2008 metais buvo įkurtos 34 267 bendrovės, o 2009 metais, įsisukus ekonomikos krizei, jų buvo įsteigta jau trečdaliu mažiau – 20 898.
Kainos – sunkesni laikai ekonomikoje reiškia geresnes kainas ir galimybę sutaupyti. Pavyzdžiui, vien dėl euro ir zloto kurso skirtumo importuojantis verslas gali gauti ženklios naudos. Be to, mažėjanti paklausa skatina mažinti ir kainas, todėl biuro patalpos, baldai ar paslaugos tampa kur kas prieinamesni.
Inovacijos – praktika rodo, kad didelės bendrovės sunkius ekonominius laikotarpius yra linkusios pralaukti. O kad galėtų išgyventi, jos mažina išlaidas, dažniausiai nukirpdami reklamos, inovacijų ir kitų sričių biudžetus. Tai sudaro galimybes mažiems žaidėjams, galintiems greitai prisitaikyti ir pasiūlyti naujus sprendimus, kurių rinka ieško net ir kritiniu metu.
Investicijos – net jei už lango sunkesnis laikotarpis, investuotojų, norinčių auginti perspektyvius ir realius rezultatus demonstruojančius verslus, nestinga. Taip sumanūs investuotojai diversifikuoja riziką ir dalį pinigų iš akcijų biržų nukreipia į verslo auginimą.
Užsigrūdinimas – sunkmečiu plėtojamas verslas yra kaip lenktyninis bolidas – efektyviai veikiantis mechanizmas, be jokių nereikalingų priedų, turintis aiškią paskirtį. Amerikiečiai tokias bendroves įvardija kaip lean and mean. Todėl atėjus geresniems laikams toks verslas galės mėgautis dideliu pranašumu prieš konkurentus, kurie nėra matę sunkumų.
