„Bėgius išardyti yra labai paprasta. (...) Reikės artimiausiu laiku, vidutiniu laikotarpiu, priimti sprendimus, kuriai vėžei mes suteikiame prioritetą. Neišvengiamai prioritetas bus vakarietiška vėžė“, – apie rusiškos vėžės naikinimą LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
– Pone Skuodi, „Lietuvos geležinkeliai“ penktadienį atnaujino sankcionuotų prekių tranzitą tarp Kaliningrado ir Lietuvos. Kaip jis vyksta?
– Taip, mano žiniomis, sankcionuotų prekių, tų, kurios gali būti vežamos įvykdant, atitinkant visus reikalavimus ir apribojimus, tranzitas yra atnaujintas. Na, o kitos prekės, kurios nesankcionuotos, kaip vyko, taip ir vyksta.
– Kaip vyksta tas prekių tranzitas? Buvo Europos Komisijos gairės, kad reikia skaičiuoti vidurkį.
– Taip, tai yra labai svarbu. Pagal kiekvieną prekių kodą [Lietuvos] geležinkeliai turi istorinius trejų metų duomenis, kiek prekių buvo gabenta, yra išvedamas vidurkis. Šių metų turime pagal kiekvieną prekių kodą maksimalią sumą, kiek prekių gali būti pervežta. Ir jos, jeigu tas vidurkis yra neviršytas, gali važiuoti, geležinkeliai derina paraiškas arba nederina.
Jeigu kartais vidurkis būtų viršytas, tokios prekės keliauti per Lietuvą negali. [Lietuvos] geležinkeliai atlieka tokią pirminę patikrą, atsižvelgiant į tai, ką klientai nori vežti. O galutinė kontrolė yra muitinės, pasienyje – stabdomas traukinys. Ir čia nieko naujo, tikrinama, kas yra kiekviename vagone, dokumentus, prekės atitinkamai arba praleidžiamos, arba nepraleidžiamos.
– Kaip praktiškai atrodytų, tarkime, jeigu viršytas vidurkis? Neleistumėte traukiniui įvažiuoti į Lietuvos teritoriją?
– Pirmiausia geležinkeliai nederintų tokios paraiškos ir teoriškai traukinys negali atvažiuoti. Na, o jeigu taip atsitiktų, kad jis atvažiuoja, tiesiog būtų sustabdytas ir išsiųstas atgal. Čia nieko naujo, yra kaip ir su bet kuria trečiąja šalimi. Tokios procedūros yra įprastos.
– Kaip esame pasiruošę galimoms Rusijos provokacijoms? Nes juk gali vieną dieną paaiškėti, kad jie mato kitus skaičius, negu Lietuva mato, ir tada išgirsime garsiai skundžiantis vėl Europos mastu, kad Lietuva blokuoja tranzitą, ką mes jau esame girdėję.
– Žinote, galima iš jų retorikos arba iš propagandos turbūt bet kada bet ko tikėtis. Aš manau, kad mūsų nacionaliniam saugumui didžiausia grėsmė turbūt yra mūsų geografinė padėtis, ir jos nepakeisime. Visų institucijų pareiga ir atsakomybė yra tiesiog numatyti tas grėsmes ir būti pasiruošusioms reaguoti.
– Ar esame pasiruošę?
– Mes esame pasiruošę maksimaliai ir geležinkeliai savo klientus yra labai aiškiai informavę, kaip skaičiuojami vidurkiai, kiek, pagal kokius prekių kodus, ar jie artėja prie viršijimo, ar jau yra ir viršyti, kas gali važiuoti, kas ne, kaip vyksta procedūros. Lietuva yra atvira, deda visus duomenis ant stalo, toliau jau paliekama kitai pusei vertinti ir taip toliau.
– Ministre, kaip Jūs aiškinate situaciją, kad sankcionuotų prekių tranzitas geležinkeliu galimas, tačiau keliais draudžiamas?
– Sankcijos yra toks sudėtingas mechanizmas, ypač kaip visas derinimo mechanizmas, kaip jos yra priimamos, kaip yra derinama tarpusavyje tarp valstybių narių. Na, ir šiandien turime tokią situaciją, kokią turime.
Ir jeigu atkreipsite dėmesį, kas galbūt mane tam tikra prasme stebina, kad, kai buvo uždraustas vilkikų eismas ir išimtis Kaliningrado tranzitui palikta, nepaisant to, yra sakoma, kad sankcionuotos prekės važiuoti negali.
Ir kažkodėl šiuo atveju reakcijos iš kaimynės tiesiog nebuvo, o dėl geležinkelių ji buvo tokia išpūsta. Įdomi smulkmena – birželio 17–18 dienomis įsigalioja sankcijos plienui. Tai nuo to laiko iki naujojo žymiojo komisijos papildomo išaiškinimo sankcijų taikymo plienas į Lietuvą net nevažiavo. Tai yra įdomu.
– Kitaip tariant, pasinaudojo galimybe?
– Daug triukšmo, bet plienas faktiškai į Lietuvą net nebuvo važiavęs, taigi, net nebuvo niekas sustabdyta.
– Tai ką tai rodo?
– Tai rodo, kad bet koks veiksmas gali būti panaudotas propagandos tikslais. Mums, Lietuvai kartu su partneriais, svarbu tiesiog šaltai reaguoti į bet kokią retoriką, pateikti duomenis, faktus ir taip judėti į priekį, atsižvelgiant į geografines ir geopolitines aplinkybes, kurios yra.
– Rusija dabar garsiai Kaliningrado gubernatoriaus lūpomis nori, kad būtų duotas leidimas ir kelių transportui, ne tik geležinkeliams, kad galėtų sankcionuotos prekės judėti, o Europos Komisija, bent jau kai LRT.lt portalas kreipiasi, nekomentuoja, ar taip galėtų nutikti. Jūsų žiniomis, gal vyksta kažkokios derybos, gal vėl Rusija gali bandyti gauti nuolaidų ir naują Europos Komisijos išaiškinimą?
– Mano žiniomis, jokių derybų nevyksta. Bet kuriuo atveju tokius sprendimus turėtų priimti visos valstybės narės – tai klausimas dėl sankcijų taikymo. Europos Sąjungos lygmeniu dėl jo diskutuojama nuolatos, kaip sustiprinti, kaip užkamšyti tam tikras spragas. Bet, kalbant apie vilkikų eismą, nieko tokio aš nesu girdėjęs.
– Ministre, kita tema – rusiška vėžė. Pasigirsta raginimų ją ardyti. Kaip Jūs pats vertinate situaciją, kad Lietuva siekia energetinės nepriklausomybės, greitai turėtume atsijungti nuo BRELL, energetiškai beveik esame nepriklausomi nuo Rusijos, tačiau likome susaistyti būtent rusiška vėže?
– Mes praeitą savaitę oficialiai pradėjome didžiausio geležinkelio tilto visose Baltijos valstybėse statybas Jonavos rajone. Ir paradoksas, kad tai yra pirmosios mūsų plyno lauko investicijos į geležinkelio bėgius per nepriklausomybės laikotarpį.
– Kalbate apie projektą „Rail Baltica“.
– Taip, apie „Rail Balticą“. Aš turiu galvoje plyno lauko tokio masto tuščioje teritorijoje statybas. Mes nesame investavę į savo geležinkelio sistemą, kad ji būtų europinė. Esmė yra ne rytietiška vėžė, kuria paremta mūsų geležinkelių sistema.
Esmė, kaip greitai mes galime įgyvendinti „Rail Balticos“ projektą, kaip greitai galime jį išplėsti, kad Klaipėda būtų prijungta prie europinės geležinkelio vėžės, (...) ir tokiu būdu užtikrinti, kad mūsų geležinkelio sistema būtų visiškai integruota į Vakarus. Sakyčiau, kad tai bus mūsų paskutinis integracijos į Vakarus žingsnis. Su energetika mes jau pajudėję daug greičiau ir daug toliau.
– Bet Jūs manote, kad dvi vėžės turėtų veikti Lietuvoje – būtų naudingos tiek rusiška, tiek europinė? Nes yra siūlymų ardyti ir sakoma, kad karo atveju Rusija negalėtų bent jau karinės technikos gabenti.
– Bėgius išardyti yra labai paprasta. Esmė, kokia mūsų geležinkelių sistema yra apskritai, ir mes kol kas europinės geležinkelių sistemos, europinio standarto, siaurų bėgių Lietuvoje neturime.
Kai turėsime, jau neišvengiamai mūsų visa sistema pasikeis ir tuomet galėsime, dabar jau reikės artimiausiu laiku, vidutiniu laikotarpiu, priimti sprendimus, kuriai vėžei mes suteikiame prioritetą. Neišvengiamai prioritetas bus vakarietiška vėžė dėl Jūsų minimų priežasčių.
– 2026-ieji minimi kaip data, kada turėtų veikti „Rail Baltica“ Lietuvoje. Ar tai realu?
– Čia priklausys nuo to, apie kokios apimties „Rail Balticos“ projektą mes kalbame. Mano giliu įsitikinimu, 2026–2027 metais turime turėti bent vieną atkarpą, kurioje galėtume jau kalbėti apie traukinius ir pirmiausia – keleivinius traukinius. „Rail Baltica“, natūralu, priklauso nuo daugelio šalių.
Mes turime aiškų įsipareigojimą iki 2024 metų jau turėti naujus europietiško standarto bėgius iki Panevėžio, 2026 metais susijungti su Latvija. Tik klausimas, ar latviai spės su mumis susijungti.
Kitas dalykas, su Lenkija lygiai taip pat yra susitarimas, kad 2027–2028 metais jie susijungs su mumis. Būtent iki to laiko mes turime užtikrinti, kad tos jungtys būtų, nes, jeigu mes turėsime tik bėgius Lietuvoje, tai jau būtų gerai, nes galėtumėme turėti greitąjį traukinį Lietuvoje, bet labai svarbu yra jungtys su kaimyninėmis šalimis.
Čia iššūkių daug, bet mes judame tikrai užtikrintai ir jau kalbame ne tik apie projektavimą, apie atskiras stotis – mes jau kalbame apie bėgių tiesimą, ką darome nuo Kauno iki Latvijos sienos.
– Kitaip paklausiu – kada galėsime greituoju traukiniu be persėdimo nuvažiuoti į Rygą ir į Varšuvą?
– Kadangi tai priklauso ne tik nuo Lietuvos, sudėtinga pasakyti, bet aš manau, kad 2027–2028 metais tai yra tikrai realu.
– Tai vėliau negu oficiali dabar numatoma pabaiga?
– Galbūt kažkas galėtų veikti jau ir 2027 metais. Faktas, kad „Rail Baltica“ bus įgyvendinta tokiais etapais: pagrindinės linijos, po to regioninės stotys ir panašiai. Mes ją dar plėtosime ilgai, bet tai yra tos investicijos, kurios užtikrins mūsų integraciją į Vakarus.
– Kiek koją gali pakišti infliacija?
– Apskritai, kai kalbame apie projektą „Rail Baltica“, jo vertę, tuos milijardus, kurie yra suskaičiuoti, atrodo, 2017 metų duomenimis, tai faktas, kad infliacija jiems turi įtakos, bet natūralu – visi infrastruktūros projektai brangsta.
Čia nėra nieko stebuklingo, mes kalbame su Europos Komisija, darome atitinkamus vertinimus Lietuvoje, galbūt galime kažką pakeisti, kokio nors infrastruktūros objekto dizainą, sumažinti apimtis, kad tilptume į biudžetą, kurį turime.
– Kitaip tariant, „Rail Baltica“ bus paskutinis Lietuvos susijungimo su Vakarais geopolitinis etapas?
– Taip, čia yra tikrai svarbus aspektas, nes, kaip minėjau, per visą nepriklausomybės laikotarpį plyno lauko tokių geležinkelių projektų, tokio masto investicijų apskritai nebuvo. Čia ypač svarbu yra Klaipėda.
Jau Klaipėdą sujungus su Kaunu, Vilniumi, atitinkamai per „Rail Balticą“ su Panevėžiu ir Marijampole, mes turėsime visiškai kitokią sistemą. Ir čia galime kalbėti ir apie greitąjį traukinį nuo Vilniaus iki Klaipėdos.
– Ministre, dar viena tema. Birželio pradžioje turėjome neeilinį atvejį, kai lėktuvas iš Lietuvos pakilo, nuskrido į Bulgariją, kirto kelių NATO valstybių oro erdvę, vienur jis buvo pastebėtas, kitur net nepastebėtas. Ar yra daugiau duomenų, ar pavyko Lietuvos institucijoms išsiaiškinti, kas juo skrido ir kokiu tikslu skrido?
– Tie duomenys yra. Labai vengčiau komentuoti, nes tai yra susiję su vykdomu ikiteisminiu tyrimu, bet vien lėktuvo pirkimo aplinkybės kelia labai daug klausimų. Formaliai, jeigu žiūrėtume tik į dokumentus, aš galėčiau konstatuoti, kad lėktuvas buvo beveik pavogtas, nes jis išskrido neišregistruotas. Dabar, kiek aš žinau, registracija yra sutvarkyta.
Taip pat skaitykite
Ten yra daug klausimų. Svarbiausias [dalykas] galbūt yra tas, kad lėktuvas skrido nekontroliuojamoje oro erdvėje, kitaip sakant, nekėlė grėsmės civiliniams objektams, nes, jeigu tiktai artėtume prie didžiųjų miestų oro uostų, jau atsiranda kontroliuojama oro erdvė. Būtent galbūt todėl situacija ir kelia tiek daug klausimų.
– Kiek mes esame saugūs, jeigu iki šiol nežinome, kas skrido, kokiu tikslu skrido?
– Mes tikrai žinome, visos institucijos turi informaciją ir apie asmenis, bet kadangi vyksta ikiteisminis tyrimas, jos čia ir galėtų geriausiai pakomentuoti taip, kad tai nekenktų ikiteisminiam tyrimui.
