Smarkiai išaugus kainoms gyventojai dairosi pigesnių alternatyvų. Dėl mažesnių akcizų į kaimynines valstybes lietuviai traukia įsigyti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių, taip pat ten pilasi degalų. Vis dėlto, anot verslininkų, didžiausią riziką kelia šešėlinė rinka, o ne teisėta apyvarta kaimyninėse šalyse. Neatmetama, kad, pavyzdžiui, atsivežtus degalus žmonės dar ir pardavinėja.
Kainų pasiutpolkė
Liepos mėnesį metinė infliacija siekė 20,8 proc. Daugiausia įtakos infliacijai turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų augimas.
Pastarąjį pusmetį kainos augo bene sparčiausiai. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, nuo šių metų pradžios iki birželio vidurio vidutinė benzino kaina šalyje padidėjo apie 42 proc., o dyzelino – 43 proc.
Vis dėlto nuo birželio 20 d. iki liepos 11 d. vidutinės degalų kainos šiek tiek mažėjo. Energetikos agentūros duomenimis, per šį laikotarpį benzinas atpigo 0,119 Eur/l, dyzelinas – 0,076 Eur/l. Nepaisant to, degalams vis tik tenka išleisti daugiau nei įprastai.
Brangiau gyventojams pastaruoju metu atsieina ir kitos prekės. Nuo sausio 1 d. didėjo alkoholio ir rūkalų akcizai, dėl to pabrango visi stiprieji gėrimai ir tabako gaminiai.
Metų pradžioje skaičiuota, kad iš alkoholio akcizų valstybės biudžetas 2022 metais papildomai gaus apie 17,3 mln. eurų pajamų, iš tabako – apie 12 mln. eurų.
Degalų pilasi Baltarusijoje, Lenkijoje
Augant kainoms, lietuviai minėtų prekių linksta pigiau įsigyti ir kaimyninėse šalyse.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas, vertindamas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pateiktas parduodamų degalų akcizų ataskaitas, sako pastebintis, kad pasienio degalinėse apyvarta sumažėjusi 20–30 proc. Tai, anot jo, rodo, kad degalų lietuviai mieliau pilasi pas kaimynus.
„Visų pirma, turiu omenyje pasienį su Lenkija, [...] lygiai taip pat pasienio degalines su Baltarusija. Iš Pasienio apsaugos tarnybos girdime, kad yra etatinių žmonių, turinčių ilgalaikes vizas, kurie važiuoja ten po keliolika kartų per savaitę. Tai yra vos ne jų verslas. Turbūt veža ne tik degalų, važiuoja apsipirkti ir kokių kitų pigesnių prekių, bet aišku, ir degalų. Galime tik spėlioti, kur ir kaip paskui juos realizuoja“, – svarsto E. Cicėnas.
„Negaliu teigti kaip fakto, galiu nebent spėlioti, bet manau, į tą šešėlinę rinką išeina, nes žmonės turbūt tiek [degalų] neišvažinėja, jei po keliolika kartų per savaitę atsiveža kad ir pilną lengvojo automobilio baką, išsileidžia tuos degalus ir realizuoja jau kur nors pilkojoje rinkoje“, – priduria jis.
Kalbėdamas apie Lenkiją, pašnekovas sako, kad net ir keliais centais pigesni degalai, pavyzdžiui, vežėjams yra itin reikšminga suma.
„Vežėjai netgi turi specialias programėles ir labai gerai tas kainas sužiūri. Jiems netgi vienas ar du centai daro įtaką. Jie sprendžia, ar piltis degalų, sakykime, Kalvarijoje, ar Suvalkuose“, – sako E. Cicėnas.
Yra etatinių žmonių, turinčių ilgalaikes vizas, kurie važiuoja ten po keliolika kartų per savaitę.
E. Cicėnas
Pigesnio alkoholio traukia į Latviją, Lenkiją
O štai Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorius Mantas Zakarka LRT.lt teigia, kad įsigyti alkoholinių gėrimų kaimyninėse šalyse gyventojai būdavo linkę ir iki pastarojo laikotarpio kainų šuolio.
„Lyginant su neakcizinėmis prekėmis, alkoholis iš esmės visuomet turėjo šią problemą. Tai nebūtinai nulemta tik dabartinių augančių kainų ir kitų dalykų, nes alkoholio kainai labai stiprią įtaką daro ne kas kitas, o konkrečioje valstybėje taikomi akcizai“, – paaiškina M. Zakarka.
Lyginant su kaimyninėmis Latvija, Lenkija ir kitomis regiono valstybėmis, pasak Alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovo, šiuo atveju Lietuva yra išskirtinė.
„Daugeliui alkoholinių gėrimų rūšių akcizai Lietuvoje yra didesni ir kartais net kelis kartus, tai natūraliai reiškia, jog kitoje šalyje alkoholiniai gėrimai bus pigesni“, – akcentuoja M. Zakarka.
Asociacijos vadovas sako šią problemą nuolat akcentuojantis: „Vertindami mūsų akcizų politiką ir imdamiesi kokių nors pokyčių mes turime žiūrėti į tai, kas vyksta pas kaimynus, nes atstumai nedideli, o žmonių mobilumas didelis.
Jeigu mes to nevertiname, mūsų valstybė netenka dalies mokesčių, darbo vietų, žmonės pinigus moka kitur, nors vartoja tą patį produktą.“
Daugeliui alkoholinių gėrimų rūšių akcizai Lietuvoje yra didesni ir kartais net kelis kartus.
M. Zakarka
M. Zakarka teigia, jog ši problema egzistuoja ilgą laiką. „Kur yra bėda ir į ką norisi labiausiai atkreipti dėmesį? Mes nematėme jokio valstybės veiksmo, ar tai būtų siekis bent jau išsiaiškinti statistiką, ar suprasti, kokie gi iš tikrųjų yra tos vadinamosios pasienio prekybos mastai.
Juos įvertinti tik mūsų pastangomis yra labai sunku, nes čia reikia žiūrėti tiek į sieną kertančių žmonių srautus, tiek į jų apsipirkimo įpročius kitoje šalyje. Tačiau tai, kad kirtę sieną mes matome daug specializuotų alkoholinių gėrimų parduotuvių, yra pakankamas ženklas. Jeigu jos neturėtų atitinkamo klientų skaičiaus, tiesiog negalėtų veikti“, – LRT.lt komentuoja M. Zakarka.
„Lenkija nėra viena valstybė, turinti pirkėjams palankesnę alkoholio politiką. Dalis alkoholinių gėrimų pigesni ir Latvijoje. Mes turime du frontus“, – priduria jis.
Didžiausias spaudimas iš šešėlinės rinkos
Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vykdomasis direktorius Arnas Neverauskas taip pat antrina, kad dėl didesnių akcizų lietuviai visais laikais traukdavo įsigyti tabako gaminių pas kaimynus.
„Tam įtakos turėjo kiek nuosaikesnė kaimyninių valstybių akcizų politika, taip pat kai kuriais atvejais žemesnės maisto produktų kainos, ypač Lenkijoje. Gyventojai į šias valstybes nuvykę nusipirkti maisto produktų taip pat įsigyja ir tabako gaminių.
Visgi pripažintina, kad didžiausias spaudimas šiuo metu yra jaučiamas iš šešėlinės rinkos, o ne iš teisėtos apyvartos kaimyninėse šalyse“, – neslepia A. Neverauskas.
Remdamasis rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atlikto tuščių pakelių tyrimo duomenimis, A. Neverauskas LRT.lt tvirtina, kad nelegalios cigarečių rinkos dydis Lietuvoje 2021 m. trečiąjį ketvirtį siekė 22 proc. Šis rodiklis, anot jo, yra didžiausias nuo 2014 m.
„Tyrime nustatyta, kad 82 proc. neapmokestintų cigarečių Lietuvą pasiekė iš Baltarusijos – šioje kaimyninėje valstybėje pagamintos cigaretės sudarė net 18,1 proc. visų Lietuvoje surūkomų cigarečių, nors legaliose prekybos vietose jos neparduodamos.
Šiuos duomenis patvirtina ir Muitinės kriminalinės tarnybos atliktų sulaikymų apimtys – per 2021 m. sulaikyta net 19 mln. pakelių kontrabandinių cigarečių“, – pažymi Nacionalinės tabako gaminių asociacijos vadovas.
A. Neverauskas sako, kad kaina išlieka pagrindiniu veiksniu vartotojams renkantis tarp legalių ir nelegalių gaminių.
„Taigi, kai pastebimas bendras kainų augimas, gyventojai ieško pigesnių alternatyvų, jeigu tik jos jiems yra prieinamos. Kalbant apie cigaretes, atsižvelgiant į mūsų geografinę padėtį, net jei institucijos dirba efektyviai, alternatyva nelegalioje rinkoje, deja, visada egzistuoja“, – pastebi jis.
Kai pastebimas bendras kainų augimas, gyventojai ieško pigesnių alternatyvų.
A. Neverauskas
„Jei parsivežama legaliai sau vartoti, nėra ko pykti“
Tai, jog gyventojai įvairių prekių vyksta įsigyti svetur, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario, Vartotojų aljanso viceprezidento Kęstučio Kupšio nestebina.
„Tai tikrai vyksta ir dideliu mastu, ir daug metų, ir mes turbūt neturime per daug šansų tai kaip nors sustabdyti. Jei negalime pasiūlyti konkurencingų prekių savo šalies parduotuvėse, nėra ko pykti, kad mūsų vartotojai keliauja apsipirkti svetur“, – LRT.lt sako K. Kupšys.
Vis dėlto jei šios prekės yra perparduodamos nelegaliai, tai jau yra problema, sutinka jis.
„Problema gali kilti nebent dėl to, kad prekiaujant tomis įsigytomis prekėmis yra skatinama šešėlinė ekonomika. Tai turbūt nėra koks nors legalus perpardavimas užpirkus stambų kiekį prekių kitoje šalyje, kai atvežus čia jos parduodamos per legalią bendrovę. Matyt, kalba eina apie daug smulkesnius versliukus, kai žmonės verčiasi šešėlyje“, – teigia jis ir priduria, kad taip iškraipoma konkurencija.
„Jei parsivežama legaliai sau vartoti, nėra ko pykti ir, matyt, nereikia nieko aplink save keikti ir niekam tos kaltės versti, nes mes tiesiog išnaudojame bendros rinkos privalumus“, – akcentuoja K. Kupšys.
Jei parsivežama legaliai sau vartoti, nėra ko pykti.
K. Kupšys
99 proc. cigarečių kontrabandos – iš Baltarusijos
Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Komunikacijos skyriaus vedėjas Rokas Pukinskas LRT.lt taip pat akcentuoja vis dar klestinčią cigarečių kontrabandą: pasieniečių sulaikomų kontrabandinių cigarečių kiekis per pastaruosius šešis mėnesius, palyginti su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, išaugo dvigubai.
„Šių metų sausį–birželį pasieniečiai sulaikė 2 256 596 pakelius į Lietuvą kontrabanda gabentų rūkalų. Pernai per tą patį laikotarpį buvo sulaikyta 1 mln. 142 194 pakeliai. Pokytis – 97,57 proc. Padaugėjo ir užfiksuotų kontrabandos atvejų. Šiemet per 6 mėnesiui jų buvo 261, pernai per tą patį laikotarpį – 181“, – komentavo R. Pukinskas.
Populiariausia kontrabandinė prekė, kurią dažniausiai sulaiko VSAT pareigūnai, anot jo, yra baltarusiški rūkalai. 99 proc. VSAT pareigūnų sulaikytos cigarečių kontrabandos buvo atgabenta tiesiai iš Baltarusijos. Rusijos siena pastaruoju metu tokiems veiksmams nėra populiari.
Daugiausia pasieniečiai sulaikė Gardino tabako fabrike „Neman“ pagamintų „NZ“, „Minsk“ ir „Fest“ markių cigarečių. Absoliuti dauguma (99 proc.) rūkalų buvo pažymėta Baltarusijos akcizo ženklais, likusi cigarečių dalis – be banderolių.
R. Pukinsko aiškinimu, cigarečių kontrabandos gabenimą iš Baltarusijos į Lietuvą lemia keli faktoriai.
„Išlieka didelis tabako gaminių kainų skirtumas Lietuvoje ir Baltarusijoje. Pastarojoje vidutinė mažmeninė populiariausių cigarečių pakelio kaina yra apie 0,80 Eur, o Lietuvoje mažmeninė populiariausių cigarečių pakelio kaina yra apie 4 Eur. Didinant akcizą tabako gaminiams ir tabakui vis labiau didėja cigarečių kainų mažmeninėje rinkoje skirtumas tarp ES ir kaimyninių valstybių“, – pažymėjo VSAT atstovas.
„Deja, dalis Lietuvoje gyvenančių žmonių tebetoleruoja kontrabandinę produkciją ir nevengia pigiau jos įsigyti“, – pridūrė jis.
Kitos priežastys, pasak R. Pukinsko, yra greitas pelnas pardavus nelegalias cigaretes ir patogi Lietuvos geografinė padėtis kontrabandinių cigarečių tranzitui tolyn į ES valstybes.
„Vienas iš baltarusiškų cigarečių kontrabandos traukos faktorių yra ir tai, kad Baltarusijos režimas palaiko šią šešėlinę veiklą. Gamyklos „Neman“ perviršinė produkcija ir yra skirta nelegaliai rinkai. Baltarusijos tabako fabrikų produkcijos apimtys išlieka didelės, o po šiai šaliai įvestų sankcijų, tikėtina, dar labiau augs.
Dėl minėtų priežasčių VSAT prognozuoja, kad rūkalų kontrabandos iš Baltarusijos mastai ir intensyvumas nemažės, neteisėto prekių gabenimo rizika išlieka aukšta“, – komentavo VSAT atstovas.
Išlieka didelis tabako gaminių kainų skirtumas Lietuvoje ir Baltarusijoje.
R. Pukinskas
Fiksuoja suaktyvėjusį automobilių srautą
Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas ryšiams su visuomene Gediminas Kulikauskas taip pat teigia pastebintis, kad dėl didesnių tabako, alkoholio ir degalų kainų Lietuvoje gyventojai šias prekes dažniau vežasi iš kaimyninių valstybių.
„Šiuo metu fiksuojame žymiai suaktyvėjusį lengvųjų automobilių, kertančių Lietuvos–Baltarusijos sieną, srautą. Vien šių metų gegužės mėnesį Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirto dešimt kartų daugiau automobilių nei pernai gegužę: pernai – apie 8 tūkst., šiemet – apie 84 tūkst.
Iš viso per penkis šių metų mėnesius iš mūsų šalies į Baltarusiją įvažiavo daugiau nei 99 tūkst. lengvųjų automobilių (pernai tuo pat metu – apie 21 tūkst.). Šios kelionės daugeliu atvejų sietinos ir su minėtų prekių, kurios kaimyninėje šalyje pigesnės, įsivežimu“, – komentavo G. Kulikauskas.
Kai kurie automobiliai sieną šitaip kerta po keliolika kartų per mėnesį, tad egzistuoja didelė rizika, kad bent dalimi jų šios prekės mėginamos gabenti ir kontrabandos būdu, neslepia muitinės atstovas.
„Reaguodama į tai, Lietuvos muitinė sustiprino ir sugriežtino transporto priemonių kontrolę pasienyje su Baltarusija. Manome, kad tai davė vaisių: per pirmą šių metų pusmetį mūsų pareigūnai surašė 614 administracinių nusižengimų kodekso protokolų dėl kontrabandos, o pernai tokiu pat metu buvo surašytas 751.
Dėl tokių pat pažeidimų taip pat pradėti 39 ikiteisminiai tyrimai (pernai – 56 per tokį pat laiką). Ikiteisminiuose tyrimuose šiemet muitinės pareigūnai sulaikė 3,66 mln. pakelių nelegalių rūkalų, 10,8 t tabako ir 5,76 t alkoholio. Pernai tuo pat metu jau buvome sulaikę 8,8 mln. pakelių cigarečių, 46,5 t tabako ir 11,4 t alkoholio“, – vardija G. Kulikauskas.
Įvedus sankcijas Baltarusijai, ženkliai sumažėjus krovininio transporto srautams ir pakitus jais gabenamų prekių sudėčiai, pavyzdžiui, dėl sankcijų nebevežama mediena, anksčiau buvusi bene populiariausia priedangos preke nelegaliems rūkalams, anot Muitinės atstovo, pasikeitė ir gabenamos kontrabandos kiekiai bei struktūra.
„Anksčiau didžioji kontrabandos dalis buvo įvežama ypač dideliais kiekiais krovininiu transportu, neretai po 200–500, net 1 000 dėžių per kartą. Dabar dažniau fiksuojame smulkiųjų vežėjų lengvaisiais automobiliais nedideliais kiekiais gabenamus rūkalus.
Paprastai kontrabanda vežama pigiu senu automobiliu, jame įrengus sunkiai pasiekiamas ir nelengvai išardomas slėptuves, jose būna santykinai nedidelis kiekis – keli šimtai pakelių cigarečių. T. y. vežama tiek, kad grėstų tik administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė“, – pastebi G. Kulikauskas.
Sutinka, kad kainų augimas skatina šešėlinį verslą
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vytautas Snieška sutinka, kad alkoholio kainos Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, santykinai labiau skatina „sutaupyti“.
„Tolesnis kainų didinimas dar labiau skatins gyventojų šešėlinį alkoholio verslą Lietuvoje. Tokių kainų skirtumų priežastys yra ir skirtingos šalių mokesčių sistemos, ir gamybos bei prekybos monopolizacijos procesai. Yra šalių, kurioms yra kompensuojamas energijos kainų augimas įmonėms“, – komentuoja V. Snieška.
Tolesnis kainų didinimas dar labiau skatins gyventojų šešėlinį alkoholio verslą.
V. Snieška
Profesorius akcentuoja ir bene sparčiausiai Europoje pastaraisiais mėnesiais augusią infliaciją Lietuvoje.
„Brangstant būtiniausioms prekėms alkoholio įperkamumas dar labiau sumažėja. Tai reiškia, kad alkoholio paklausos sumažėjimas Lietuvoje, kurį mato alkoholio gamintojai, nebūtinai vyksta vien dėl importo augimo ar šešėlinės ekonomikos plėtros. Tačiau ekonomistai žino, kad, vykstant ekonomikos nuosmukiui, visada visose šalyse didėja šešėlinės ekonomikos dalis, todėl įtarimai dėl šešėlinės veiklos plėtros alkoholio rinkoje turi pagrindo.
Tolesnis mokesčių už alkoholį didinimas gali sukelti nevaldomą šešėlinės veiklos plėtojimąsi, tą patvirtina ir kitų šalių patyrimas, todėl neturėtų būti piktnaudžiaujama mokesčiais. Įdomus Baltarusijos atvejis – joje valdžia nustatė minimalią alkoholio kainą, nes, trūkstant tvirtos valiutos įplaukų, taip skatinamas eksportas“, – teigia V. Snieška.
O štai degalų kainos Lietuvoje, pasak profesoriaus, nedaug skiriasi nuo daugelio kitų Europos šalių, deja, esant mažesnėms pajamoms, „tokios kainos gula sunkia našta ant gyventojų pečių“.
„Dėl pasaulio energijos rinkos deformacijų kuro kainos auga daugelyje šalių, tai skatina mažesnį kuro vartojimą. Šis procesas gana skausmingas, nes dažnai labai sunku pereiti prie kitokių transporto priemonių ar kitų šilumos šaltinių naudojimą be didesnių investicijų, o kartais ir aktyvios valstybės politikos pertvarkant miestų infrastruktūrą“, – sako V. Snieška.
