Verslas

2021.07.27 05:30

Baltarusiškas alus su lietuviška etikete: pirkėjai piktinasi, institucijos ir ekonomistai bėdos neįžvelgia

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.07.27 05:30

Etiketė lietuviška, bet alus – baltarusiškas, tokia situacija su LRT.lt dalijasi skaitytojas Juozas. Jis piktinasi, kad tokiu būdu klaidinami pirkėjai, manantys, kad įsigyja lietuvišką produktą, be to, pirkdami stiprų kaimyninėje šalyje pagamintą alų jie remia Baltarusijos režimą. Apie tokią paramą ir kainų dempingavimą kalba ir mažieji Lietuvos aludariai. Tačiau ekspertai situaciją vertina kiek kitaip.

Tiek Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, tiek Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nesutinka, kad vartotojai gali būti klaidinami. Anot jų, ant skaitytojo užfiksuotų etikečių aiškiai nurodyta alaus kilmės šalis ir niekur nėra skelbiama, kad produktas – lietuviškas, nors etiketė ir pateikta lietuvių kalba.

Ekonomistai savo ruožtu sutinka, kad į šalį įvežamas Baltarusijoje pagamintas alus gali sudaryti didesnę konkurenciją stipraus alaus gamintojams Lietuvoje ir dempinguoti kainas, tačiau skeptiškai vertina teiginius apie Baltarusijos režimo rėmimą.

Anot ekonomistų, tokiu atveju derėtų pasvarstyti ir apie kitų importuojamų prekių atsisakymą, pavyzdžiui, arbatos iš Kinijos ar žaliavų iš Afrikos.

Alus gaminamas valstybiniam koncernui priklausančioje įmonėje

Į LRT.lt besikreipęs skaitytojas Juozas teigia viename prekybos centre pastebėjęs litro talpos plastikiniuose buteliuose parduodamo alaus, kuris žymimas lietuviškomis etiketėmis „Gaspadorių“, „Tradicinis“, „Brolijos“, „Kraštiečių“ ir kt. Atkreipus dėmesį į kilmės šalį matyti, kad alus visai ne lietuviškas – jis pagamintas Baltarusijoje.

Nuotraukomis pasidalijęs skaitytojas piktinasi, kad tokiu būdu ne tik galimai klaidinami vartotojai, bet ir remiama Lietuvai nedraugiška valstybė. Be to, Juozo tvirtinimu, Baltarusijoje pagamintas alus – itin stiprus ir parduodamas tik didelės talpos buteliuose. Vyras svarsto, kad tokiu būdu Baltarusija pelnosi iš Lietuvos pirkėjų.

Kaip matyti iš skaitytojo atsiųstų etikečių, alų į Lietuvą importuoja bendrovė „Bennet Distributors“, o gaminamas jis Baltarusijoje.

Bendrovės „Bennet Distributors“ interneto svetainėje nurodyta, kad bendrovės vienas partnerių – Baltarusijos alaus gamykla „Krinitsa“. Ši darykla taip pat nurodo bendradarbiaujanti su „Bennet Distributors“. Tiesa, bendrovės interneto svetainėje skelbiama, kad partneriai iš Vilniaus įsikūrę Latvijoje.

Nuo 1975 metų veikianti bendrovė „Krinitsa“ – Baltarusijos valstybinio koncerno „Belgospishcheprom“ dalis. Savo interneto svetainėje bendrovė nurodo eksportuojanti į 17 valstybių ir tris žemynus.

Dauguma prekybininkų teigia baltarusišku alumi neprekiaujantys

Lietuvos prekybos tinklai teigia Baltarusijoje pagamintu alumi neprekiaujantys. Visiškai Baltarusijoje pagaminto alaus savo lentynose neturintys nurodė prekybos tinklai „Lidl“, „Iki“ ir „Rimi“.

„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė teigė, kad tinklas prekiauja tik dviejų rūšių privataus prekių ženklo alumi, kuris pagamintas Baltarusijoje.

„Pernai šio alaus paklausa mažėjo 9 proc., o pirmąjį 2021-ųjų pusmetį, palyginti su pernai, krito 50 proc.“, – teigė E. Dapkienė.

„Importinis alus nėra itin populiarus. Mūsų pirkėjai dažniau linkę rinktis lietuvišką alų, kurio pardavimas sudaro beveik 80 proc.“, – pridūrė E. Dapkienė.

„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis LRT.lt taip pat teigė, kad tinklas Baltarusijoje pagaminto alaus kartais turi dėl asortimento įvairovės, tačiau tai nėra reguliariai parduodama prekė.

Patikslinus, kad skaitytojas nurodė Baltarusijoje pagamintą alų matęs būtent „Norfos“ parduotuvėje, D. Ryliškis teigė, kad tokio alaus tinklas nefiksuoja kaip pagaminto Baltarusijoje, nes jo įsigyjama iš tiekėjų Lietuvoje – „Amber Distribution“, kuriems priklauso ir „Bennet Distributors“.

„Neturime Baltarusijoje jokio partnerio ir neužsakome iš Baltarusijos alaus. Šis alus užsakomas „Amber Distribution“ (...) Mes nelaikome to baltarusišku alumi, nes šis alus gali būti gaminamas bet kur. Jeigu „Amber Distribution“ atrodo, kad jis turi būti gaminamas Baltarusijoje, ten ir gamina. Kai turėjome užsakymų kitose įmonėse gaminti šį alų, gamindavo kažkur kitur“, – komentavo D. Ryliškis.

Bendrovė „Bennet Distributors“, paprašyta pakomentuoti situaciją, tai padaryti atsisakė. „Nusprendėme šia tema neteikti komentaro“, – atsakydama į užklausą nurodė bendrovės atstovė.

Mažieji Lietuvos aludariai tendenciją stebi ne pirmus metus

LRT.lt kalbinti mažesnieji Lietuvos aludariai teigia tendenciją, jog iš Baltarusijos importuojamas gerokai pigesnis alus, stebintys ne pirmus metus. Kaip teigia „Rinkuškių alaus“ vadovas Sigitas Kalkys, tai vyksta visą dešimtmetį.

„Tai yra labai didelė ir dėl daugybės aspektų nelygiavertė konkurencija Lietuvos alaus gamintojams. Vienas dalykas, tai yra visai kiti ištekliai, kitos žaliavos, kiti atlyginimai, ne Europos Sąjungos šalis. Manau, tai daroma tam, kad šalis turėtų valiutos, ir tai daroma bet kokia kaina, t. y. dempinguojant kainą. Tai yra skausmas ES, o daugiausia – Lietuvai, nes gamykla yra šalia“, – kalba S. Kalkys.

Anot jo, Baltarusijoje pagamintas alus parduodamas už savikainos nesiekiančią kainą, todėl ir Lietuvoje jo kaina gali būti itin maža, tad patrauklesnė vartotojams.

„Jeigu tas alus yra pigesnis, vartotojas jį automatiškai renkasi, jis net nežino, ką jis perka. Bet turbūt, jeigu ir žinotų, ką perka, kaina lemtų [pasirinkimą]. Kadangi kaina yra mažesnė nei Lietuvos gamintojų, vartotojas tą kainą ir pasirenka“, – svarsto S. Kalkys.

Tą pačią poziciją išsako „Biržų alaus“ rinkodaros vadovas Domantas Čirvinskas: „Aš tai vertinu kaip kainų dempingavimą rinkoje. Mes, mažieji aludariai, nesugebame tokiais kaštais pagaminti alaus tokia kaina. Mums, mažiesiems, be abejo, tai atima rinkos dalį. Ir turbūt nemažą.“

Jis priduria, kad tokia konkurencija pastebima jau ilgą laiką: „Visą laiką buvo konkurencija. Sakyti, kad dabar padidėjo, negalėčiau, bet visą laiką to alaus buvo. Natūralu – kam gaminti produktą, jeigu tu gali pasidaryti etiketę, nusipiešti ženkliuką ir nupirkti už gerokai mažesnę kainą, pasiūlyti rinkai, pasiūlyti tinklams prekiauti.“

Importuojama daugiau, bet sumokama mažiau?

Statistikos departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį į Lietuvą iš Baltarusijos buvo importuota 5 574 924,7 litro alaus buteliuose, 61 689,6 litro alaus kitokioje taroje ir 74 400 litrų induose, kurių talpa didesnė kaip 10 litrų. Iš viso šio krovinio vertė siekia 1 mln. eurų.

Atitinkamai per pirmąjį ketvirtį prieš metus į Lietuvą iš Baltarusijos įvežta 6 269 293 litrai alaus buteliuose ir 96 828 litrai alaus kitokioje taroje. Informacija apie alų induose, kurių talpa didesnė kaip 10 litrų, nepateikiama. Viso importuoto alaus vertė pernai pirmąjį metų ketvirtį siekė daugiau kaip 1,3 mln. eurų.

Vis dėlto šių metų antrojo ketvirčio pirmaisiais dviem mėnesiais alaus importas, lyginant su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, išaugo. Praėjusių metų balandį iš Baltarusijos buvo importuota 1 749 084,5 litro alaus buteliuose ir 65 016 litrų alaus kitokioje taroje.

Atitinkamai šių metų balandį alaus buteliuose įvežta 2 316 731 litras, arba beveik 568 tūkst. litrų daugiau. Alaus kitokioje taroje importuota 138 892,8 litro, arba beveik 74 tūkst. litrų daugiau.

Didesnis alaus kiekis, importuojant buteliais, fiksuotas ir šių metų gegužę. Praėjusių metų gegužės mėnesį į Lietuvą importuota 1 990 943 litrai alaus buteliuose ir 94 512 litrai alaus kitokioje taroje. Šiemet šis kiekis atitinkamai siekia 2 152 608,5 litro ir 20 336,4 litro. Alaus buteliuose, lyginant su ankstesniais metais, importuota beveik 162 tūkst. litrų daugiau, o alaus kitokioje taroje – 74 tūkst. litrų mažiau.

Remiantis Statistikos departamento pateikta informacija, šių metų gegužę, lyginant su praėjusiais metais, alaus buteliuose buvo importuota daugiau, bet jo vertė sumažėjo.

Praėjusių metų gegužę importuotų beveik 2 mln. litrų alaus buteliuose vertė siekė 421 tūkst. eurų. Šių metų gegužę daugiau kaip 2 mln. litrų alaus buteliuose vertė siekė 402,6 tūkst. eurų.

Ekonomistai žvelgia plačiau: reikėtų neimportuoti prekių ir iš kitų šalių

LRT.lt kalbinti ekonomistai su skaitytojo nuogąstavimais nesutinka. Anot jų, jeigu visi sandoriai ekonomikoje būtų vertinami atsižvelgiant į geopolitinius santykius, Lietuva turėtų neimportuoti ir daugiau prekių iš kitų valstybių.

„Pavyzdžiui, didelė dalis arbatos, kurią jūs perkate, importuojama iš Kinijos. Tai viena geriausių pasaulio arbatų. Turbūt tai niekam ne paslaptis. Kinijos režimas, vaizdžiai tariant, nėra pats švelniausias. Ko gero, netgi autoritarizmo daugiau nei Baltarusijoje. (...) Kabutėse būtų galima pasakyti, kad Lukašenkai dar iki to augti ir augti, bet mes dėl to savęs nevaržome, pirkdami kinišką arbatą“, – pavyzdį pateikia Vilniaus universiteto ekonomistas profesorius Linas Čekanavičius.

Jis teigia neatmetantis, kad didelė dalis arbatos plantacijų Kinijoje priklauso valstybei. Be to, eksportuojant prekes ar netgi šalyje lankantis turistams dalis surinktų pinigų per mokesčius taip pat atitenka valstybei, todėl, sako L. Čekanavičius, tokiu būdu, galima sakyti, taip pat remiama autoritarinė valstybė.

„Jeigu jau kalbame apie alų, tai nemažai alaus importuojama ir iš Rusijos, Sankt Peterburgo alaus daryklos, kitų daryklų. Nežinau, ar jos valstybinės, ar ne, bet tam tikra prasme tai irgi parama. Jeigu taip save varžytume, taptume viskam labai išrankūs. Kažin ar būtų galima rūkyti Kubos cigarus arba vykti į Kubą turistauti. (...) Galima rasti net ir nekomunistinių kraštų. Turbūt ir jūs, ir aš kartais nusiperkame pistacijų. Pačios geriausios importuojamos iš Irano.

Ar tai reiškia, kad mes remiame ajatolų režimą, kuris tikrai nepasižymi demokratija? Kaip čia pasakius, iš dalies – taip, bet kažin ar tai yra didžiulė politinė ir moralinė nuodėmė. Kaip ekonomistas pasakyčiau taip: kol tas dalykas oficialiai nėra uždraustas importuoti, kol nėra paskelbtas apribojimas importuoti, nėra paskelbta blokada, tai yra legalu“, – svarsto L. Čekanavičius.

Ekonomistas profesorius Rimantas Rudzkis taip pat kritiškai vertina idėją nepirkti Baltarusijoje pagaminto alaus.

„Norite pasakyti, kad reikia nepirkti prekių iš jokios šalies, kurios politinių pažiūrų mes nepalaikome? Tai ir iš Lietuvos turėtų baltarusiai, rusai nepirkti, nes jie nepalaiko mūsų pažiūrų. Vadinasi, panaikinkime tarptautinę prekybą, prekiaukime tik tarp tų šalių, kurios yra vienodos politinės sistemos?

Tai nepirkime žaliavų iš Afrikos, nes ten diktatoriai valdo, nepirkime iš Kinijos... Atleiskit, bet visi pastarieji pasaulio ekonomikos pasiekimai yra susiję su globalizacija ir pasauline prekyba. Esame Pasaulio prekybos organizacijos nariai. Galime iš jos išstoti ir staiga pradėti taisyti pasaulį, bet prasmės tikrai nematau“, – sako R. Rudzkis.

L. Čekanavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad Baltarusijoje pagamintas alus, kuris dažniausiai yra stiprus, konkurenciją sudaro tik taip pat stiprų alų gaminantiems Lietuvos aludariams.

„Tiems mūsų vietos aludariams, kurie pardavinėja stiprų, vadinamąjį laipsninį, alų, matyt, sudaroma konkurencija. Jeigu dempinguojama alaus kaina, tokiu atveju yra Konkurencijos tarybos prerogatyva galbūt nustatyti papildomų muitų ar kitaip reguliuoti, kiek leidžia Konkurencijos taryba ir jos įgaliojimai.

Maisto požiūriu, ar kalbėtume apie alų, ar apie arbatą, ar dar apie ką, tai primena savotišką nacionalizmą, kad reikia pirkti lietuvišką alų, nes kitaip mūsų pinigai išeis ar į Baltarusiją, ar į Latviją, ar į Estiją, ar į Čekiją, ar į Vokietiją“, – komentuoja L. Čekanavičius.

R. Rudzkis taip pat priduria nemanantis, kad lietuviška etiketė ant Baltarusijoje pagaminto alaus galėtų klaidinti vartotojus.

„Jeigu ant tos lietuviškos etiketės parašyta, kad pagaminta Baltarusijoje, tai kur čia klaidinimas? Pas mus daug prekių importuojama iš įvairių pasaulio šalių. Jeigu ant jų uždėta etiketė su lietuvišku aprašymu, bet parašyta, kur pagaminta, aš jokio klaidinimo nematau. Juk vien tai, kad etiketė lietuviška, dar nereiškia, kad prekė pagaminta Lietuvoje“, – atkreipia dėmesį R. Rudzkis.

Galimo klaidinimo neįžvelgia – visa informacija vartotojui prieinama

Skaitytojo minėto klaidinimo neįžvelgia iš Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Kaip nurodė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji patarėja Milda Deimantė, pateiktose nuotraukose matyti, kad produktų etiketėse nurodyta informacija apie importuotoją ir produkto kilmės šalį.

„Ant etikečių ir produktų pavadinime nėra žodžių „lietuviškas“, „pagamintas Lietuvoje“. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad etiketėje nurodyta informacija yra klaidinanti. Vartotojas gali prieš pirkdamas perskaityti informaciją ir nuspręsti, ar pirkti produktą, ar pasirinkti kitą“, – teigė M. Deimantė.

Tai akcentavo ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus LRT.lt raštu pateiktame komentare nurodoma, kad alus yra fasuotas produktas ir visa privaloma informacija apie produktą turi būti pateikta ant pakuotės, ženklinimo etiketėje.

„Ženklinant alų kilmės šalį nurodyti būtina tik tada, kai nepateikus tokios informacijos vartotojas būtų klaidinamas dėl tikrosios produkto kilmės šalies ar kilmės vietos (t. y. ženklinant naudojamos kitų šalių vėliavos, šalių, vietovių pavadinimai ir panaši informacija, dėl ko vartotojas galėtų klaidingai suprasti, kokia produkto kilmė). Kitais atvejais alaus kilmės šalies nurodyti nėra būtina“, – atkreipia dėmesį VMVT.

Tarnyba taip pat priduria, kad ženklinant produktą visais atvejais privaloma nurodyti už produkto tiekimą atsakingo maisto verslo operatoriaus pavadinimą ar įmonės pavadinimą ir adresą. Atsakingas maisto verslo operatorius šiuo atveju yra tas, kurio pavadinimu produktas tiekiamas į rinką, pavyzdžiui, gamintojas, platintojas ar importuotojas.

„Jei produkto ženklinimo etiketėje nurodyta, kad alus pagamintas Baltarusijoje, importuotojas – Lietuvos įmonė, nematytume, kur galėtų būti klaidinimas, jei visa ši informacija prieinama vartotojui.

Klaidinimas galbūt būtų, jei tokio alaus ženklinimo etiketė būtų papuošta Lietuvos vėliavomis, produktas būtų pristatomas kaip lietuviškas (kas galimai sudarytų klaidingą įspūdį apie kilmę), o alaus ženklinime nebūtų nurodyta, kad jis pagamintas Baltarusijoje“, – paaiškina tarnyba.

VMVT taip pat primena, kad produktai, kurie gaminami ne vienoje šalyje ar teritorijoje, yra laikomi kilusiais iš tos šalies ar teritorijos, kurioje atliktas jų paskutinis esminis ekonomiškai pagrįstas perdirbimas arba apdorojimas tikslui pritaikytoje įmonėje, kurio metu buvo pagamintas naujas produktas arba kuris buvo svarbus jo gamybos etapas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.