Nors LRT TELEVIZIJOS laidoje „Lietuva kalba“ Dainius Matijošaitis, „Vičiūnų grupės“ valdybos narys, pripažino tylos komunikaciją su visuomene buvus netinkamą, tačiau iš analitikų čia pat sulaukė kito kirčio. Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ įkūrėjas Šarūnas Černiauskas neabejoja, kad riziką investuoti į Rusiją „turėjo pasverti visi, įskaitant ir Kauno merą bei visą Matijošaičių giminę“. Pašnekovų studijoje teigimu, neįsivaizduojamas Rusijos režimo korumpuotumas yra viena iš šalies-agresorės verslo ir politikos svarbiausių sudedamųjų dalių.
Rusijos karas prieš Ukrainą prasidėjo prieš aštuonerius metus. Šių metų vasario 24-ąją prasidėjo pilnos apimties Rusijos invazija į Ukrainą arba reinvazija. Po 2014-tų metų Krymo okupacijos „Vičiūnų grupė“ aštuonerius metus nesiėmė jokių veiksmų, kad iškeltų gamybą iš šalies-agresorės. „Vičiūnų grupės“ valdybos narys Dainius Matijošaitis teisinasi, kad jokių drastiškų veiksmų nesiėmė ne tik Kaune registruota įmonė, bet ir „jokia kita globali pasaulio kompanija“.
„Tą klaidą, kad nesureagavome per daug aštriai ir radikaliai, mes galime pripažinti – su vakarietišku pasauliu likome plaukti pasroviui. Tačiau šiandien mūsų pozicija yra labai aiški ir mes ją esame labai aiškiai pasakę: mes iš tos šalies (Rusijos – LRT.lt) išeiname ir išeiname iš ten pačiu adekvačiausiu būdu“, – tikina „Vičiūnų grupės“ valdybos narys.
Mūsų reikalaujama viską mesti ir išeiti tuojau pat, tačiau aš galiu tik pakartoti, kad tai būtų pats blogiausias scenarijus, nes tai reikštų 20 metų kurtos gamyklos ir prekybos tinklo dovanojimą Rusijai.
D. Matijošaitis
D. Matijošaitis tikina, kad išeiti iš Rusijos rinkos įmonė nori apgalvotai tam, kad ši nebūtų gardus kąsnelis pačiai šaliai-agresorei.
„Mūsų reikalaujama viską mesti ir išeiti tuojau pat, tačiau aš galiu tik pakartoti, kad tai būtų pats blogiausias scenarijus, nes tai reikštų 20 metų kurtos gamyklos ir prekybos tinklo dovanojimą Rusijai. Taip pat tai būtų praradimas ir Lietuvos ekonomikai, – tvirtina jis. – Mes pakankamai greituoju būdu, tai yra 3-4 mėnesių laikotarpiu, realizuosime šį verslą rinkoje ir visą tą lietuvių sukurtą kapitalą iš tos šalies, su kuria mes nebenorime turėti nieko bendro, pargabensime į Lietuvą. Tuomet galėsime toliau (šį verslą – LRT.lt) vystyti ir daryti sėkmingą plėtrą Vakarų kryptimi – tą darėme jau paskutinius keliolika metų.“
Paklaustas, kodėl įmonė karo pradžioje tylėjo ir su visuomene nekomunikavo, o tą daryti pradėjo tik kauniečiams susirinkus į protestą prie miesto savivaldybės, „Vičiūnų grupės“ atstovas pripažįsta komunikacijos padarytas klaidas, tačiau čia pat ir pabrėžė, jog tokia kebli ir sudėtinga situacija įmonės istorijoje nutiko pirmą kartą.
„[...] Supraskite, kad tokio lygio problemų mes nebuvome turėję anksčiau. Natūralu, kad komunikacijos kėlimas į viešą erdvę nebuvo mūsų prioritetas. Taip, čia klaidų pridarėme...“, – sako D. Matijošaitis.
Viešųjų ryšių eksperto Arijaus Katausko teigimu, „nebūna komunikacinių krizių – būna veiklos krizės“. Pasak jo, visuomenė aštriau sureagavo į šią įmonė ir dėl to, kad šios atstovai dalyvauja politinėje veikloje, vadovauja savivaldybei.
„Įvykis yra unikalus, spaudimas iš visuomenės yra beprecedentis, jis kilo labai greitai, tad būtų labai keista, jei įmonė būtų viską teisingai padariusi ir neklydusi tiek savo veikloje, tiek komunikacijoje, kuri ir komunikuoja tą pačią veiklą, – tvirtina komunikacijos ekspertas. – Dabar mes matome tas pasekmes, tačiau matome ir sprendimus, kuriuos priiminėja bendrovė. Aš manau, kad tai yra visiškai logiškas kelias, nes niekas iš karto nepadaro visko teisingai.“
Norint kriminaliniuose režimuose daryti verslą, reikia turėti bent porą iš šių dalykų: pažintis, užnugarį arba mokėti kyšius.
M. Laurinavičius
Pašnekovo teigimu, verslas, karo kontekste, privalo ir pasirinkti, ir aiškiai iškomunikuoti savo pasirinkimus, ir priimti pasirinkimo pasekmes. „Vis dėlto visuomenės spaudimas trauktis turėtų būti subalansuotas su palaikymu pasitraukusiems“, – neabejoja A. Katauskas.
Analitikas Marius Laurinavičius sako, jog tai, kad Kauno meras yra šito verslo akcininkas, yra grėsmė nacionaliniam saugumui. Anot jo, norint kriminaliniuose režimuose daryti verslą, reikia turėti bent porą iš šių dalykų: pažintis, užnugarį arba mokėti kyšius.
Politologas Nerijus Maliukevičius yra pastebėjęs, kad Rusija šalia savo eksportų, tokių kaip nafta ir dujos, turi dar vieną eksportą – tai korupcija. Tai, kad korupcija yra viena iš Rusijos verslo ir politikos svarbiausių sudedamųjų dalių sako įsitikinęs ir žurnalistas, tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ įkūrėjas Šarūnas Černiauskas, dalyvavęs tokiuose rezonansiniuose tyrimuose kaip „Panama Papers“ bei „Russian Laundromat“. Pasak jo, dirbant tarptautinėse organizacijose bei su žurnalistais iš Rusijos ir Ukrainos galima patirti „neįsivaizduojamą Rusijos režimo korumpuotumą“.
Tai jau tada buvo labai ryškus signalas, kad verslas Rusijoje užsienio investuotojams yra pavojingas. Tą riziką turėjo pasverti visi, įskaitant ir Kauno merą bei visą Matijošaičių giminę, taip pat visus kitus verslininkus, kurie eina į tą rinką.
Š. Černiauskas
„Kiekvienas verslas, einantis į Rusijos rinką, turi prisiimti ir tą (korupcijos – LRT.lt) riziką. Korupcija yra milžiniška rizika, darant verslą Rusijoje. Režimas yra neprognozuojamas. Jis garsėja tuo, kad užgrobia verslus vidury baltos dienos, – sako tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ vadovas. – Tai irgi yra viena iš rizikų, su kuria turi susitaikyti ir pamatuoti kiekvienas verslas, dirbantis Rusijoje.
Ryškiausias to pavyzdys yra amerikiečių investuotojas Billas Browderis, kurio visas verslas buvo atimtas ir panaudotas pinigų plovimui. O Sergejus Magnitskis, Browderio darbuotojas, kuris tai atrado, pats buvo pasodintas į kalėjimą ir jame, nesistebėkime, mirė. Tai jau tada buvo labai ryškus signalas, kad verslas Rusijoje užsienio investuotojams yra pavojingas. Tą riziką turėjo pasverti visi, įskaitant ir Kauno merą bei visą Matijošaičių giminę, taip pat visus kitus verslininkus, kurie eina į tą rinką, nes bet kada bet kas gali nutikti, pavyzdžiui – karas.“
Anot Š. Černiausko, karo akivaizdoje verslo rodikliai matuojami ne tik pelnu ar nuostoliu. „Ypač, kai tas verslas moka mokesčius į Rusijos režimo iždą“, – pabrėžia jis.
Lietuvos įmonės, nusprendusios tęsti veiklą Rusijoje, turi įvertinti visą galimą riziką. Finansinę ir reputacinę. Lietuvos mokesčių mokėtojai neapmokės šios rizikos ir įmonių pasirinkimų.
A. Armonaitė
„Verslo žinių“ vyriausiojo redaktoriaus Rolando Baryso teigimu, savininkų sprendimas išeiti ar tęsti veiklą karą sukėlusioje Rusijoje nėra įprastas rizikos ar finansinio poveikio verslui vertinimas. „Delsimas gali sukelti tokius reputacinius nuostolius, po kurių įmonės gali nebepakilti: išsaugojus stakles galima prarasti savo klientus“, – spėja žurnalistas.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Lietuvos įmonės, nusprendusios tęsti veiklą Rusijoje, turi įvertinti visą galimą riziką. „Finansinę ir reputacinę, – teigia ji. – Lietuvos mokesčių mokėtojai neapmokės šios rizikos ir įmonių pasirinkimų.“
Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus ragina Lietuvos verslą susisgribti dėl abejonių likti ar nelikti Rusijos rinkoje. Anot jo, gamintojai, dvejojantys dėl verslo Rusijoje ir Baltarusijoje, turi suvokti, kad sankcijos įvestos ne mėnesiui. „Ir ne metams – sankcijos įvestos labai ilgam laikui, gal net dešimtmečiams“, – prognozuoja jis.
Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė sako, kad verslui neprarasti geros reputacijos – labai svarbu. Pasak jos, suteršus verslo vardą, trumpalaikė ekonominė nauda ir darbo vietos neatperka nuostolių. Vis tik, pabrėžia politikė, „verslas neturi būti paliktas vienišas kovoti su nuostoliais“.
Paklaustas, ar jau turi paliekamo verslo Rusijoje pirkėją ir ar atsiskaitymas vyks rubliais, „Vičiūnų grupės“ valdybos narys D. Matijošaitis patikina, kad potencialių pirkėjų ratas išaugo ne kelių iki dešimties. Pasak jo, įmonės išplėtotu verslu Rusijoje domisi nuo maisto importo priklausomos Azijos šalys, kurios „nėra susipykusios su Rusija“. D. Matijošaitis taip pat akcentavo, kad sandoris įvyks Lietuvoje ir bus naudojama „mūsų valiuta“.
Visą išsamią diskusiją apie lietuviško verslo situaciją Rusijoje stebėkite vaizdo įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
