Vasarą planuojama pradėti keisti dabartinius visų vartotojų turimus elektros skaitiklius. Ekspertai sako, išmanieji apskaitos prietaisai – natūrali technologinė raida, kuri iš pradžių kainuos, bet po to leis taupyti. Nesutariama tik dėl to, ar šie metai – geras tam laikas. Vieni sako taip, nes dėl brangios elektros naujovė greičiau atsipirks. Kiti – kad žmonės dėl tarifų ir taip įsiaudrinę, ir prisidėsianti cento dalis už naują skaitiklį gali dar labiau supykdyti.
Kartą atidėtas, suplanuotas vėl. Grandiozinis projektas – pakeisti visus elektros skaitiklius Lietuvoje – numatytas šiemet. Pradžia – vasarą.
Keisti elektros apskaitos prietaisus į išmaniuosius, ESO teigimu, bus pradėta nuo tų vartotojų, kurie elektros išdegina daugiausiai – daugiau nei 1 tūkst. kilovatvalandžių per metus.
„Tie skaitikliai, kuriuos dabar naudojam, jie nepakitę 130 metų. Jų technologija. O naujieji išmanieji, kurie taip, turėtų šiemet pradėti ateiti į gyventojų namus, bus tikrai išmanūs“, – tvirtina ESO ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas.
Neįgudusiai akiai nauji skaitikliai nuo dabartinių nelabai ir skirsis. Bet žadama nauda – esą didžiulė. Vykti tikrinti duomenų, įdiegus išmaniuosius prietaisus, darbuotojams nereikės, jie viską matys per nuotolį realiu laiku. Nereikės laukti ir gyventojų pranešimų apie gedimus ar avarijas. Jas irgi matys pati ESO.
O gyventojams nereikės nurašyti rodmenų. Bet svarbiausia – ne tai.
„Gyventojai galės matyti suvartojimą labai detaliai – rodmenis pagal laiką, kiek kada yra tos elektros suvartojama. O žinojimas, kada ir kaip vartojama, yra pirmas žingsnis, kuris leis mums taupyti. Taupyti suvartotą energiją, taupyti pinigus už tą energiją“, – teigia P. Kalmantas.
Vartotojų atstovas sako, kitose šalyse protingi skaitikliai leidžia vartotojui sutaupyti iki 50 eurų per mėnesį. O diegti naujovę Lietuvoje, anot jo, pats laikas – greičiau atsipirks, kai elektros brangymetis.
„Kai mūsų kainos buvo žemos ir tie skirtumai buvo maži, tai tarsi ir jų įdiegimas visos šalies mastu buvo toks truputėlį abejotinas. Tarsi skaičiuojam, kad atsiperka, bet iš tiktųjų labiau neatsiperka. Neaišku, ar čia bus ta nauda, ar ne. Ar verta vartotojams mokėti už tai. Bet dabar jau panašu, kad gali tapti labiau atsiperkantis tas visas keitimas, ir tada ilgainiui džiaugsimės“, – vertina Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys.
Trūksta tik planų, kurie išnaudoti skaitiklio privalumus leistų praktiškai, o ne teoriškai.
„Nes, kas iš to, kad tu žinai tą savo suvartojimą, galbūt tu gali tą skalbyklę įjungti vakare, naktį, bet ne dieną ir ne ryte, žodžiu, tai bet kas iš to, jeigu tu vis tiek moki vienodą kainą“, – priduria K. Kupšys.
ESO investicijos į išmaniosios apskaitos projektą, skaičiuojama, bus maždaug 150 mln. eurų. Skaitiklių kaina bus įtraukta į galutinę elektros kainą.
0,05 cento – esą niekis. Bet ekonomistas sako, net ir tokia kaina dabar gali nepatikti vartotojams.
Ar tinkamas yra laikmetis pranešti tą žinią? Pati situacija ekonominė yra tokia nelabai dėkinga, nes mes turim tiek augančią infliaciją, tiek turime tą pačią situaciją su karu, visi esame įsiaudrinę, todėl ta informacija, kad elektra galėtų pabrangt nors ir tom 5 šimtosiomis cento vienai kilovatvalandei, ji tikrai bus jautriai priimama vartotojo“, – mano KTU finansų profesorius Rytis Krušinskas.
Išmaniuosius skaitiklius Lietuvoje diegs prancūzų kompanija. Bet ekonomistas sako, skaitikliai, kaip ir mobilieji telefonai ar kiti panašūs prietaisai, sens. O tai reiškia, kad kartą per tuos 15 metų, kol skaitiklių kaina bus įskaičiuojama į elektros tarifą, pačius prietaisus gali tekti dar kartą keisti. Tai vėl kainuotų.
