Dalis ekspertų teigia, kad augančios infliacijos poveikis Lietuvai truks ilgai. Anot jų, dėl to gali lėčiau kilti darbo užmokestis, o gyventojų perkamoji galia – mažėti. Vis dėlto kai kurie politikai sako tokių „apokaliptinių“ scenarijų neįžvelgiantys.
Rusijos sukelto karo Ukrainoje akivaizdoje vis dažniau kalbama apie sparčiau augančias kainas. Anot Jungtinių Tautų, vasarį, palyginti su sausiu, maisto produktų kainos padidėjo 4 procentiniais punktais. Neišvengiamai kils ir energetinių išteklių, kurie brango dar iki karo, kainos.
Daugiau lėšų gynybai
Karo akivaizdoje daugiau investuojama ir į šalies gynybą. Sprendimui skirti didesnį finansavimą krašto apsaugai sako pritariantis ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Ramūnas Vilpišauskas. Vis dėlto, anot jo, turėtų būti akcentuojami ir kiti gyventojams svarbūs klausimai.
„Kartu reikia rodyti deramą dėmesį ir kitiems aktualiems klausimams, susijusiems ir su energetinių išteklių brangimu“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.
Praėjusią savaitę Seimas nusprendė svarstyti Vyriausybės siūlymą didinti finansavimą krašto apsaugai iki 2,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Galutinis sprendimas turėtų būti priimtas šią savaitę.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas taip pat akcentavo didesnio finansavimo krašto apsaugai svarbą ir neabejojo, jog per ateinančius dvejus ar trejus metus jis galėtų pasiekti ir 3 proc. BVP.
„Atsižvelgiant į tai, kad finansavimas reikšmingai didėja, natūralu, kad parlamentinė kontrolė taip pat turės būti kibesnė“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas teigė manantis, kad naują krašto apsaugos ir socialinę-ekonominę tikrovę, kurioje šiandien gyvenama, reikėtų labiau apgalvoti.
„Man atrodo, kad visos šios permainos neturėtų būti paprastas atsipirkimas „mes skirsime daugiau pinigų tam tikroms prioritetinėms sritims“. Pinigų skyrimas turėtų eiti su struktūriniais pokyčiais. [...] Manau, kad visi finansai ir nauji srautai turėtų būti skiriami struktūroms stiprinti ar naujoms sukurti“, – dėstė P. Gritėnas.
Akcentuoja augančias kainas
M. Majauskas tvirtino, kad Lietuvos finansai yra tvarūs, o valstybės skola Europos Sąjungos (ES) lygiu – viena mažiausių. Tačiau jis sutiko, kad Rusijos ir Baltarusijos karo veiksmai Ukrainoje kelia ekonominių iššūkių.
„Tai yra augančios kainos ir su tuo mes turime visi labai rimtai kovoti ir ieškoti atsakingų, rimtų sprendimų“, – kalbėjo jis.
Paklausta, kiek energetinių išteklių brangimas gali išlaikyti išaugusias kuro kainas Lietuvoje, „Creditinfo Lietuva“ Verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka neslėpė, jog tai galėtų trukti ganėtinai ilgai.
„Buvo manoma, kad infliacijos piką turėtume pasiekti vasario ar kovo pabaigoje ir infliacija gražiai pradės leistis žemyn. Dabar aišku, kad infliacijos pikas nepasiektas, infliacija bus didelė ir išsilaikys aukšto lygio visoje ES, tik skirtingo lygio. Reikėtų nepamiršti, kad Lietuva išskirtinai jautriai reaguoja į infliacinius pokyčius. ES šiandien kalbame apie 5–6 proc., o Lietuvoje yra 15 proc. ir tai, matyt, dar ne riba.
Kad infliacinis poveikis bus ilgas ir šiais metais dominuos, tai yra faktas. O tai reiškia, kad ir perkamoji gyventojų galia turėtų mažėti, nepaisant to, kad darbo užmokesčio augimas Lietuvoje yra vienas sparčiausių ES“, – komentavo J. Rojaka.
Paklausta, ar darbo užmokesčio augimas galėtų lėtėti, J. Rojaka atsakė „panašu, kad taip“.
„Nėra nė vieno faktoriaus, kuris nebūtų paliestas. [...] Tai yra ir globalizacija, ir tarptautinė prekyba. Lietuvai, kaip atvirai ekonomikai, tai yra labai svarbu. Lygiai taip pat tarptautinės prekybos paveikimas pirmos pandemijos bangos metu. Mes pamatėme, kad globalizacijos poveikis apskritai sumažėjo pasaulyje. Dabar ekonomika dar neatsikūrė, nutrūko grandinės ir, matyt, tam tikros grandinės po pandemijos nebus atkurtos niekada, o dabar vyksta kardinalūs pokyčiai. Globalizacijos prasme mes tikrai laimėsime nedaug iš to“, – neslėpė J. Rojaka.
Jos teigimu, tiek Europoje, tiek Lietuvoje, tikėtina, bus susiduriama su perkamosios galios iššūkiais.
„[Susidursime] su didėjančiu santykiniu skurdu ir, žinoma, su tam tikrais iššūkiais“, – kalbėjo J. Rojaka.
Ekspertė atkreipė dėmesį, jog apie tai būtina labiau informuoti ir gyventojus.
„Žmonės turėtų suprasti, kad bus laikotarpis, kai ypač gaunantiesiems mažesnes pajamas galės būti tam tikras spaudimas. [...] Pasaulio ekonomika šiemet augs gerokai lėčiau, tą irgi reikėtų suprasti. [...] Poveikį pajus visi. Tam tikri sluoksniai pajus stipriau, kiti – mažiau, bet bet kokiu atveju informavimas yra labai stiprus“, – sakė ji.
O štai M. Majauskas sakė nemanantis, jog esamą situaciją reikėtų apibūdinti tokiomis „apokaliptinėmis nuotaikomis“.
„Aš manau, kad viskas bus gerai. Pirma, valstybė finansiškai yra stabili. Ekonomika, kaip minėjau, konkurencinga. Vyriausybė, matydama infliacinius iššūkius, jau praėjusiais metais skyrė beprecedentį paketą pajamoms didinti“, – akcentavo M. Majauskas.
Jis taip pat pridūrė, jog svarstoma ir apie papildomus sprendimus infliacijos padariniams švelninti, pavyzdžiui, nuo 460 iki 510 eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
Ragina atkreipti dėmesį į ekonominį atsparumą
Paklaustas apie augančias kainas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas pabrėžė, jog šiuo atveju galima atskirti trumpalaikę ir ilgalaikę perspektyvą.
„Ši situacija, kaip ir sakiau, trumpalaike prasme turi daug dirgiklių ir aštrių reakcijų rinkose ir tarp energetikos kainų. Ilgalaike prasme ji yra galimybė ir būtinybė susidėlioti prioritetus į vietas. Šioje šviesoje žiūrint, kokia buvo Europos dujų politika, tai ji buvo visiškai trumparegiška ir akla“, – komentavo D. Misiūnas.
Šiuo atveju, jo manymu, ypač svarbu įvardyti prioritetus ir su kuria rinka – Rytų ar Vakarų – norima dirbti.
„Kalbėti apie kainą, kai yra nesaugu, nėra didelės prasmės, nes dujos gali būti pačios pigiausios, bet ką daryti, jeigu jų nėra. Gali būti ir pati pigiausia elektra, bet jeigu jos nėra?“ – klausė jis.
D. Misiūnas pabrėžė, kad būtina didinti šalies ekonominį atsparumą minėtiems sukrėtimams. „Kiek mes mokame už elektrą, kiek mes mokame už dujas – visa tai yra reliatyvu. Taip, šiandien kaina kyla, kažkada ji leidosi, kažkada buvo viename taške, kažkada kitame taške, bet viską reikia lyginti su mūsų perkamąja galia, atlygio kilimu ir t. t. Svarbu patikrinti ir sudėlioti scenarijus, kada ekonomika bus mažiausiai pažeidžiama, kada vyksta dideli pokyčiai“, – komentavo D. Misiūnas.
Pabrėžia ne tik politinę valią, bet ir galimybes
Anot R. Vilpišausko, kadangi Lietuva jau anksčiau patyrė, ką reiškia prekiauti su autoritarine kaimyne, ji jau yra pasidariusi tam tikras išvadas.
„Galime džiaugtis, kad prieš 15–20 metų labai lėtai judėję išteklių diversifikavimo projektai pajudėjo prieš kurį laiką ir dabar reikia juos užbaigti. Kartu, žinoma, dalyvauti diskusijose visoje ES, kaip apskritai amortizuoti dabartinių rinkos svyravimų poveikį gyventojams, verslui“, – akcentavo R. Vilpišauskas.
P. Gritėno manymu, Europa jaučiasi moraliai įsipareigojusi imtis veiksmų, tačiau tai, anot jo, reikalauja daugiau laiko.
„Man atrodo, tiesa, kad politinė valia atsiranda ir mes matome platų politinį sutarimą. [...] Kitas dalykas, techninės galimybės. Problema ta, kad viskas priklauso ne tik nuo politinės valios, bet ir nuo pačios Europos galimybių ir tokių greitų galimybių persitvarkyti ir pakeisti ne tik savo energetikos politiką, bet ir apskritai labai daug principų, kuriais buvo iki tol prekybiniai ryšiai“, – kalbėjo P. Gritėnas.
