Rusijai užpuolus Ukrainą, „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis sako, kad prekybos tinklas žada atsisakyti rusiškų prekių importo. Pramonininkai pažymi, kad atsisakyti žaliavų importo iš Rusijos bus sunku, tačiau naujų partnerių bus ieškoma.
Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis LRT.lt teigė, kad prekės iš Rusijos iki šiol buvo importuojamos, tačiau tai turėtų pasikeisti.
„Ką darysime, patys šiuo metu dar nesame nusprendę, tačiau gyvenimas jau privertė to atsisakyti. Bet kokiu atveju ieškosime pakeitimo. Rusijos prekių pas mus nėra taip jau daug. Daug daugiau, jeigu žiūrėtume į Rytus, yra ukrainietiškų prekių. Čia irgi neaišku, kaip bus“, – sako jis.
Baltarusiška produkcija į „Norfos“ parduotuves nebegabenama nuo tada, kai šioje šalyje buvo nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas, kuriuo keliavo žurnalistas Ramanas Pratasevičius.
„Iš Baltarusijos prekių nebevežame nuo „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo. Yra viena prekė, kurią vežamės gamybai, bet tai – niekiniai kiekiai. Viso kito nebevežame seniai. Dar būna, kad nuperkame Lietuvoje importuotų prekių. Buvo ir žurnalistų užkabintas alus, bet mes jo tikrai patys neimportuojame“, – komentavo D. Dundulis.
Jo teigimu, nustojus importuoti prekes iš Baltarusijos, buvo pastebėta, kad pirkėjai šių prekių pasigedo – prekybos tinklas dėl to sulaukdavo paklausimų. Tokios pačios reakcijos tikimasi ir nustojus importuoti ir pardavinėti prekes iš Rusijos.
„Sulaukdavome ir skambučių, ir parašymų, jie [pirkėjai – LRT.lt] norėjo tų prekių, bet sprendimas buvo priimtas toks. Galiu drąsiai pasakyti, kad analogiškai bus ir su rusiškomis prekėmis“, – teigia D. Dundulis.
„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė LRT.lt teigė, kad tinklas priėmė sprendimą rusiškų ir baltarusiškų prekių atsisakyti.
„Šiandien priėmėme sprendimą iš prekybos išimti prekes, pagamintas Rusijoje ir Baltarusijoje, ir stabdyti tolimesnius užsakymus iš šių šalių tiekėjų.
Kaip ir iki šiol, sekame sąrašą juridinių asmenų, įtrauktų į ES sankcijų paketą ir nebendradarbiaujame su sankcijų sąraše esančiais tiekėjais“, – sakė E. Dapkienė.
Pasak jos, iki šiol rusiškos kilmės prekių pardavimai sudarė 0,8 proc. nuo visų prekybos tinklo pardavimų.
„Didžiausią Rusijoje pagamintos produkcijos pardavimų dalį sudaro alkoholiniai gėrimai, sausi pusfabrikačiai ir padažai bei karamelės. Mažesnę dalį – arbatos pakeliuose bei sausa bakalėja, pavyzdžiui, saulėgrąžos“, – nurodė E. Dapkienė.
Baltarusiškos kilmės prekės sudaro dar mažesnę dalį – 0,5 proc. nuo visų tinklo pardavimų. Čia, E. Dapkienės teigimu, didžiąją dalį Baltarusijoje pagamintos produkcijos pardavimų sugeneruoja vos 50 prekių: alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai, žuvies produktai, hematogenas.
Prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vaida Budrienė iš pradžių, kad rusiškų ir baltarusiškų prekių tinklas neparduoda, tačiau vėliau patikslino, kad asortimentas yra peržiūrimas.
„Mes tokių prekių praktiškai neturime. Jau pakankamai senai sumažinome ir beveik eliminavome asortimentą iš Rusijos. Šiuo metu peržiūrime dar likusius likučius“, – teigė V. Budrienė.
Vėliau ji patikslino, kad įmonė nusprendė parduoti likučius, o naujų užsakymų nebepriimti.
„Šiuo metu peržiūrime likučius, pagrinde yra degtinė ir keletas kitų produktų, ir darysime sprendimą“, – BNS sakė „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
Prekybos tinklai „Lidl“ LRT.lt nurodė, kad prekių iš Baltarusijos ir Rusijos neimportuoja.
Sprendimą stabdyti prekybą rusiškomis prekėmis priėmė ir „Rimi Baltic“, bendrovė informuoja tiekėjus, kad stabdo Rusijos kilmės prekių pirkimą.
Bendrovė pranešė, kad visose beveik trijuose šimtuose „Rimi“ parduotuvių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šios prekės bus pašalintos iš asortimento.
„Rimi Baltic“ informuoja savo tiekėjus, kad nuo šiol stabdo Rusijos kilmės prekių pirkimą.
Pasak bendrovės, Lietuvoje parduotuvių asortimente Rusijoje pagamintos prekės sudaro mažiau nei 1 procentą.
Apie sprendimą stabdyti rusiškos ir baltarusiškos produkcijos distribuciją Lietuvoje pranešė ir įmonių grupės „MV GROUP“ valdoma bendrovė „Mineraliniai vandenys“. Pasak pranešimo, atsisakoma visų naujų bei ieškoma galimybių atšaukti dalį pakeliui esančių importo užsakymų.
„Kategoriškai smerkiame Rusijos karinę agresiją. Esame įsitikinę, kad pilietiškas požiūris yra aukščiau verslo interesų, todėl priėmėme sprendimą įšaldyti partnerystes su rusiškais ir baltarusiškais prekės ženklais neribotam laikui“, – sako „MV GROUP“ generalinis direktorius Marijus Cilcius.
Pramonininkai ieškos alternatyvų
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius kalbėdamas apie Rusijos svarbą šalies pramonei pažymėjo, kad dalis gamintojų yra priklausomi nuo rusiškų žaliavų importo.
„Eksporto santykių beveik nėra nuo 2014 m. ir didžioji dalis pramonės yra perorientuota, tiekimas į Rusiją yra nežymus. Tačiau esame daugiau priklausomi nuo rusiško importo, iškastinio kuro, metalų, medienos. Pati Rusija, manau, tikrai nemažins savo eksporto į Lietuvą. Verslas, žiūrėdamas į ateitį, turi diversifikuoti rizikas ir ieškoti alternatyvų“, – sako jis.
Paklaustas, ar pramonė dėl Rusijos agresijos nežada atsisakyti rusiškų prekių importo, V. Janulevičius pažymėjo, kad dalis verslų taip ir padarys, tačiau rasti naujų partnerių bus sunku.
„Į tai bus atsižvelgta. Kiekvienas lietuvis ir lietuviška įmonė atsižvelgs į dabartinę situaciją. Nenoriu kalbėti už visus, bet manau, kad rusiškų prekių importas mažės, o alternatyvų paieška didės“, – teigia V. Janulevičius.
Nenoriu kalbėti už visus, bet manau, kad rusiškų prekių importas mažės, o alternatyvų paieška didės.
V. Janulevičius.
Jis pažymi, kad pramonininkai daugiausia iš Rusijos importuoja iškastinį kurą, metalus, todėl pakaitalų rasti bus sunku.
„Surasti energetiniams ištekliams alternatyvų nebus lengva. Paieškos bus ir galbūt bus galima iškastinio kuro pirkti iš kitų šalių. Yra noras kalbėti su Azijos šalimis, Vidurio Rytų šalimis, kad būtų galima turėti alternatyvų“, – svarsto jis.
Jeigu staiga būtų nutrauktas rusiškų dujų ir naftos tiekimas į Lietuvą, anot V. Janulevičiaus, įmonėms labai greitai rasti kitus tiekimo kanalus bus sunku.
„Jeigu nebegautume dujų, naftos, tai būtų tam tikrų niuansų. Tačiau kol kas negirdime jokių trukdžių ir ES nekalba apie sankcionavimą dujų ar naftos. Jei sankcijų nebus, tai atsiskaitymai ir toliau kažkiek galės vykti. Jeigu Rusija bus atjungta nuo bankinės sistemos, tai apie jokį importą negalėtume kalbėti. (...) Sustojus dujų tiekimui iš Rusijos, reikėtų žiūrėti, ar užtektų dujų pramonės įmonėms toliau dirbti gaunant dujas iš SGD. Kol kas šio klausimo nesprendžiame, nes negirdžiu, kad būtų sustojęs dujų tiekimas gamybinėms įmonėms“, – sako jis.
Turime nutraukti prekybos ryčius su Rusija
Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis LRT.lt teigė neabejojantis, kad verslas turėtų nutraukti visus ryšius su Rusija ir Baltarusija.
„Tai yra beprecedentis atvejis per paskutinę turbūt 50 metų Europos istoriją. Akivaizdu, kad verslas gali būti daromas tik saugioje aplinkoje, saugioje valstybėje, kai išvis valstybė funkcionuoja. Dabar Rusija savo veiksmais save pastato į atstumtųjų šalių tarpą. Akivaizdu, kad su tomis valstybėmis nieko bendro mums nereikia turėti, negalima turėti, yra pavojinga turėti. Valstybė, turiu omenyje Lietuvos valstybę, turi sau atsakyti, kaip ji dabar elgsis“, – sakė A. Romanovskis.
„Verslui būtų vienintelis mano patarimas, jeigu dar buvo tokių, kurie puoselėjo iliuzijų, – mums ten nėra ką daryti. Dabar reikia tik rūpintis, kad jie pas mus neateitų“, – pridūrė A. Romanovskis.
Jis pabrėžė suprantantis, kad pasitaiko atvejų, kai verslai neturi daug alternatyvų ar nutraukti ryšių greitai nėra galimybės. Kaip vieną tokių sričių A. Romanovskis įvardijo energetinius resursus. Vis dėlto, jo teigimu, neretai apsisprendimą lemia ir kaštai, tačiau čia, akcentavo Verslo konfederacijos vadovas, reikia turėti omenyje, kad su Rusija ar Baltarusija gali net nebebūti galimybės atsiskaityti.
Akivaizdu, kad su tomis valstybėmis nieko bendro mums nereikia turėti, negalima turėti, yra pavojinga turėti.
A. Romanovskis.
„Yra dalykų, kurių tu neišvengsi, turėdamas su jais santykius. Čia reikia spręsti holistiškai – ar yra kokia nors alternatyva. Aišku, dažniausiai alternatyva yra susijusi su kaina. Bet reikia suprasti, kad gali taip nutikti, jog su ta šalimi negalėsi paprasčiausiai atsiskaityti. Tada nebus jau klausimo dėl pasirinkimo, jeigu Rusija bus atjungta nuo SWIFT sistemos ar bus taikomos sankcijos. Čia turbūt yra mano bendras komentaras – jeigu gali su jais neturėti jokių reikalų, tai neturėk“, – teigė A. Romanovskis.
Jo vertinimu, šioje diskusijoje daug svarbesnis Lietuvos saugumo klausimas ir tai, kaip verslas prie to prisidės. Pašnekovas pabrėžė – valstybės gynybai reikia daugiau pinigų, o tai yra susiję ir su verslo sumokamais mokesčiais.
„Mes manome, kad verslas galėtų daugiau prisidėti. Čia eina kalba apie mokesčius. Buvo kalba, kad gal būtų ir gynybos atskiras mokestis, tu žinotum, kad įmonė susimoka tam tikrą procentą ir jis eina tiesiai gynybiniams interesams. Kitaip mes negalėsime daryti verslo“, – kalbėjo A. Romanovskis.
Anot jo, taip pat jau reikėtų numatyti aiškų mechanizmą, kaip būtų priimami bėgantieji nuo karo Ukrainoje, kad jie galėtų ne tik gauti prieglobstį, bet ir įsilieti į darbo rinką.
Eksportas į Rusiją nėra didelis
Anot banko SEB vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko, Lietuva yra labiau priklausoma nuo Rusijos importo nei eksporto.
„Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją sudaro apie 370 mln. eurų, tai yra apie 1,7 proc. nuo visų lietuviškų prekių eksporto ir tai nėra daug“, – sako ekonomistas.
Nors lietuviškų prekių eksportas į Rusija yra nedidelis, bendros eksporto apimtys sudaro apie 10 proc. viso šalies eksporto.
„Tačiau didžioji dalis to eksporto yra reeksportas. Tai reiškia, kad prekės iš Vakarų per Lietuvą yra vežamos į Rusiją. Pavyzdžiui, žemės ūkio technika nuperkama Vakaruose ir vėliau perparduodame Rytuose. Taip, sumos yra didelės, apie 3,7 mlrd. eurų per metus, tačiau reeksporto pridėtinė vertė Lietuvos ekonomikai nėra tokia didelė kaip lietuviškų prekių eksportas. Jeigu kalbėtume apie realią reeksporto pridėtinę vertę, tai nuo tų 3,7 mlrd. eurų galėtume skaičiuoti apie 10 proc. Labiausiai dėl nutrūkusio eksporto nukentėtų didmeninės prekybos atstovai ir transporto sektorius“, – aiškina T. Povilauskas.
Atsisakyti rusiško importo būtų sunku
Kalbėdamas apie importą iš Rusijos T. Povilauskas pažymi, kad čia Lietuvos priklausomybė yra daug didesnė.
„Jeigu įskaičiuotume ir energetikos produktų importą, tai 2021 m. per metus jis sudaro 4,6 mlrd. eurų ir 12 proc. viso importo. Jeigu atsiras kokių nors sutrikimų ir ribojimų, tai pajusime“, – aiškina jis.
Nutrūkus ar nutraukus rusiškų prekių importą tai visų pirma pajustų „Orlen Lietuva“, kuri perdirba rusišką naftą.
„Pakeisti tiekimo partnerį būtų sunku ir Mažeikiams trumpuoju laikotarpiu tikrai būtų sunku. Nors dalį naftos gauname ir iš Kazachstano, JAV“, – aiškina ekonomistas.
Be energetikos produktų, iš Rusijos eksportuojama mediena, įvairūs metalai, trąšos.
„Tai yra žaliavos, tačiau žaliavų rinka šiuo metu yra įtempta. Jeigu kuriuo nors metu dingtų importas iš Rusijos, būtų sunku iš karto surasti kitų importo partnerių“, – mano T. Povilauskas.
Visiškai nutraukti prekybiniai importo bei eksporto ryšiai su Rusija, anot ekonomisto, trumpuoju laikotarpiu reikštų nuostolius.
„Tai reikštų nuostolius ir trumpalaikį ekonomikos nuosmukį. Tai labiausiai pajustų transporto sektorius, kuris jau dabar tai jaučia, be to, Lietuvos pramonė, kuriai labai greitai pakeisti rinkas bus sunku. (...) Dar iki konflikto Lietuvos verslai, kol galėjo, tol ir vežė. O ar veiks moralinė motyvacija, kad verslas gali įsigyti, tačiau nepirks, sunku pasakyti. Tai yra klausimas verslui“, – teigia jis.
