Lietuvos banko ekonomistai skaičiuoja, kad atsižvelgiant į tiesioginį ir netiesioginį poveikį prekybai bei investicijoms dėl Kinijos taikomų ribojimų Lietuvos verslui šalies BVP augimas 2022 metais galėtų mažėti nuo 0,1 iki 0,5 procentinio punkto (proc. p.), o kitąmet – nuo 0,3 iki 1,3 proc. p.
Kaip skelbia Lietuvos bankas, remiantis 2021 metų sausio–rugsėjo duomenimis, Lietuvos prekyba su Kinija sudarė 0,7 proc. viso šalies eksporto ir 3,7 proc. viso importo.
Vis dėlto kai kurių prekių grupių prekybos ryšiai yra reikšmingesni. Pavyzdžiui, 30 proc. lietuviškos kilmės lazerių parduodama į Kiniją, o 69 proc. viso amino junginių importo gaunama iš Kinijos.
Jei būtų skaičiuojami ir tie produktai, kurie į Kiniją eksportuojami per kitas šalis, Lietuvos eksporto į Kiniją dalis visame eksporte padidėtų iki 3,2 proc. viso eksporto, o importo dalis analogiškai padidėtų iki 3,5 proc. viso importo.
Galimas poveikis nedidelis
Dėl Kinijos veiksmų poveikis Lietuvos ekonomikai galėtų būti juntamas dviem kanalais – per užsienio prekybą (importą, eksportą) ir investicijas.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad tiesioginio eksporto į Kiniją visiško sustabdymo scenarijus lemtų realiojo BVP sumažėjimą 0,1 proc. p. šiemet ir 0,2 proc. p. 2023 metais.
Taip pat vertinama žala, kurią Lietuva galėtų patirti dėl netiesioginio Kinijos poveikio investicijoms bei prekybai, tačiau pateikiami skaičiai yra tik orientaciniai.
Iš Lietuvos institucijų surinktos informacijos sudarytų tikėtinų nepalankių scenarijų atveju Lietuvos BVP augimas 2022 metais sumažėtų nuo 0,1 iki 0,5 proc. p., o 2023-iaisiais – nuo 0,3 iki 1,3 proc. p.
Patiriama žala
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius dar gruodį teigė, kad apie 60 įmonių susiduria su sunkumais bandydamos eksportuoti į Kiniją.
Kinijos muitinės departamento duomenys, kuriais pasidalijo banko SEB ekonomistas Tadas Povilauskas, rodo, kad gruodį Kinijoje buvo išmuitinta lietuviškų prekių už 3 mln. eurų, kai praėjusių metų gruodį šis skaičius siekė 35 mln. eurų.
Apie jau patiriamus verslo nuostolius dėl Kinijos spaudimo kalba ir Lietuvos lazerių sektorius. Aukštųjų technologijų įmonių grupės „Brolis Group“ vienas iš įkūrėjų mokslininkas Kristijonas Vizbaras sako, kad nesant galimybės eksportuoti produkcijos į Kiniją įmonė 20 mln. eurų į naują gamyklą 2022 metais investuos Belgijoje, nors planavo gamyklą statyti Lietuvoje. Dar 30 mln. eurų investiciją žadama nukreipti į kitas šalis.
Taip pat skaitykite
K. Vizbaras taip pat teigė turintis žinių, kad Lietuvoje veikianti Vokietijos kapitalo durpių substratų įmonė „Klasmann-Deilmann“ negali į Kiniją realizuoti virš 400 konteinerių. Per parą jie patiria 50 tūkst. eurų nuostolių, o blogiausiu atveju jų nuostoliai sieks 4 mln. eurų. Jie taip pat jau sustabdė investicinį 11 mln. eurų projektą.
Užsienio žiniasklaidoje taip pat pranešta, kad Kinija spaudžia Vokietijos automobilių detalių milžinę „Continental“ savo gamykloje nebenaudoti Lietuvoje pagamintų komponentų.
Nauda Lietuvai
Reaguodamas į Kinijos taikomas spaudimo priemones lietuviškoms įmonėms Taivanas paskelbė pagalbos priemonių paketą.
Taivanas žada artimiausiu metu atidaryti 1 mlrd. JAV dolerių dydžio paskolų fondą bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams. Taip pat žadama įsteigti investicinį 200 mln. JAV dolerių fondą, kuris bus skirtas investicijoms į Lietuvos pramonę.
Papildomai bus taikomos ir kitos pagalbos priemonės. Pavyzdžiui, Taivanas skirs 20 stipendijų Lietuvos studentų puslaidininkių technologijų studijoms, perims dalį Kinijos nepriimtų krovinių, plėtos dvišalę prekybą su Lietuva, tirs galimybę Lietuvoje plėtoti puslaidininkių gamybą.
Savo ruožtu Lietuvos bankas skaičiuoja, kad potencialus Taivano 1 mlrd. JAV dolerių fondo teigiamas poveikis Lietuvos ekonomikai (darant prielaidą, kad per 4 metus būtų investuota 75 proc. fondo lėšų) 2022 metais sudarytų 0,1 proc. p. BVP, 2023 metais 0,4 proc. p., 2024-aisiais 0,4 proc. p., o 2025-aisiais 0,3 proc. p.
Lietuva nuo Kinijos nukentėjusioms įmonėms skirs 6 mln. eurų naujų užsienio rinkų paieškai, esamų rinkų plėtrai ir diversifikacijai. Pinigai taip pat bus skirti įmonių produkcijai pristatyti užsienyje ir planuojamų eksportuoti produktų sertifikavimui. Taip pat su Europos Komisija deramasi dėl galimybės įmonėms pasinaudoti lengvatinėmis iki 12 mėnesių trukmės paskolomis bendrovių veiklai užtikrinti. Tam numatoma skirti 130 mln. eurų.
Taip pat skaitykite
LRT.lt primena, kad Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo po to, kai Vilniuje dar praėjusiais metais buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė. Kinija tvirtina, kad taip elgdamasi Lietuva nesilaiko „vienos Kinijos“ principo.
Reaguodama į atstovybės atidarymą Kinija dar rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, gruodžio pradžioje išbraukė Lietuvą iš muitinės sistemų. Vėliau ėmė neįsileisti lietuviškų prekių ir kitų produktų, kuriuose yra Lietuvoje pagamintų komponentų.
