Vyriausybė nusprendė, kad sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos trąšų milžinės „Belaruskalij“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl bus nutraukta nuo vasario 1 d.
„Iki to laiko, pagal šią sutartį, „geležinkeliai“ turi nustoti šias trąšas gabenti, nes nebelieka teisinio pagrindo jų gabenti“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams pranešė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Ketvirtadienį sueina terminas, iki kurio Vyriausybė turėjo apsvarstyti gruodį priimtą vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą, kad sutartis tarp geležinkelių ir Baltarusijos trąšų milžinės neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
Paklaustas, kodėl pasirinkta vasario 1 d., susisiekimo ministras teigė, jog buvo atsižvelgta į abiejų pusių galimybes prisitaikyti.
„Kiek žinau, „geležinkeliai“ jau yra informavę kitą pusę, kad, priklausomai nuo Vyriausybės sprendimų, sutartis gali būti nutraukta. Norime visoms pusėms suteikti pakankamą laikotarpį prisitaikyti, neįmanoma taip nutraukti [sutarties] ir nuo kitos dienos sustabdyti“, – atkreipė dėmesį M. Skuodis.
Vis dėlto dar prieš Vyriausybės posėdį M. Skuodis žurnalistams prasitarė, kad toks sprendimas nebūtinai sustabdytų baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą.
„Lietuvos geležinkelių“ sutarties su „Belaruskalij“ nutraukimas yra tik viena iš daugelio detalių visoje trąšų gabenimo schemoje. Garantijos, kad trąšos bus negabenamos nutraukus gabenimą pagal šią sutartį, šiuo metu nėra“, – sakė ministras.
Garantijos, kad trąšos bus negabenamos nutraukus gabenimą pagal šią sutartį, šiuo metu nėra.
M. Skuodis
Anot jo, Lietuvoje šiuo metu yra apie dešimt įmonių, kurios teoriškai galėtų perimti „Belaruskalij“ trąšų gabenimą, jeigu to nebedarys „Lietuvos geležinkeliai“. „Bet realiai yra dvi“, – pridūrė jis.
„Bus tikrinama, kiek skirtingų juridinių asmenų sandoriai atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesus“, – po Vyriausybės posėdžio kalbėjo susisiekimo ministras.
M. Skuodis pabrėžė, kad yra kuriamas nacionalinis sankcijų režimas, tačiau dėl tolesnių sprendimų, kuriuos valstybė priimtų ateityje, būtų atskirai konsultuojamasi su Europos Komisija.
„Visą laiką veikiame demokratinėje, teisinėje šalyje, kur veikia teisės viršenybės principas. Skirtingi juridiniai asmenys nori gabenti krovinius per Lietuvą, nes čia vis dėlto veikia teisinė viršenybė, priešingai nei kitose šalyse. Natūralu, bet kurį sprendimą juridiniai asmenys gali skųsti, bet čia iš Vyriausybės pusės mes jaučiamės tvirtai ir darome tai, kas mums įstatymais yra pavesta daryti“, – kalbėjo ministras.
Landsbergis: didelių iššūkių valstybei tai nesukels
Paklaustas, ar dėl sustojusio baltarusiškų trąšų gabenimo galėtų nukentėti Lietuvos ekonomika, G. Landsbergis akcentavo, kad tranzito mokestis gali būti kompensuotas ir kitais pervežimais.
„Tai yra svarbus klientas „Lietuvos geležinkeliams“, bet nėra toks, kuris darytų įtaką [valstybės] ekonominei būklei. Įmonės būklei gali daryti įtaką, gali sukelti sunkumų, bet tai yra kompensuojama. [...] Valstybei tai nesukeltų didelių iššūkių“, – tikino G. Landsbergis.
Vis dėlto jis neslėpė, kad gali kilti ir naujų rizikų.
„Turime tiek iš Užsienio reikalų ministerijos, tiek iš kitų ministerijų įvertinimus dėl naujų galimų rizikų. Yra būdų, kaip jas valdyti, tą taip pat darome su tarptautinių partnerių, JAV pagalba. Tačiau kai kurie sprendimai mums yra nepavaldūs, nes tai yra privačios įmonės, kurios turi teisę dirbti kitose valstybėse“, – prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams komentavo G. Landsbergis.
Tai yra svarbus klientas „Lietuvos geležinkeliams“, bet nėra toks, kuris darytų įtaką ekonominei būklei.
G. Landsbergis
G. Nausėda: gerokai vėluojantis, bet sprendimas teisingas
Po Vyriausybės sprendimo prezidentas Gitanas Nausėda tokį sprendimą sveikino, nors ir pridūrė, kad jis priimtas vėlai.
„Sprendimas, kad ir gerokai vėluojantis, yra teisingas. Pakartosiu tai, ką jau ne vieną kartą esu sakęs: negalime reikalauti, kad kitos valstybės rūpintųsi mūsų regiono saugumu, taikytų sankcijas, o mes apsimesime, kad niekas aplink mus nevyksta“, – kalbėjo prezidentas.
Anot jo, Lietuva privalo dalyvauti sankcijų įgyvendinimo mechanizme: „Be jokios abejonės, turime dalyvauti sankcijų įgyvendinimo mechanizme ir tik tokiu būdu galime paveikti Baltarusijos režimo elgesį. Labai tikiuosi, kad svarstant kitus sankcijų paketus ES formatuose pavyks pasiekti, kad tos sankcijos būtų netgi sustiprintos, kadangi režimas nesikeičia.“
Sankcijos tranzito nesustabdė
LRT.lt primena, kad, gruodžio 8 d. įsigaliojus amerikiečių sankcijoms „Belaruskalij“, per Lietuvą toliau vyksta šios įmonės gaminamų trąšų tranzitas.
Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.
„Lietuvos geležinkeliai“ akcentavo, kad nei šiuo metu galiojančios Europos Sąjungos (ES) sankcijos, nei JAV sankcijos Baltarusijos bendrovėms nėra pakankamai veiksmingos. Jos nesustabdo „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, nes ES sankcijos galioja tik naujoms sutartims, kurios sudarytos po 2021 metų birželio 25 dienos. LTG sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metais, ji galioja iki 2023 metų pabaigos, o JAV sankcijos teisiškai įpareigoja tik JAV fizinius bei juridinius asmenis.
Vis dėlto „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas pranešė, kad įmonės direktorius Mantas Bartuška trauksis iš užimamų pareigų.
Sutartį su „Belaruskalij“, pagal kurią per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenama apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų, „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė 2018 metų pavasarį.
