Priešingai nei įprastai, 2022 metus pasitiksime su labai minimaliais mokestiniais pakeitimais. Mokesčiai didės tik akcizinėms prekėms bei antžeminių ir nuotolinių lošimų organizatoriams, o mokestiniai pokyčiai uždirbantiesiems mažiausiai kišenes papildys daugiau nei 60 eurų.
LRT.lt pateikia svarbiausius finansinius pakeitimus, nuo 2022-ųjų paveiksiančius didžiosios dalies šalies gyventojų piniginės turinį.
Minimalus atlyginimas kyla iki 730 eurų
Nuo 2022 metų minimalusis mėnesinis atlyginimas (MMA) popieriuje didinamas nuo 642 eurų (468 eurų į rankas) iki 730 eurų (533,65 euro į rankas).
Minimalus valandinis atlygis popieriuje augs nuo 3,93 iki 4,47 euro.
MMA didinimas paveiks apie 127 tūkst. darbuotojų, gaunančių MMA ir mažiau. Taip pat skaičiuojama, kad tai vienas didžiausių minimalaus atlyginimo augimų per pastarąjį dešimtmetį.
Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.
NPD didės 60 eurų
Nuo 400 iki 460 eurų didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), o labiausiai šio pokyčio naudą pajus asmenys, gaunantys MMA.
Didesnis NPD bus taikomas iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) – 1 678 eurų popieriuje.
Asmenims, uždirbantiems MMA, pajamos į rankas nuo 2022-ųjų per mėnesį padidės 65,24 euro, 850 eurų popieriuje uždirbantiems asmenims – 13,25 euro, 1 000 eurų popieriuje uždirbantiems – 10,85 euro.
Asmenims, kurių pajamos viršija vieną VDU, būtų išlaikytas šiuo metu taikomo NPD lygis (400 eurų) – jiems taikytinas NPD ir toliau būtų apskaičiuojamas pagal šiuo metu įstatyme nustatytą formulę. Todėl papildomos naudos iš NPD didinimo uždirbantieji daugiau nei vieną VDU negautų.
Pajamas iki MMA dabar gauna 29 proc. dirbančiųjų (418 tūkst.), nuo MMA iki pusės VDU – 9 proc. (129 tūkst.), nuo pusės iki vieno VDU – 35 proc. (0,5 mln.).
Nuo kitų metų taip pat numatyta proporcingai didinti NPD neįgaliesiems. Turintiesiems vidutinį ar lengvą neįgalumą NPD padidės 90 eurų (nuo 600 iki 690 eurų), o turintiesiems sunkų neįgalumą – 95 eurais (nuo 645 iki 740 eurų).
Skaičiuojama, kad valstybės biudžetui NPD didinimas papildomai kainuos 74,1 mln. eurų.
Vidutinė senatvės pensija didės iki 465 eurų
Nuo 2022 metų keičiamas ir pensijų indeksavimo mechanizmas. Kitąmet papildomai bus indeksuojama individuali pensijos dalis ir nepriklausomai nuo stažo suvienodinama bendroji pensijos dalis.
Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo 414 iki 465 eurų, o 2024-aisiais sieks 544 eurus. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2022 metais didės nuo 441 iki 489 eurų, o 2024-aisiais – iki 576 eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, didžiausią teigiamą poveikį pajus daugiau įmokų sumokėję – gavę didesnį atlyginimą ir turintys ilgesnį stažą – ir mažiausią socialinio draudimo pensiją gaunantys senjorai.
Individualiosios pensijos dalies didinimui kitąmet papildomai reikės skirti apie 70 mln. eurų, o bazinės pensijos daliai – dar 67 mln. eurų.
Pensijoms kitąmet iš viso skirta 4,251 mlrd. eurų – 11,9 proc. daugiau nei šiemet. Lietuvoje yra apie 600 tūkst. senatvės pensininkų.
Brangs rūkalai ir alkoholis, vienos rūšies alus gali pigti
Nors daugelio pajamos kitąmet augs, vartojantiesiems akcizines prekes teks labiau paploninti pinigines.
Nuo sausio 1 dienos didės akcizas alui, vynui, etilo alkoholiui, cigaretėms, cigarams bei cigarilėms, rūkomajam, kaitinamajam, neapdorotam tabakui ir elektroninių cigarečių skysčiui.
Skaičiuojama, kad dėl akcizų didinimo minėtose kategorijose cigarečių pakelis brangs 17 centų, o kaitinamojo tabako – 27 centais, 20 g cigarų ar cigarilių – 27 centais.
Į viršų šuoliuos ir alkoholio kainos. 0,5 litro alaus skardinė brangs 2 centais, 0,5 litro stipriojo gėrimo – 0,32 euro, 0,5 litro butelis vyno ir kitokio fermentuoto gėrimo virš 8,5 proc. stiprumo – 10 centų.
Tiesa, bus galima tikėtis kiek pigesnio kraftinio alaus, kadangi tokio alaus mažoms darykloms bus įtvirtintas 50 proc. mažesnis akcizo tarifas 10 tūkst. hektolitrų per metus realizuoto alaus.
Visam kitam alui akcizai nuo 2022 metų padidės apie 10 proc. (nuo 7,11 iki 7,82 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais už produkto hektolitrą), akcizas vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams iki 8,5 procento stiprumo padidės apie 19 proc. (nuo 65,46 iki 78 eurų už produkto hektolitrą).
Akcijų tarifai cigaretėms didės apie 7 proc., cigarams ir cigarilėms – 20 proc., rūkomajam ir neapdorotam tabakui – po 7,8 proc., o kaitinamojo tabako ir jam alternatyviems produktams – po 32 proc.
Skaičiuojama, kad dėl akcizų alkoholiui didinimo valstybė papildomai gaus 17,3 mln. eurų pajamų, o dėl akcizo tabakui – 12 mln. eurų.
Atlyginimai augs pedagogams, valstybės pareigūnams, gydytojams
Skaičiuojama, kad gydytojams atlyginimasi į rankas vidutiniškai didės 90 eurų, statutiniams pareigūnams – 105 eurais, mokytojams – 100 eurų, valstybės tarnautojams – 36 eurais.
Visų šalies medikų atlyginimai kitąmet turėtų augti vidutiniškai 6 proc. Tam iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) papildomai numatyta skirti 153 mln. eurų.
Ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo mokytojų pareiginės algos nuo kitų metų pradžios didės 10 procentų. Dar vidutiniškai 2,5 proc. atlyginimai augs dėl didesnio veiklos sudėtingumo ar darbo krūvio.
Švietimo pagalbos specialistų pareiginė alga taip pat augs 10 proc., auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – vidutiniškai 11,5 proc., o mokykloms vadovaujančių darbuotojų – 19,7 proc.
Kitąmet vidutiniškai 12,5 proc. kils ir mokslininkų, aukštųjų mokyklų dėstytojų bei neakademinių darbuotojų atlyginimai.
Augs ir valstybės tarnautojų atlyginimai, nes nuo 177 iki 181 euro didinamas bazinis pareiginės algos dydis. Tai jų darbo užmokestį turėtų padidinti nuo 12 iki 52 eurų į rankas, atsižvelgiant į pareigybės grupę ir nustatytą pareiginės algos koeficientą.
Pirminės grandies pareigūnų vidutinis darbo užmokestis į rankas kitais metais turėtų didėti vidutiniškai 102 eurais – dėl to visose vidaus reikalų sistemos įstaigose atlyginimai viršytų tūkstantį eurų.
Tuo metu vidurinės grandies pareigūnų vidutinis darbo užmokestis į rankas augs vidutiniškai 109 eurais. Policijos departamente jis pasieks apie 1 360 eurų atskaičius mokesčius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente – 1 288 eurus, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje – 1 376 eurus, Viešojo saugumo tarnyboje – 1 297 eurus, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje – 1 508 eurus.
Vienišo asmens išmoka
Kitąmet vienišo asmens išmoka bus skiriama automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo, o ją gaus beveik penkis kartus daugiau šalies gyventojų.
Skaičiuojama, kad nuo kitų metų pradžios 32 eurų dydžio vienišo asmens išmokos priklausys apie 280 tūkst. vienišų neįgaliųjų ir pensinio amžiaus žmonių.
Nuo šių metų liepos 1 dienos teisę gauti 28,63 euro dydžio vienišo asmens išmoką turi apie 60 tūkst. asmenų – vieniši šalpos pensijų ir mažų pensijų priemokų gavėjai. Pirmąsias vienišo asmens išmokas „Sodra“ jau pradėjo mokėti, kartu bus išmokama ir vienišo asmens išmokos nepriemoka, jeigu ji susidarė.
Pokyčiai antrojoje pensijų pakopoje
2022 metų pradžioje, kaip ir kasmet, „Sodra“ įtrauks į antrosios pakopos pensijų kaupimą naujų dalyvių.
Svarbus aspektas, kad į kaupimą bus įtraukti ne tik tie gyventojai, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai, bet ir tie, kurie 2019 metais neterminuotai sustabdė pensijų kaupimą. Jiems nuo kitų metų liepos 1 dienos įmokų pervedimas bus atnaujinamas automatiškai, jei iki birželio 30-osios jie neatsisakys įmokų pervedimo atnaujinimo.
Atsisakyti dalyvauti antrojoje pensijų pakopoje bus galima „Sodros“ interneto svetainėje.
Taip pat svarbu pažymėti, kad kiekvienų metų pradžioje į pensijų kaupimą įtraukiami gyventojai, kurie sausio 2 dieną buvo jaunesni nei 40 metų, tą dieną dirbo samdomą darbą ar vykdė savarankišką veiklą Lietuvoje – turėjo galiojantį verslo liudijimą, individualios veiklos pažymą, buvo individualios įmonės savininkai ar mažosios bendrijos nariai ir t. t.
Nors sulaukęs 40 metų žmogus į kaupimą nebėra įtraukiamas, nepriklausomai nuo amžiaus gali pats pasirinkti kaupimo bendrovę ir pradėti kaupti pensijai papildomai.
Informacija apie įtraukimą į pensijų kaupimą siunčiama į asmenines paskyras, o jei žmogus pasirinkęs ir kitus informavimo būdus – taip pat elektroniniu paštu.
Kitas svarbus pokytis, kad tie, kurie pasirinko antrojoje pakopoje įmokoms skirti palaipsniui didėjantį atlyginimo procentą, kitąmet pensijų kaupimui skirs 2,7 proc., o papildomai valstybės parama jiems sieks 1,2 proc. VDU.
Taigi, jei žmogus uždirba 1 000 eurų popieriuje, kitais metais pasirinkus kintamąjį tarifą kas mėnesį kaupimui bus pervedama 27 eurai atlyginimo ir 17,28 euro valstybės paskatos.
Atlyginimas – tik į banko sąskaitą
Nors iki šiol darbdavys darbo užmokestį galėdavo mokėti grynaisiais, siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų, darbo užmokestis, dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos darbuotojams privalės būti mokamos pavedimu.
Išimtis galės būti taikoma tik jūrininkams.
Didėja vaiko pinigai ir globos išmoka
Nuo kitų metų minimaliai keičiasi ir vaiko pinigų išmokos dydžiai.
Universali išmoka vaikui kitąmet kyla 3,5 euro iki 73,5 euro, o gausios, nepasiturinčios ir neįgalius vaikus auginančios šeimos gaus 116,76 euro vaiko išmoką.
Didėja ir globos (rūpybos) išmoka, kurios dydis nesikeitė daugiau nei du dešimtmečius. Išmokos dydis bus diferencijuojamas pagal vaiko amžių ir poreikius (vaikams iki 6 metų skiriant 218 eurų, vaikams nuo 6 iki 12 metų – 252 eurus, vaikams nuo 12 iki 18 metų ir tiems, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, – 273 eurus, buvusiems globotiniams iki 24 metų, kurie mokosi ar studijuoja, – 273 eurus).
Kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau žmonių
Dėl augančių šildymo kainų kompensaciją už būsto šildymą kitąmet galės gauti daugiau žmonių, kadangi bus dvigubai padidintas valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis.
Skaičiuojama, kad teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją kitąmet papildomai įgis apie 15 tūkst. žmonių, iš viso šią kompensaciją gaus apie 110 tūkst. žmonių.
Vidurinė klasė liko užmiršta
Ekonomistas, finansų ekspertas Marius Dubnikovas, kalbėdamas apie kitų metų mokestinius pakeitimus, atkreipia dėmesį, kad didžiausią naudą pajus asmenys, gaunantys mažas pajamas: „Visi pakeitimai labai stipriai orientuoti į mažiausias pajamas gaunančius žmones. O juk mokestinius resursus suneša vidurinė klasė.
Pastabų galima turėti ir dėl NPD formulės. Dabar jos atsirado dvi, o buhalteriams reikės viską skaičiuoti iš naujo. Su NPD didinimu viskas gerai, tačiau didinimo pakeitimas turėtų būti taikomas uždirbantiesiems iki 2 VDU“, – sako M. Dubnikovas.
Nors gaunantieji mažiausiai kitąmet labiausiai papildys kišenes, finansų ekspertas atkreipia dėmesį, kad dalį padidėjusių pajamų suvalgys infliacija. Kainų augimas paveiks ir vidurinę klasę, kuriai dėmesio kitąmet neskirta.
„Sunkiausia bus tiems, kurie uždirba nuo 1 iki 2 VDU (1 678 iki 3 356 eurų popieriuje). Tai vidurinė klasė, jaunos šeimos, jauni specialistai, į kuriuos nebuvo atkreiptas didelis dėmesys“, – tikina ekonomistas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės strategija neįvesti jokių naujų mokesčių kitąmet yra teisinga, tuo pačiu keliu valdantieji galėtų eiti ir 2023-iaisiais.
„Jei būtų mano valia, aš iš viso palikčiau veikti dabartinę mokesčių sistemą ir neįvesčiau jokių pokyčių. Dabar turime tokią situaciją, kada kiekviena nauja Vyriausybė nori ką nors dramatiškai pakeisti ir iš ko nors atėmusi duoti kitiems. Mūsų finansų sistemai reikia leisti pailsėti, nes pokyčių visose srityse yra per daug“, – įsitikinęs ekspertas.
