Verslas

2021.11.29 05:30

Brangesnės būsto paskolos gali virsti realybe: daugiau mokėtų visi, kai kas ir keliais šimtais eurų per metus

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.11.29 05:30

Pigių paskolų era gali baigtis jau 2025 metais, kada tikimasi EURIBOR padidėjimo. Būsto paskolų turėtojams tai reikštų papildomas įmokas bankui, jos, priklausomai nuo paskolos dydžio, per mėnesį galėtų svyruoti nuo keliasdešimties iki daugiau nei 100 eurų. Ekonomistai siūlo nepulti į paniką, bet susiskaičiuoti, ar asmenys bus pajėgūs grąžinti paskolas.

Įsibėgėjanti infliacijos karuselė nacionalinę pinigų politiką savarankiškai vykdančius centrinius bankus verčia eiti ilgai neitu keliu – didinti palūkanas.

Apie palūkanų normos kėlimą jau pranešė Islandija, Čekija, Vengrija, Lenkija, Rusija, Baltarusija, Ukraina, Norvegija, Meksika, Brazilija ir kitos šalys.

Nors padidėjusios palūkanos gesina infliaciją, jos taip pat augina pinigų skolinimosi kainą, todėl kylančios palūkanų normos reiškia ir augančias paskolų kainas, tarp jų ir būsto.

Šiuo metu metinė būsto paskolos palūkanų norma Lietuvoje siekia 2,13 proc., o ją sudaro banko marža bei pasirinktos trukmės EURIBOR (EURIBOR – tai tarpbankinė palūkanų norma, už kurią euro zonoje bankai yra pasirengę paskolinti lėšų eurais kitiems bankams).

EURIBOR rodiklis nuo 2015 metų yra neigiamas ir šiuo metu siekia –0,52 proc. Kadangi rodiklis yra neigiamas, būsto paskolos kainodaroje EURIBOR neskaičiuojamas ir mokame tik banko maržą.

Tačiau, jei Europos centrinis bankas sumanytų padidinti bazinę palūkanų normą, o to rinkos tikisi jau 2025-aisiais (datą dar gali pakoreguoti nauja COVID-19 mutacija), neišvengiamai augtų ir EURIBOR, o už paskolas sumokėtume daugiau, nei mokame dabar. Pavyzdžiui, jei dabar jūsų būsto paskolos palūkanos siekia 2 proc., tai EURIBOR padidėjus iki 0,5 proc. paskolos palūkanos išaugtų iki 2,5 proc.

Skaičiuojama, kad augant EURIBOR 97 proc. Lietuvos gyventojų, turinčių būsto paskolą, turėtų mokėti didesnes paskolos įmokas, mat būtent tiek jų yra išduota su kintamosiomis palūkanomis.

Paskolos galėtų brangti tūkstančiais eurų

Nors rinkos kol kas tikisi tik labai nedidelio EURIBOR padidėjimo, nereikėtų atmesti tikimybės, kad šis rodiklis ateityje galėtų kilti ir iki 3 proc. ar dar daugiau.

„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė pateikia kelis pavyzdžius, kaip galėtų pasikeisti būsto paskolos mėnesinė įmoka, jei EURIBOR įvertis taptų teigiamas.

Pavyzdžiui, jeigu asmuo turi 50 tūkst. eurų būsto paskolą 30 metų, palūkanos siekia 2,2 proc. ir yra kintamosios, EURIBOR padidėjus iki 0,5 proc., mėnesinė būsto paskolos įmoka pabrangtų vos 14 eurų iki 207 eurų, o per metus 156 eurais.

Jei EURIBOR padidėtų iki 1 proc., per mėnesį tam pačiam žmogui už būsto paskolą tektų mokėti 26,3 euro daugiau, arba 220,3 euro. Pasiekus 3 proc. ribą, už būsto įmoką per mėnesį tektų mokėti jau 84 eurais daugiau, arba 278 eurus.

Asmenims, turintiems didesnę, pavyzdžiui, 100 tūkst. eurų, būsto paskolą 30 metų su 2,2 proc. kintamosiomis palūkanomis, dėl EURIBOR didėjimo tektų dar labiau patuštinti kišenes.

EURIBOR padidėjus iki 0,5 proc. mėnesinė būsto paskolos įmoka pabrangtų 26 eurais iki 393 eurų. EURIBOR padidėjus iki 1 proc. paskolos įmoka brangtų 52 eurais iki 440 eurų per mėnesį, o EURIBOR pakilus iki 3 proc. paskolos įmoka brangtų 168 eurais iki 556 eurų per mėnesį.

Prielaidų palūkanų didinimui yra, bet ECB jų nedidins

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad net ir artimiausiu metu padidėjus EURIBOR jo pokytis būtų labai nedidelis ir galėtų siekti 0 arba daugiausia kilti iki 1 proc.

„Žiūrint iš dabartinių perspektyvų ir ateities sandorių atrodo, kad blogiausia, kas gali atsitikti, jei EURIBOR pakils iki 0–1 proc. Bet čia tik su sąlyga, kad infliacija bus tokia žema ir stabili, kokia buvo pastaruosius 25 metus. Jei ji pakils iki 3–4 proc. ir nesumažės, ECB neturės jokios moralinės teisės nekelti palūkanų normų. Tuomet EURIBOR gali didėti ir iki 1–3 proc. Toks scenarijus daug kam atrodo mažai tikėtinas, bet istorija rodo, kad ekonominių sukrėtimų ir šokų esame matę. Tikrai neatmesčiau scenarijaus, kad bazinės palūkanų normos ateityje turės būti daug aukštesnės“, – sako N. Mačiulis.

Vis dėlto, jo teigimu, ECB bent artimiausius 2 metus nežada didinti bazinės palūkanų normos, kuri galėtų padidinti ir EURIBOR, nors tam prielaidų yra.

„Prielaidų palūkanų normų kėlimui yra ir čia ne tik žiūrint į infliaciją, bet ir į užimtumą, ekonominį aktyvumą. Euro zonos ekonomika nešlubuoja ir jai tikrai nereikia didelės pagalbos. Tačiau tuo pat metu reikia pripažinti, kad į dabartinį infliacijos šuolį reaguoti nereikėtų, nes pagrindinės jo priežastys yra energijos išteklių kainų šuolis, sutrikęs prekių tiekimas. Dėl ko yra pakilusios kai kurių prekių kainos ir transportavimo išlaidos. Palūkanų normų kėlimas šios infliacijos nesumažintų, priešingai, tik apsunkintų investicijas, nes brangesni pinigai užkirstų kelią investicijoms.

Vis dėlto svarbu, ką mano ECB Valdančiosios tarybos nariai ir jos ekonomistai. Jų nuomonė yra labai aiški – euro zonoje infliacija 2023 metais bus mažesnė nei 2 proc. Vadinasi, nėra prielaidų kelti palūkanų normas. Aš manau, kad infliacija 2022 metais bus didesnė, nei prognozuoja ECB, bet nepakankamai didelė, kad priverstų ECB didinti palūkanas. Vertindamas dabartinę informaciją manau, kad ECB nekels palūkanų nei 2022-aisiais, nei 2023-iaisiais“, – prognozuoja ekonomistas N. Mačiulis.

Paskolų palūkanos galėtų padidėti ir iki 5 proc.

Finansų ekspertas, „Milvas“ fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis mano, kad anksčiausiai bazinę palūkanų normą ECB galėtų pakelti dar 2023 metais, tačiau tokio įvykio tikimybė nėra didelė.

„Jei ir būtų pakėlimas, jie nebūtų didelis, 0,1–0,25 proc. punkto. Tai būtų daugiau testas, kaip rinka į tai reaguos“, – spėja T. Marčiulaitis.

Kalbėdamas apie EURIBOR ateities sandorius, kurie rodo, kad bazinė palūkanų norma gali padidėti jau 2024 metais, T. Marčiulaitis akcentuoja, jog nebūtinai taip ir įvyks, nes rinkos dalyviai linkę pervertinti palūkanų didėjimą.

„Tyrimai rodo, kad rinka nuolat pervertina ateities palūkanas. Tikisi, kad palūkanos kils, bet jos nekyla“, – teigia finansų ekspertas.

Kalbėdamas apie tai, į kokį palūkanų ciklą pasaulis gali įžengti artimiausiu metu, finansų ekspertas neatmeta, kad ateinančius 10–20 metų jos gali didėti, todėl žmonės, imantys paskolas, turėtų įsivertinti finansines galimybes.

„Pastarąjį dešimtmetį turėjome nulines palūkanas ir dabar kyla klausimas, ar tas ciklas apsivers ir grįš infliacija, spartus atlyginimų augimas, Azijos ar Afrikos šalys pradės daugiau vartoti. Jei taip nutiks, galime įeiti į naują ciklą – palūkanos nuosekliai didės 10–20 metų. Vienais metais pakils iki 2 proc., tada nusileis iki 1,5 proc., vėl padidės iki 2,5 proc. Tai yra realus scenarijus. Gali būti, kad palūkanos padidės, 1–2 metus pasilaikys aukštesnėje zonoje ir vėl grįš žemyn.

Todėl tie, kurie ima paskolą, turi įsivertinti, kad palūkanos gali pakilti iki 3–5 proc., ir apsiskaičiuoti, ar dabartinėmis pajamomis sugebės padengti ne tik dabartinę 2–2,5 proc. maržą, bet ir papildomai 3–5 proc. EURIBOR. Mano nuomone, didesnės palūkanos nebūtų jokia staigmena. Priešingai, dabartinė situacija, kada palūkanos labai mažos, yra neįprasta, o ne normali. Normali situacija, kai tarpbankinės palūkanos siekia 2–5 proc.“, – teigia T. Marčiulaitis.

NT vystytojai: didėjant palūkanoms brangtų ir būstas

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad jei palūkanos būtų padidintos jau artimiausiu metu, tai didelio poveikio NT rinkai nepadarytų.

„Jei tai būtų dabar, sakyčiau, kad tai jokio poveikio NT rinkai nepadarytų, nes būstui įsigyti skolinasi tik kas antras gyventojas. Be to, nors mėnesinė paskolos įmoka būtų keliolika eurų didesnė, būsto vertė toliau augtų. Jei tai būtų investicinis turtas, tikėtina, kad papildomi kaštai būtų perkeliami nuomotojui“, – svarsto M. Statulevičius.

Vis dėlto žmonės, kurie būstą perka sau, o ne investicijai, poveikį galėtų pajusti.

„Žmonėms, kurie perka būstą sau, būtų kiek sunkiau. Tačiau nežinia, kiek daug galėtų didėti EURIBOR. Jei didėtų daug, jaunoms šeimoms įsigyti būstą būtų sunkiau. Todėl reikėtų kreiptis į Vyriausybę dėl priemonių, kaip toms jaunoms šeimoms padėti. Jei jaunos šeimos dėl didesnių paskolos palūkanų neatitiks tam tikrų kriterijų ir negalės gauti paskolos, bus tikrai liūdna“, – sako NT atstovas.

Padidėjus palūkanoms daugiau už paskolas būtų priversti mokėti ir NT statytojai, kurie projektus dažniausiai vykdo skolintomis lėšomis. Nors M. Statulevičius įsitikinęs, kad didesnių problemų tai nesukeltų, vis dėlto neatmeta galimybės, kad būstas brangtų.

„Tai yra natūralu (kad brangtų, – LRT), tai būtų dar viena dedamoji prie NT kainos. Šiek tiek padidėjimo galėtų prisiimti ir vystytojas, šiek tiek tektų ir galutiniam vartotojui. Vis dėlto manau, kad dar iki palūkanų padidėjimo Lietuvoje bus geriau išvystyta investicinių fondų veikla ir NT projektai finansuojami ne bankų, o rinkos, tai yra institucinių investuotojų, fizinių asmenų, leidžiant obligacijas. Todėl palūkanų pakilimą verslui būtų galima amortizuoti“, – svarsto M. Statulevičius.

Neigiamo poveikio NT rinkai neįžvelgia

Net jei palūkanos būtų padidintos, N. Mačiulis sako nemanantis, kad tai galėtų neigiamai paveikti Lietuvos NT rinką ar šalies ekonomiką, kadangi lietuviai pastarąjį dešimtmetį nesisvaigino žemomis palūkanomis, o paskolų ir BVP santykis šalyje yra vienas mažiausių tarp euro zonos narių.

„Tikrai nesame tokioje situacijoje, kai būsto įperkamumą labai pakeistų palūkanų normos padidėjimas. Kad taip nutiktų, palūkanos turėtų pasikeisti iš esmės. Dabar matome, kad būsto įperkamumas vis dar labai aukštas, tik apie 40 proc. būsto perkama su paskolomis. Jei palūkanos padidėtų, santaupų neturintiems asmenims reikėtų ilgiau kaupti pradinį įnašą, bet nesame tokioje situacijoje, kad palūkanų padidėjimas šokiruotų ir labai pakeistų būsto rinką“, – įsitikinęs N. Mačiulis.

Jis taip pat nemano, kad pokyčiai būsto rinkoje dėl palūkanų didėjimo būtų esminė problema. Daug didesnių ekonominių trikdžių euro zonai kiltų dėl labiausiai prasiskolinusių rinkos dalyvių.

„Jeigu kalbėtume apie pasekmes, nežinau, ar būsto rinka būtų pagrindinė auka šioje situacijoje, esant didelei įtampai euro zonoje. Graikijos, Italijos skolos lygis augant palūkanų normoms galėtų būti netvarus ir netgi iškilti mokumo rizika“, – įspėja N. Mačiulis.

Lietuvos bankas: mažai tikėtina, kad ECB galėtų kelti palūkanų normas jau kitąmet

Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyresnysis ekonomistas Rokas Kaminskas aiškina, kad ECB siekia infliacijos, kuri yra apibrėžiama kaip 2 proc. dydžio infliacija euro zonoje vidutiniu laikotarpiu. Vidutinio laikotarpio perspektyva reiškia, kad ECB neturėtų reaguoti į trumpalaikį infliacijos išaugimą, jeigu nėra ženklų, kad tokios tendencijos užsitęs.

„ECB palūkanų normos neturėtų būti padidintos iki tol, kol bus pasiekti visi trys kriterijai: 1) infliacija gana anksti prognozuojamu laikotarpiu pasieks 2 proc. lygį; 2) infliacija užtikrintai bus ties 2 proc. lygiu iki prognozuojamo laikotarpio pabaigos; 3) grynosios infliacijos pažanga bus pakankamai didelė, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija stabilizuotųsi ties 2 proc. lygiu. Naujausios – rugsėjo mėnesio – ECB infliacijos prognozės visų šių trijų kriterijų dar tikrai neatitinka“, – aiškina ekonomistas.

Jo teigimu, finansų rinkose darome prielaidą, kad pagrindinės ECB palūkanų normos galėtų pradėti didėti 2022 metų pabaigoje, tačiau pats ECB skelbia, jog tokia data pernelyg ankstyva.

„EONIA ateities sandoriai rodo, kad palūkanų normos 10 bazinių punktų galėtų didėti jau 2022 metų spalį, o 0 proc. ribą pasiekti 2026-aisiais. Ši riba svarbi todėl, kad naujuose būsto paskolų sandoriuose dominuoja sąlyga, kad neigiamos EURIBOR palūkanų normos yra prilyginamos 0 proc., todėl palūkanų normų didėjimas neigiamoje teritorijoje nepaveiktų kintamosios paskolų palūkanų įmokos dalies. Tiesa, ECB vadovė C. Lagarde teigė, kad labai mažai tikėtina, jog ECB galėtų kelti palūkanų normas jau 2022 metais“, – pažymi R. Kaminskas.

Jis akcentuoja, kad Lietuvoje beveik visos paskolos (rugsėjo mėnesį – 97 proc.) išduodamos su kintamosiomis palūkanomis, o siekiant apsaugoti besiskolinančiuosius nuo per didelės finansinių įsipareigojimų naštos išaugus palūkanoms išduodant paskolą atliekamas jautrumo testas – palūkanų normai išaugus iki 5 proc., vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis negali viršyti 50 proc.

LRT.lt kalbinti ekonomistai komentarus dėl ateities EURIBOR svyravimų davė dar iki ketvirtadienio vakaro, kada Pietų Afrikos Respublikos mokslininkai pranešė aptikę naują COVID-19 atmainą su daug mutacijų. Į tai reagavo ir rinkos sumažindamos tikimybę dėl bazinės palūkanų normos didėjimo artimiausiu metu.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt