Siekiant didesnio tvarumo nekilnojamojo turto (NT) rinkoje Lietuvos bankas siūlo visuotinį NT mokestį. Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, diskusijos dėl NT mokesčio korekcijų Seime galėtų įvykti kitų metų pavasarį.
„Būsto rinkos tvarumą didintų ir nepamatuotas paskatas investuoti į NT ribotų visuotinis ir socialiai orientuotas nekomercinio NT mokestis“, – sako Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Jo teigimu, Lietuvos bankas Finansų ministerijai yra pateikęs siūlymus, kad NT mokestis turėtų būti taikomas visam be išimčių NT, nustatant minimalios neapmokestinamos turto vertės kartelę, kad nenukentėtų socialiai pažeidžiamiausi gyventojai.
Šis mokestis turėtų būti progresinis, t. y. pradinis tarifas turėtų būti labai mažas, pavyzdžiui, 0,1 proc. ir didėti, jei valdomas didelės vertės ar prabangus NT.
„Tai reikštų, kad didžiajai daliai gyventojų toks mokestis sudarytų keliasdešimt eurų per metus, o regionuose, kur būsto vertė mažesnė, jis būtų labiau simbolinis arba būstas būtų ir visiškai neapmokestinamas. O už kelių šimtų tūkstančių eurų ar prabangų milijoninės vertės NT reikėtų susimokėti gerokai reikšmingesnes sumas – tai jau būtų šimtai ar net tūkstančiai eurų. Toks mokestis leistų reikšmingai papildyti savivaldybių biudžetus, o gautos lėšos būtų skiriamos miestams ir miesteliams tvarkyti, jų infrastruktūrai palaikyti ir plėtoti“, – sako G. Šimkus.
I. Šimonytė: visuotinis NT mokestis didintų savivaldybių pajamas
Pasak Ingridos Šimonytės, diskusijos dėl NT mokesčio korekcijų galėtų įvykti Seime kitų metų pavasarį.
„Manau, kad nekilnojamojo turto mokestis yra geras mokestis dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tai yra tas mokestis, kuris stiprina savivaldybių biudžetų pajamas, o kaip žinoma, su bet kokiu turtu atsiranda taip pat ir infrastruktūros poreikis ir tą infrastruktūrą kuria būtent savivalda“, – žurnalistams Seime kalbėjo I. Šimonytė.
„Nekilnojamojo turto mokestis yra įprastas ir natūralus daugumoje valstybių. Ir Lietuvoje jis taip pat yra, tik tiek, kad jo bazė yra siauresnė“, – sakė ji.
Anot premjerės, NT mokestis gali veikti ir kaip priemonė riboti augančias investicijas ne į pirmą būstą.
„Kitas dalykas yra, kad tai taip pat veikia ir kaip tam tikri alternatyvūs kaštai, vertinant, ar verta, pavyzdžiui, įsigyti dar vieną papildomą turto vienetą tada, kada tai nėra susiję su žmogaus būtinaisiais poreikiais, tai yra, poreikiu turėti gyvenamąją vietą“, – argumentavo premjerė.
I. Šimonytės teigimu, Finansų ministerija, kai bus pasiruošusi, pateiks savo vertinimą dėl NT mokesčio ir realu, jog diskusija dėl jo galėtų vykti Seime pavasario sesijoje.
„Niekada neslėpiau savo teigiamo požiūrio į nekilnojamojo turto mokestį kaip į geresnį mokestį negu daugelis kitų mokesčių, kurie mokesčių sistemoje egzistuoja. Ir pasiūlymai dėl mokesčių bazės išplėtimo ir savivaldos, kompetencijų įgalinimo, manau, kad bus pristatyti kažkada jau netrukus“, – aiškino Vyriausybės vadovė.
2020 m. iš NT mokesčio surinkta 5,1 mln. eurų
Šiuo metu, fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
1. neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas;
2. 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 proc. mokesčio tarifas;
3. 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad 2020 m. 12,6 tūkst. asmenų deklaravo NT mokestį, o sumokėto mokesčio suma siekia 5,1 mln. eurų.
