Verslas

2021.10.26 15:57

Darbdaviai nusitaikė į nedarbingumo pažymėjimus – siūlo neleisti gydytojams jų išduoti nuotoliniu būdu

atnaujinta 16.44
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.10.26 15:57

Darbdaviai siūlo ieškoti sprendimų, kaip užkirsti kelią piktnaudžiavimui nedarbingumo pažymėjimais, kai darbuotojai tokių pažymėjimų šeimos gydytojų prašo ne sirgdami, o norėdami, pavyzdžiui, turėti ilgesnį savaitgalį. Dėl to Trišalėje taryboje buvo pateiktas siūlymas neleisti išduoti nedarbingumo pažymėjimų nuotoliniu būdu.

Kaip Trišalėje taryboje nurodė pasiūlymo autorius Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius, klausimas keliamas dėl gaunamų signalų iš darbdavių.

„Dažnai gauname informaciją apie problemą, kad nekontroliuojamas nedarbingumo pažymų išdavimas. Tai ypač dabar, kai dirbama nuotoliniu būdu. Užtat šis klausimas diskusijai ir iškilo, kad nedarbingumo pažymėjimai dabar išduodami iš esmės paskambinus telefonu, pasakius „aš blogai jaučiuosi“.

Tai ypač pradėjo jaustis prieš išeigines dienas ar norint prasiilginti šventines dienas, pavyzdžiui, lapkričio 1 ir 2 d. bus nedarbo dienas, o dar lieka lapkričio 3, 4 ir 5 d. Tai kodėl tam, kas piktnaudžiama, nepasiskambinti telefonu, nepasakyti, kad „aš blogai jaučiuosi“ ir negauti nedarbingumo pažymėjimo? Nesakau, kad visi piktnaudžiauja. Apie tai tikra nešnekame. Tiesiog manome, kad toje vietoje reikėtų pagalvoti, kaip padaryti, ieškoti sprendimų, kad mažinti šiuos piktnaudžiavimus“, – teigia R. Sartatavičius.

Jis pabrėžė, kad toks darbuotojų piktnaudžiavimas kainuoja tiek darbdaviui, kuris apmoka pirmas dvi darbuotojo nedarbingumo pažymėjimo dienas, ir „Sodrai“, kuri netektas pajamas padengia vėlesnėmis dienomis.

„Klausima keliamas toks – kaip įmanoma sumažinti nedarbingumo pažymėjimų išdavimą telefonu? Jeigu tai būtų galima sumažinti, kokiais būdais tai padaryti dabar, kai dirbama nuotoliniu būdu? Iš tikrųjų, tai [svarbus] klausimas. Bet diskutuoti apie tai ir pagalvoti, ką galima padaryti, kad situacija ne blogėtų, o gerėtų, tikrai yra apie ką pagalvoti“, – teigė R. Sartatavičius.

Darbdaviai teigia neretai piktnaudžiavimą nedarbingumo pažymėjimais pastebintys tuomet, kai dalis savaitės darbo dienų – šventinės dienos. Tuomet, teigia darbdaviai, kai kurie darbuotojai likusioms dienoms gauna nedarbingumo pažymėjimą.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas patvirtino – apie tai kalba ir skirtingų regionų darbdaviai.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis antrindamas atkreipė dėmesį, kad kai kuriuose sektoriuose buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad trumpalaikiai susirgimai ypač dažni vasaros sezono metu ir įsiterpus į savaitę šventinėms dienoms.

„Gal iš tikrųjų verta padaryti pagal policijos analogą patikrinimą ir pasitikrinti, ypač, kaip Ričardas sako, reikia orientuotis tada, kai geras oras, liaudiškai tariant arba tada, kai tokios dienos, kaip Vėlinės ir visų Šventųjų diena“, –

Vis dėlto Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tokį pasiūlymą vertino skeptiškai. Anot jos, teikiant tokius siūlymus, išreiškiamas nepasitikėjimas šeimos gydytojais, kurie nedarbingumo pažymėjimus ir skiria.

I. Ruginienė priminė, kad anksčiau ligos išmokos dydžiai ir buvo pakoreguoti tam, kad būtų išvengta atvejų, kai darbuotojai, jausdami peršalimo simptomus, vis tiek eidavo į darbą, norėdami neprarasti pajamų.

„Kiek daug esame kalbėję, kad nėra ko darbuotojams su snargliais eiti į darbą, nes gali užkrėsti kolektyvą? Gali darbdaviui būti didesni nuostoliai – ne vienas, o didžioji dalis darbuotojų susirgs ir ilgesniam laikotarpiui. Pats darbuotojas, užleisdamas ligą, irgi gali iškristi ilgam“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Ji abejojo, ar tebesitęsiant COVID-19 pandemijai būtų galimybė įpareigoti gydytojus nedarbingumo pažymėjimus skirti tik po tiesioginės konsultacijos su pacientu.

„Dabar jūs metate tokį šešėlį kam? Ne darbuotojui, o ant šeimos gydytojo, nes čia buvo išreišktas aiškus nepasitikėjimas šeimos gydytojais. Jie neša tiesioginę atsakomybę už nedarbingumo lapelių išdavimą. Jeigu yra piktnaudžiavimai, klastojimas, šeimos gydytojas turėtų atsakyti. (...) Iš kur tie telefonu išduodami nedarbingumo lapeliai atsirado? Tik pandemijos laikotarpiu, kai pasakėme, kad gydytojai neturi turėti fizinių kontaktų, bet turi konsultuoti telefonu. Reikėtų kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją ir aiškiai pasakyti, kad gydytojai negali nuotoliniu būdu konsultuoti, o tą funkciją turi atlikti fiziškai, kaip buvo iki pandemijos“, – teigė I. Ruginienė.

Ji tikino, kad teiginys, jog darbuotojai sumano daugiau pailsėti ir dėl to ima nedarbingumo pažymėjimą, kelia juoką: „Dabar sudėtingas laikotarpis. Net ir apsisnarglėjęs darbuotojas, negali žinoti, gali jis koronaviruso nešiotojas. Tai ačiū Dievui, kad jis pasilieka namuose. Ačiū Dievui, kad jis neateina į kolektyvą ir neužkrečia kitų. Man atrodo, kad šitos diskusijos yra visiškai netinkamoje vietoje ir netinkamu laiku“, – sakė I. Ruginienė.

Savo ruožtu, atsakydamas Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas tvirtino, kad tokių piktnaudžiavimo atvejų iš tiesų pasitaiko.

„Galiu tikrai patvirtinti, kad ypač vasarą darbuotojai, dažnas atvejis, jeigu neduodi atostogų, netgi nemokamų atostogų prašo, jeigu jam nesuteiki, jis sako – tada aš susirgsiu. (...) Kontrolės be abejonės reikia“, – tikino S. Gailiūnas.

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė svarstė, kad piktnaudžiavimas gali pasireikšti ir dėl to, kad darbuotojui nėra suteikiamos galimybės derinti asmeninių ir darbinių santykių.

D. Jakutavičė pateikė pavyzdį, kad kai kuriose kolektyvinėse sutartyse būna numatyta sąlyga per metus pasinaudoti 2–3 dienomis, kurios skirtos šeiminiams įsipareigojimams ar trumpalaikės ligos atveju.

„Per metus darbuotojas gali tas dienas pasiimti, nepiktnaudžiaudamas nedarbingumu ir labai naudojasi tuo darbuotojai ir tikrai darbdaviai nesiskundžia, kad yra kokių piktnaudžiavimų šioje srityje“, – tvirtino D. Jakutavičė.

Anot jo, šeimos gydytojai taip pat turėtų atsakingiau žiūrėti į nedarbingumo pažymos skyrimą. Jis taip pat svarstė, kad prie apmokėjimo ligos metu turėtų prisidėti ir profesinės sąjungos, nes, teigia S. Gailiūnas, tuomet kitaip vertintų teikiamą pasiūlymą.

Pasiūlymo autorius R. Sartatavičius taip pat akcentavo, kad nėra teikiamas siūlymas apskritai keisti nedarbo pažymėjimų skyrimo tvarką ar ragina darbuotojus eiti į darbą, net ir jaučiant peršalimo simptomus.

„Taigi niekas nesiūlo apsisnargliavusiam eiti į darbą, nes iš tikrųjų tai nesveika ir tai nėra gerai. Mes kalbame apie piktnaudžiavimo atvejus. Tai nėra tragedija, bet tai yra problema“, – sako R. Sartatavičius.

Viceministras: pagrindinę riziką prisiima gydytojas

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras V. Šilinskas posėdyje atkreipė dėmesį, kad vis dėlto neretai yra sunku nustatyti, kada žmogus nedarbingumo pažymėjimu piktnaudžiavo.

„Kur žinome, kad piktnaudžiavo, ten taikome atsakomybę. Kur nežinome – ten ir nepamatuosi. (...) Taip, visada pasitaiko piktnaudžiaujančių – ir pandemijos, ir ne pandemijos metu. Tai reikia spręsti. Raginu darbdavius pasinaudoti – per „Sodros“ sistemą gana patogu elektroniniu būdu pranešti, kai kyla įtarimas. Kolektyve irgi žmonės žino, kad kažkas žvejoja kažkur, o pasižymėjęs, kad serga. Tokių atvejų pasitaiko. Tuomet „Sodra“ kreipiasi į gydytojų konsultacinę komisiją, o ji tikrina“, – teigė V. Šilinskas.

Jis taip pat ragino atkreipti dėmesį ne tik į pačius darbuotojus, bet ir į gydymo įstaigas: „Turėjome pavyzdžių, kai darbdavys turėjo gamyklas Kaune ir Alytuje – Alytuje matė, kad žmonės serga 30 proc. daugiau. Abejotina, ar jie serga, nes tikrai daugiau serga, nes gamyklos panašios, žmonės irgi panašūs.“

Anot viceministro, esant tokioms aplinkybėms, paprastai kalbamasi su savivalda, kuriai dažniausiai priklauso gydymo įstaigos. Taip pat kalbamasi su gydymo įstaigomis, jų vadovas ir bandoma nustatyti, ar gaunantieji nedarbingumo pažymėjimus iš tiesų serga.

„Išduoti nedarbingumo pažymėjimą, kai žmogus serga, reikia. Mes neturime siekti, kad žmonės eitų sergantys. Kiekvienas turime prisidėti, kad tų piktnaudžiavimų būtų mažiau, neneigti, kad jų pasitaiko. (...) Pagrindinę riziką prisiima gydytojas, nes už tai yra iki baudžiamosios atsakomybės už dokumentų klastojimą“, – teigė V. Šilinskas.

Jo teigimu, nepagrįstai išduoti nedarbingumo pažymėjimai nėra sisteminė problema, tačiau tokių atvejų pasitaiko.

„Vis dėlto negalime šiandien iš gydytojų reikalauti, kad jie priiminėtų fiziniu būdu. Šito negalėsime atsisakyti. Jeigu kažkokių kitų sprendimų turime, galime diskutuoti“, – pridūrė viceminstras.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt