Verslas

2021.09.25 12:15

Berlyne per dešimtmetį nuomos kainos išaugo dvigubai, kartais dėl vieno būsto nuomos varžosi daugiau nei 200 žmonių

Živilė Raškauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.09.25 12:15

Berlyne per pastarąjį dešimtmetį nuomos kainos išaugo dvigubai. Sekmadienį berlyniečiai balsuos ne tik parlamento rinkimuose bet ir referendume, kuriame spręs, ar didelėms korporacijoms priklausantys pastatai turėtų būti nusavinti.

Didžioji dalis iš pusketvirto milijono Berlyno gyventojų būstą nuomojasi. Per pastarąjį dešimtmetį į miestą atsikraustė apie 350 tūkst. žmonių. Miestas auga, butų – trūksta, tad nuomos kainos kyla.

Nekilnojamąjį turtą nuomojančios įmonės skaičiuoja, kad sausį dėl vieno būsto varžėsi 214 žmonių.

Žinios. Šiuo metu ugdymo įstaigose – daugiau kaip 300 koronaviruso protrūkių

Berlyniečiai piktinasi. Demonstracijose reikalauja įšaldyti nuomos kainas visoje šalyje, o sostinėje pradėti statyti įperkamų butų rajonus.

„Manau, kad svarbu, jog žmonės neišgali gyventi Berlyne ir yra išstumiami iš miesto“, – sako kalbinta moteris.

„Jau nebežinai, kas tavo buto savininkas – kokia nors įmonė čia ar užsienyje“, – teigia kalbintas vyras.

„Kyla pragyvenimo kaina, bet ne atlyginimas“, – mano kalbinta moteris.

Berlyno vietos valdžia pernai bandė įšaldyti nuomos kainas penkeriems metams – nustatyti aukščiausią nuomos kainos ribą. Bet Vokietijos Konstitucinis Teismas balandį nusprendė, kad tai prieštarauja Konstitucijai. Teisėjai teigia, kad nuomos reguliavimas priklauso federalinei, ne regioninei valdžiai.

Nuomos kaina Berlyne svyruoja nuo pusšešto iki 13 eurų už kvadratą.

Berlyno nuomininkų asociacija pabrėžia, kad nekilnojamojo turto rinkoje akivaizdžiai atsispindi atotrūkis tarp turtingųjų ir skurstančiųjų.

„Problema ta, kad šeimos, kurių pajamos žemesnės nei vidutinės, nuomai išleidžia pusę atlyginimo ar net daugiau“, – supažindina Berlyno nuomininkų asociacijos atstovas Raineris Wildas.

Kainos kyla dėl to, kad atsiranda dalinis butų monopolis, juos superka didele nuoma užsiimančios korporacijos, kurios ir nustato kainas. Onauji projektai, dažniausiai sunkiausią nuomos naštą nešantiems – neįperkami, sako Heinzas-Jurgenas Korte. Žemę, ant kurios stovi jo namai, įsigijo investuotojai, žadantys statyti gyvenamųjų namų kvartalą.

„Žinoma, norime ir toliau čia gyventi. Tai nereiškia, kad statybos mieste negalimos. Bet palaikome bendruomenės ir socialinio turto vystymą“, – sako Berlyno gyventojas H. J. Korte.

Sekmadienį berlyniečiai balsuos ne tik parlamento rinkimuose, bet ir referendume dėl galimo daugiau kaip 240 tūkst. namų, šiuo metu priklausančių nekilnojamojo turto bendrovėms, nusavinimo.

Referendumas nėra teisiškai įpareigojantis, bet berlyniečiai tikisi, kad balsavimas virs politiniu spaudimu vietos valdžiai dėl įperkamo būsto projektų įgyvendinimo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt