Šiaurės Lietuvos miestai nebesulaukia latvių, kurie iki pandemijos atvykdavo apsipirkti. Joniškiečiai sako, kad į Latviją būdavo išvežama apie pusę vietinės produkcijos. Dabar per mėnesį užsuka tik vienas kitas užsienio kaimynas. Latvių sako pasigedę ir Šiaulių kultūros įstaigos bei muziejai.
„Pirkdavo sodinukus, labai vynuogių, po to ir rūbus pirkdavo, kiek mačiau turguje“, – sakė turguje prekiaujanti Danutė.
Daržovėmis Joniškio centre prekiaujanti Danutė Vilaniškienė sako, kad iki pandemijos latviai būdavo pagrindiniai pirkėjai.
„Dabar atvažiuoja į mėnesį koks vienas netyčia, bet nežinau kokiais būdais jie ten atvažiuoja, bet masinio tikrai nėra“, – aiškino Joniškio turgaus pardavėja.
„Darydavo užsakymus nė negalvodavo, kiek kilogramų užsisakyt, nes latviai atvažiuodavo ir išpirkdavo viską. O dabar labai apmažėjo“, – aiškino „Delikateso“ įmonės pardavėja Irena Čėsnienė.
Į Latviją iškeliaudavo apie pusę joniškietiškos produkcijos. Čia kaimynai atvykdavo ir paslaugų. Ypač veterinarijos.
„Mes jų laukiame, jeigu jau jie atvažiuoja, tai taip jau atvirai pasakius ne tuščiomis išvažiuoja, gerai čia mums papirkdavo“, – tikino veterinarijos farmacijos vaistinės vadovas Petras Giržadas.
Joniškio meras sako, kad ieškoma būdų, kaip paskatinti latvius grįžti į Lietuvą.
„Per Žolines vykom į Latviją, susitikom su latvių bendruomene Rygoje, kvietėm atvykti, nebijoti, lankytis ir tikimės greito mūsų kaimynų sugrįžimo“, – kalbėjo Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius.
Turistų iš Latvijos sako pasigedusios ir Šiaulių kultūros įstaigos, muziejai.
„Iki pandemijos 2019 metais realiai lankytojų užsieniečių skaičius sudarydavo trečdalį viso lankytojų. iš to užsieniečių srauto apie 50 proc būdavo Latvijos gyventojai, Latvijos turistai, kurie atvykdavo į Šiaulius. O dabar šitas procentas, šiais metais, jau dabar po pandemijos aš pirmiausia skaičiuoju tuos vasaros mėnesius – birželį, liepą – yra sumažėjęs beveik 4 kartus“, – kalbėjo „Aušros“ muziejaus vadovas Raimundas Balza.
Per pandemiją ir lietuviai mažiau keliauja į Latviją.
„Ekonominis dalykas yra truputėlį mažesnis, jau paplūdimyje ir vasarą lietuvių buvo žymiai mažiau, kai prieš pandemiją jų labai buvo daug. Aišku, srautai žymiai mažesni, žmonės nenori keliauti, pavargę nuo tų visų draudimų ir kitų dalykų“, – kalbėjo LRT bendradarbis Latvijoje Rolandas Žalnierius.
Griežti pandemijos reikalavimai – viena pagrindinių priežasčių, kodėl tiek latviai, tiek lietuviai rečiau keliauja. Mažų pasienio miestų ar kaimų gyventojams trūksta žinių, kaip gauti skiepijimo sertifikatus ar internete užpildyti vykimo į kitą šalį dokumentus.
