Verslas

2021.08.26 21:43

Navickienė – apie lyginimą su Blinkevičiūte, migrantų gyvenimo sąlygas ir Stambulo konvenciją

Mindaugas Jackevičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.08.26 21:43

Nuo kitų metų pensijos didės daugiau, nei dabar numatyta įstatymuose. Kai kurios pensininkų organizacijos kritikuoja sprendimą labiau didinti mažiausias pensijas, sako, kad taip valdžia neskatina dirbti legaliai ir kaupti darbo stažą. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė atsako, kad nespręsti skurstančių pensininkų problemų negalima. Ji taip pat atmeta kritiką, kad pensijų reforma numatyta 3 metams – tiek, kiek liko iki kadencijos, ir teigia, kad tai niekaip nėra susiję su politiniu ciklu.

„Dienos temoje“ – pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene.

– Ponia Navickiene, kokia, jūsų akimis, turėtų būti ori pensija?

– Įmanomai didesnė, taip pasakysiu. Bet jeigu kalbame apie pensijų kėlimą, tai yra labai svarbu suprasti, kokioje šiandien situacijoje yra pagyvenę žmonės Lietuvoje. Situacija yra tokia, kad apie 30 proc. pagyvenusių žmonių patiria skurdo riziką, jeigu nėra vieniši. Jeigu yra vieniši, patiria dar didesnę skurdo riziką. Šiais laikais tai tikrai nėra situacija, kurią galėtume toleruoti. Būtent todėl ministerija siūlo keisti arba spartinti pensijų indeksavimą ir pagal ekonomines išgales didinti pensiją.

– Bet, jūsų akimis, kokia turėtų būti ori pensija?

– Aš tikrai nenorėčiau spekuliuoti ir prisirišti prie konkretaus skaičiaus.

Dienos tema. Navickienė: nekeltume pensijų neturėdami išgalių arba rezervo sąskaita

– Pensininkai labai aiškiai įvardija, tarkime, pensininkų atstovė Grasilda Makarevičienė mini 700–750 eurų.

– Artėsime prie to skaičiaus. Tačiau šiandien, turėdami tą modelį, kurį teiksime Seimui, juo siekiama, kad vidutinė pensija su būtinuoju stažu pasiektų 566 eurus, ir tokios pensijos žmonės galėtų sulaukti jau 2024 metais.

– Ministre, siekiai skamba gražiai, tačiau prieš keletą metų buvo įvestas pensijų indeksavimas ir taip siekta, kad pensijos netaptų manipuliacija prieš rinkimus, kad nebūtų taip, jog viena politinė jėga pakelia pensijas, taip tarsi nusipirkdama rinkėjus, ir to buvo laikomasi. Tačiau dabartinis didinimas, kurį siūlote jūs, Vyriausybė, kuriai priklausote, vėlgi atrodo kaip politikų saldainis.

– Aš visiškai nesutinku, nes, mano įsitikinimu, kaip tik mes turime palaikyti tą principą, kuris buvo priimtas. Indeksavimo mechanizmo keisti jokiu būdu nereikėtų, jis yra tvarus, jis ir toliau lieka pririštas prie tų pačių saugiklių. Jeigu ekonominė situacija leidžia, pensijos kyla, jeigu yra indikacijų, kad negalima to daryti, tai mechanizmas stabdomas. Jis lieka toks pat, koks buvo. Vienintelis dalykas, kuris keičiasi, kad dalis „Sodros“ biudžeto perviršio keliautų į spartesnį indeksavimą, bet lygiai tokiu pačiu principu. Principas nesikeistų, kaip ir nesikeistų aplinkybė, kad mes ir toliau kaupsime rezervą, nes rezervą kaupti būtina. Tiesiog matant ekonomikos prognozes ir tai, kad „Sodra“ surinks didesnę dalį mokesčių, negu planuota, mūsų įsitikinimu, ji turėtų būti nukreipta į dabartinių pensininkų situacijos sprendimą, tai yra spartesnį indeksavimą Lietuvoje.

– Lietuvos bankas jus kritikuoja ir sako, kad nesilaikoma indeksavimo principų, dėl kurių sutarta prieš keletą metų.

– Tokios kritikos, kad nesilaikoma indeksavimo principų, iš banko aš negirdėjau. Galbūt yra kitokių nuogąstavimų – dėl laikotarpio, per kurį mes prognozuojame pensijų augimo pasėkmes, tačiau su tuo pačiu Lietuvos banku turėjome pasitarimą prieš keletą dienų, kadangi mes neturime ilgesnių, vėlesnių prognozių, kuriomis galėtume remtis ir daryti skaičiavimus; taigi mes esame sutarę, kad tuos skaičiavimus drauge su Lietuvos banku Socialinės apsaugos ir darbo ministerija padarys ir kitiems metams iki 2030 metų.

– Būtent už tai Lietuvos bankas jus kritikavo, kad pensijų reforma numatyta 3 metams – tiek, kiek liko jūsų kadencijos, nes tokio masto reformas reikėtų daryti dešimtimis metų į priekį.

– Manau, labai svarbu žmonėms paaiškinti, kad indeksavimo mechanizmas, kurį mes siūlome, jokiu būdu nebus pririštas prie laikotarpio. Jis bus pririštas prie tikslo, kurį norime pasiekti, t. y. skurdo rizikos lygio sumažėjimo ir norimos pasiekti pakeičiamumo normos. Bus du rodikliai, kuriuos pasiekus spartesnis indeksavimas išsijungtų. Kai mes pasieksime tuos tikslus, o tai nebūtinai įvyks 2024 metais, tai gali įvykti 2025–2026 metais. Iki to laiko, kol mes pasieksime tuos abu rodiklius, kurie, mūsų nuomone, turėtų nulemti vadinamąją orią pensiją, šitas mechanizmas ir veiks. Jis niekaip nėra susijęs su politiniu ciklu. Jis yra susijęs su tuo, kad mes turime sumažinti pagyvenusių žmonių skurdą.

– Kritikai sako, kad toks didinimas nėra tvarus, nes mes neužtikrinti, kad ekonomika taip augs ir kitais metais.

– Modelis yra susijęs su ekonomikos galimybėmis. Kaip ir minėjau, pats indeksavimo mechanizmas nesikeičia. Jeigu ekonominės sąlygos ar darbo užmokesčio fondas neauga taip sparčiai, vadinasi, pensijos irgi neindeksuojamos taip sparčiai. Pats principas, kokiu būdu pensijos yra indeksuojamos, nesikeičia, tiesiog mes prisirišame prie tam tikrų rodiklių, kuriuos norime pasiekti, investuojame į tai tik perviršio dalį ir siekiame sparčiau pasiekti rodiklius, kuriuos norime matyti.

– Lietuvos istorijoje jau turime atvejų, kai nepamatuotas pensijų kėlimas vėliau tapo nepakeliama našta biudžetui ir teko imtis mažinimo.

– Man atrodo, mes čia negalime kalbėti apie nepamatuotus sprendimus.

– O kuo šis atvejis kitoks?

– Nepamatuotas dalykas yra tada, kada tu neturi resursų ir valgai sukauptą rezervą. Man atrodo, tai yra labai ydinga praktika, todėl šita Vyriausybė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikrai nesiimtų tokių sprendimų, kad štai mes keltume pensijas neturėdami išgalių arba rezervo sąskaita. Tokių sprendimų niekada nesiūlytume ir nesiūlysime ateityje, bet jeigu mes matome, kad „Sodros“ biudžetas pildosi sparčiau, negu suplanuota, ir matome, kokioje situacijoje šiandien yra pagyvenę Lietuvos žmonės, ypač vieniši, tai, man atrodo, mes turime spręsti sudėtingą situaciją, turėdami tam resursų, tvariai ir pagrįstai, ekonomiškai pamatuotai.

– Ponia Navickiene, jūs kol kas kalbate apie pirmąją pakopą, tai yra „Sodros“ mokamą pensiją, o kas numatyta daryti su antrąja ir trečiąja pakopomis?

– Kol kas mes neketiname reformuoti antrosios ar trečiosios pakopos. Kol viskas veikia, aišku, reikia daryti skaičiavimus ir analizę. Mes gauname tokią grąžą, kokios siekiame, tačiau šitas modelis apima tik tas pensijas, kurios yra senatvės pensijos. Bet vėlgi tai nėra vienintelė priemonė, kurią Vyriausybė turi pagyvenusių žmonių skurdui mažinti. Kaip žinote, yra ir vienišo asmens išmoka, kuri irgi labai smarkiai darys įtaką skurdo rizikos rodiklio mažinimui. Ir jeigu mes sudėtume abu dalykus, šitą pensijų keitimo modelį ir vienišo asmens išmoką bei antrosios pakopos įtaką, tai 2024 metais mes pasieksime virš 50 proc. pakeičiamumo normą. Vadinasi, vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis bus virš 50 proc.

– Konservatoriai labai skaudžiai sumokėjo už 2009 metus, kada buvo didelė ekonomikos krizė ir teko mažinti pensijas. Iki šiol jūsų politiniai oponentai rinkėjus gąsdina konservatoriais, pristato jus kaip pensijų mažintojus. Ar jūsų veiksmai – kalbu konkrečiai apie jūsų ministerijos vykdomą politiką, nuolat kalbate apie pensijų ir kitų išmokų didinimą – yra plano dalis, siekiant nusiplauti ankstesnes konservatorių nuodėmes?

– Visų pirma pensijų nebūtų reikėję mažinti, jeigu būtume turėję atsakingą ir tvarią fiskalinę politiką. Tas istorines pamokas mes ne tik turime išmokti, bet ir niekada negalime kartoti. Jokiai politinei jėgai nelinkėčiau eiti tokiu keliu. Jokių stereotipų paneigti neketiname. Man atrodo, kad mes gyvename šiandien, gyvename čia ir dabar, gyvename visuomenėje, kur ekonomika tikrai auga, atlyginimai kyla, minimali mėnesinė alga taip pat kils. O pagyvenusių žmonių situacija vis dar yra labai sudėtinga, todėl sakyti, kad turint geresnį „Sodros“ biudžeto surenkamumo planą, negu tikėtasi, turint geras ekonomines projekcijas, nereikia spręsti tų įsisenėjusių problemų, man atrodo, būtų tikrai labai neatsakinga.

– Jūs jau lyginama su buvusia socialinės apsaugos ir darbo ministre Vilija Blinkevičiūte, kuri politinį kapitalą susikrovė kaip pensijų, socialinių išmokų didintoja. Ar tikitės sulaukti Blinkevičiūtės sėkmės?

– Tas laikas buvo labai labai labai seniai. Aš nesilyginu su jokiais politikais ir lygiai taip pat manau, kad situacijos yra tikrai skirtingos ir mano kaip ministrės atsakomybė yra rūpintis tais žmonėmis, kuriems labiausiai reikia [pagalbos]. Tai yra pagyvenę žmonės, bet ne tik jie. Ir neįgalieji, ir kitos pažeidžiamos grupės, kurioms reikalinga apsauga, bet lygiai taip pat mūsų darbotvarkėje yra ir įgalinimas. Ir mes tą darysim.

– Ministre, bet yra ne tik pensininkai. Ir dirbantieji klausia, kada daugiau uždirbs, ir, tarkim, viešasis sektorius, valstybės tarnautojai, kurie metų metus nesulaukia arba sulaukia vos simbolinio atlyginimų didinimo.

– Man atrodo, kad šitie metai bus gana pozityvūs, nes kalbame apie bazinio dydžio augimą, dėl kurio šiuo metu diskutuojama, kas palies atlyginimus viešajame sektoriuje gaunančių asmenų pajamas. Ta pati minimali mėnesinė alga. Mes jau pasakėme, kad bent iki 703 eurų ji turi kilti ir tikrai [reikia] mažinti pajamų nelygybę, kuri vis dar yra labai didelė. Bet tas skaičius nėra galutinis ir galimai minimali mėnesinė alga bus dar didesnė negu 703 eurai. Tad tos pastangos yra nukreiptos į dirbančius, vidutines pajamas gaunančius žmones, kurių gyvenimo kokybė leidžiant ekonominėms aplinkybėms taip pat turi gerėti.

– Ministre, migrantai ir nevyriausybinės organizacijos, savanoriai, dirbantys su imigrantais, perspėja, kad gresia humanitarinė krizė. Drėgmė, prasta sveikata, maisto trūkumas, iki šiol kai kurie asmenys negauna karšto maisto. Ar jūs ir toliau tik stebėsite, kaip su migrantų krize dorojasi jūsų kolegė vidaus reikalų ministrė?

– Nepasakyčiau, kad Vyriausybė tik stebi situaciją. Norėčiau pasakyti, kad valstybė tikrai nebuvo pasiruošusi šitam migrantų antplūdžiui, nepaisant to, kad turėjo mokymus ir turi ambicijų būti pasiruošusi, kaip priimsime 40 tūkst. asmenų. Dabar turime 4 tūkst. ir tikrai matome, kad situacija yra sudėtinga. Ir ne tik todėl, kad ji sudėtinga pasienyje, bet sudėtinga ir su bendruomenėmis kalbėti apie tai, kad tiems žmonėms, kurie jau yra Lietuvos teritorijoje, būtų galima parūpinti saugias gyvenimo vietas tol, kol būtų galima išspręsti jų statuso ar grįžimo klausimus, koks ir yra tikslas.

Aš sakyčiau, kad daroma viskas, ką leidžia pavienių ministrų pajėgumai. Vidaus reikalų ministrė deda visas pastangas, lygiai taip pat ir mes, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jau pirmadienį turėsime mobiliąsias socialinių darbuotojų komandas, kurios važinės į apgyvendinimo vietas ir užkardas tam, kad galėtume matyti, kokių paslaugų reikia. Ir mes kalbame tik apie bazines paslaugas, kad žmonės turėtų šiltų drabužių, kad nešaltų, kad turėtų kur nuprausti vaikus. Apie tokius bazinius dalykus mes privalome pagalvoti ir mes tai darysime.

– Bet jie jau yra ne savaitę.

– Jie yra ne savaitę. Mes, kaip matėte, tikrai susidūrėme su sunkumais bendraudami su savivaldybėmis ir ieškodami vietų, kur galima iš palapinių perkelti žmones, kad jie bent jau turėtų stogą virš galvos. Šiuo metu tie perkėlimo procesai yra tęsiami. Apgyvendinimo vietos jau daugmaž numatytos, bet vyksta tolesnės derybos su savivaldybėmis.

Naudodamasi proga norėčiau padėkoti toms savivaldybėms, kurios prisiima atsakomybę. Čia gal išskirčiau ir Švenčionių, ir Jonavos, ir Raseinių savivaldybes. Tikrai yra ir kitų, kurios bendradarbiauja ir supranta sudėtingą situaciją valstybėje. Tai yra visų mūsų atsakomybė ir mes turime užtikrinti bent jau bazinį žmonių orumą. Jeigu jie yra Lietuvos teritorijoje, turime užtikrinti, kad jie nebūtų šaltyje ir nebūtų šlapi. Be abejo, yra geras signalas, kad daugiau tų žmonių per sieną nebeateina, ir tikėkimės, kad tai visas žmonių skaičius, su kuriuo mums reikės dorotis artimiausioje perspektyvoje.

– Lietuvoje ir toliau mušamos ir žudomos moterys. Visai neseniai Vilniuje automobilyje sutuoktinis nužudė žmoną. Ar jūs Seime toliau kelsite Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimą? Esate sakiusi, kad palaikote tą konvenciją, tačiau vis sakoma, kad netinkamas metas.

– Stambulo konvencijos klausimas yra parlamento apsisprendimo dalykas. Yra ir kitas dalykas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau yra pateikusi Smurto artimoje aplinkoje įstatymo keitimą, jis bus rudens sesijoje. Pripažinus, kad situacija dėl smurto Lietuvoje yra tikrai labai sudėtinga, šiuo įstatymu būtų įvestas smurto orderis, kuris padėtų skubiai atskirti smurtautoją nuo aukos ir taip galimai apsaugotų nuo didesnių pasekmių.

– Ar teisingai suprantu – tai vietoj Stambulo konvencijos? Jau susitaikėte, kad Seimas jos gali nepriimti?

– Ne, suprantate neteisingai. Aš sakau, kas jau yra darbotvarkėje iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pusės, ir šitas įstatymo projektas yra darbų programoje, Seime jis bus svarstomas rudenį.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt