Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) siūlo keisti sporto ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) finansavimo modelį. Juo loterijų organizatoriai lėšas pervestų į valstybės biudžetą, kuriuo būtų finansuojamas LTOK.
Pagal dabar galiojančią tvarką, loterijų organizatoriai į biudžetą perveda 5 proc., o paramos gavėjams – 8 proc. išplatintų bilietų vertės.
BFK pirmininkas Mykolas Majauskas pabrėžė, kad šiuo metu didžiausias loterijų organizatorius ir pagrindinis akcininkas yra Olimpinis komitetas, kuris įstatymu numatytą dalį mokesčių perveda sau kaip paramą.
„Reikia pastebėti, kad Lietuvoje veikia unikali tvarka, kai loterijas organizuoja privatus verslas, kuris pagrindinę mokesčių dalį perveda ne į biudžetą, bet tiesiai sporto organizacijoms ar Lietuvos olimpiniam komitetui“, – posėdyje kalbėjo M. Majauskas.
Tokiu būdu, pasak jo, išvengiama atskaitomybės už finansavimą sportui, Valstybės kontrolės audito ir viešųjų pirkimų.
Jo manymu, visą paramą loterijų organizatoriai turėtų pervesti į biudžetą, iš kurio būtų skiriamos lėšos LTOK ir visam sportui.
„Siūlome peržiūrėti esamą loterijų modelį ir atitinkamai didinti sporto finansavimą, bet iš biudžeto“, – sakė M. Majauskas.
LTOK turi 51 proc. įmonės „Olifėja“, užimančios 75 proc. loterijų rinkos Lietuvoje, akcijų. Praėjusiais metais 95 proc. LTOK pajamų sudarė „Olifėjos“ skiriama parama (6,8 mln. eurų) ir įmonės išmokėti dividendai (3,5 mln. eurų).
Kelia abejonių dėl skaidrumo
Finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė, pristatydama Finansų ministerijos poziciją šiuo klausimu, nurodė, kad be išskirtinės Lietuvos situacijos pagal tarptautinę praktiką, svarbus ir mokesčių aspektas. Jos aiškinimu, įstatymas įtvirtina privalomą paramą ir tai, jos žodžiais, lemia „tam tikrą oksimoroną“.
„Pagal Loterijų įstatymą, loterijų organizatorių teikiama parama yra privaloma, o ne savanoriška. Tai neatitinka ir paties Labdaros ir paramos įstatyme numatyto paramos teikimo savarankiškumo principo. Savo pobūdžiu, kaip jau buvo minėta, toks paramos teikimas yra labiau panašus į mokestį. Tačiau kitaip, nei yra įprasta, mokestis tokioje situacijoje nėra renkamas į valstybės biudžetą ir tokia privaloma parama mažina taip pat ir įmonių pelno mokestį. Taigi, toks vadinamosios privalomos paramos teikimas ir panaudojimas kelia abejonių dėl skaidrumo“, – komentavo V. Česnulevičiūtė.
Kadangi, pagal dabartinę loterijų rinkos struktūrą, rinkoje dominuoja „Olifėja“, kurio pagrindinis akcininkas ir yra LTOK, anot V. Česnulevičiūtės, didžioji dalis privalomos paramos ir yra skiriama šiai organizacijai.
„Jeigu pažiūrėsime į Loterijų įstatymą, jame nėra nustatytas konkretus paramos gavėjas. Tai reiškia, kad sporto finansavimas kyla iš akcininko struktūros. Tai yra labiau paprotys, nei įstatyminis reikalavimas. Pagal įstatymą, parama galėtų būti skiriama bet kokia kita veikla užsiimančiam, paramos gavėjo statusą turinčiam subjektui“, – pažymėjo ji.
Loterijų asociacijos vadovas Andrius Karaliūnas akcentavo, kad loterijų procesai visoje Europoje ypač skiriasi, todėl į tai reikėtų atkreipti dėmesį, lyginant su Lietuva.
„Aš manau, kad tas modelis, kuris beveik prieš 30 metų buvo pasirinktas, duoti žuvį, o ne meškerę, toms organizacijoms yra labai geras“, – sakė jis.
Įžvelgia grėsmę olimpinio sporto finansavimui
Tuo metu LTOK nurodė, kad siūlomi pakeitimai gali sugriauti tris dešimtmečius veikusią olimpinio sporto finansavimo sistemą.
„Tai reiškia, kad parama olimpiniam sportui smarkiai sumažėtų – sportininkai netektų LTOK mokamų olimpinių stipendijų, pasirengimui skirtų lėšų, o sporto federacijos – finansinės paramos.
Šiuo metu aukšto meistriškumo sportininkai gauna stipendijas ir iš valstybės, ir iš LTOK. Sporto federacijos atletų rengimui taip pat gauna lėšų iš dviejų šaltinių. Priėmus anksčiau minėtus pakeitimus vienas iš finansavimo šaltinių – LTOK parama – paprasčiausiai dingtų“, – rašoma LTOK pranešime spaudai.
„Noriu priminti, kad biudžetinės lėšos negali būti naudojamos iš biudžeto dukart remiant tą pačią veiklą, t.y, valstybė jau moka stipendijas, tokiu atveju iš biudžetinių pinigų mes stipendijų nebegalėtume mokėti. Valstybė jau remia ir finansuoja federacijų programas, tokiu atveju mes federacijų taip pat negalėtume finansuoti.
Valstybė jau finansuoja aukštąjį meistriškumą ir mūsų kriterijai, kurie yra nukreipti tik į olimpines žaidynes, taip pat patenka į tą pačią kriterijų sistemą ir mes nebegalėtume finansuoti sportininkų pasirengimo“, – posėdyje kalbėjo LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
„Kaltinti mus neskaidrumu būtų tikrai labai nesąžininga, nes mes atsakome į visus mums užduotus klausimus. Visi finansiniai dokumentai yra mūsų tinklapyje, išskyrus tai, ką draudžia asmens apsaugos įstatymas“, – pridūrė ji.
LTOK taip pat pabrėžia, kad praėjusiais metais olimpinio sporto finansavimui LTOK skyrė per 80 proc. viso biudžeto lėšų – 7,6 mln. eurų. Olimpinėms žaidynėms rengti 107 sportininkai gavo olimpines stipendijas, kurių bendra suma 2020-aisiais viršijo 773 tūkst. eurų.
„Be LTOK mes tikrai negalėtume deramai pasiruošti bet kokiam čempionatui, panaikinus olimpinį sporto centrą ir priimant kriterijus, kurie galbūt ne visiems yra palankūs, pavyzdžiui, tokioms mažoms federacijoms kaip penkiakovė. Mes nesame masiškumo sporto šaka ir dabar esame aklavietėje, kai netekome daugiau nei pusės finansavimo, o ir apskritai esant kriterijams daugelis sporto šakų neteko vieno trečdalio finansavimo, todėl sakyčiau, kad LTOK tikrai labai prisideda“, – komiteto posėdyje taip pat kalbėjo Tokijo olimpinių žaidynių vicečempione tapusi Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė
„Šiuo metu veikiantis finansavimo modelis LTOK leidžia turėti stabilias pajamas ir savarankiškai planuoti olimpinį ketverių metų ciklą, nesibaiminant, kad planuojant valstybės biudžetą lėšos sportui galėtų būti sumažintos.
Be to, metų pabaigoje likusių lėšų nereikia grąžinti į biudžetą (skirtingai nei valstybės finansuojamoms organizacijoms), jas galima skirti olimpinio sporto finansavimui ar atidėti artėjančioms olimpinėms žaidynėms“, – akcentuoja LTOK.
Reaguodamas į išsakytas mintis, M. Majauskas sutiko, kad sureguliavus finansavimo dubliavimo klausimą ir teisės aktais užtikrinus, kad sportininkams būtų mokamos tiek stipendijos, tiek finansuojamos sporto federacijos, problema būtų išspręsta.
„Jeigu mes kalbame apie paramos keitimą, kad viskas keliauja į biudžetą ir iš biudžeto yra finansuojama, ne tik olimpinis komitetas, bet yra ir parolimpinis komeitas, kuris gauna finansavimą. Mano giliu įsitikinimu, visos organizacijos, kurios iki įstatymo pakeitimo gauna finansavimą per loterijų paramą, jos ir po įstatymo pakeitimų turėtų gauti paramą“, – kalbėjo jis.
