Išsamius Vilniaus katedros tyrimus organizuojanti tarpinstitucinė darbo grupė nusprendė, kad prieš imantis galimai katedroje palaidoto Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto palaikų paieškos, reikia atlikti kitus tyrimus.
Darbo grupė ketvirtadienį sutarė, kad būtina tikrinti visas moksliškai pagrįstas hipotezes dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos, tačiau pernelyg skuboti ir neatsargūs invaziniai tyrimo metodai gali sukelti žalą itin jautrioje arkikatedros aplinkoje.
„Mokslinis atsargumas įgyvendinant katedros kompleksinius tyrimus nėra delsimas – reikia įvertinti faktą, kad skubotas įsikišimas gali sunaikinti ne mažiau informacijos, nei jos suteikti“, – Vyriausybės kanceliarijos pranešime sakė Lietuvos istorijos instituto Miestų istorijos skyriaus jaunesnysis mokslo darbuotojas Saulius Sarcevičius.
„Apie fizinius veiksmus galima kalbėti tik po neinvazinių tyrimų, šaltinių analizės ir paveldosauginių sprendimų. Pirmas žingsnis – suprasti, ką rodo fizikiniai duomenys. Neinvaziniai tyrimai – 3D skenavimas, georadariniai ir mūrų tyrimai – pirmi racionalūs žingsniai, kurie jau vykdomi“, – tvirtino jis.
Anot pranešimo, užbaigus šiuo metu atliekamus neinvazinius arkikatedros mūro tyrimus, tolesnes spėjamų palaidojimo vietų paieškų kryptis galėtų apibrėžti Kultūros paveldo departamentas kartu su paveldosaugininkais, mokslininkais ir Vilniaus arkivyskupijos atstovais.
Departamentui taip pat pavesta įvertinti mokslininkų apibrėžtas rizikas dėl invazinių tyrimų metodų taikymo tikrinant versijas apie galimą Vytauto Didžiojo palaikų vietą ir pateikti pasiūlymus.
„Paradoksalu, kad vienas reikšmingiausių valstybės istorinės atminties simbolių, Vilniaus arkikatedra bazilika, yra tiek menkai pažintas slėpinys, iki šiol stokojęs nuodugnių tyrimų. Taisant šią spragą, kaip pažymi darbo grupės suburti mokslininkai ir specialistai, vis dėlto svarbu laikytis duomenimis pagrįsto atsargumo labai jautrioje arkikatedros aplinkoje“, – sakė premjerės patarėja kultūros klausimais Ingrida Kutkienė.
Darbo grupei ketvirtadienį pristatyti pirminiai Vilniaus arkikatedros mūrų tyrimų duomenys. Šį darbą atlieka Lietuvos istorijos institutas.
Anot instituto mokslininkų, katedros mauzoliejaus mūrų skenavimo duomenys, kuriuos patvirtina turimi istoriniai šaltiniai, rodo, kad mauzoliejaus sienos projektuotos taip, kad į vidų negalėtų prasisunkti gruntinis vanduo. Tai užtikrina daugiasluoksnis mūras, kurio vienas sluoksnių – švininė skarda, svarbi mauzoliejaus sienų apsaugai nuo drėgmės, todėl nepamatuoti, neatsargūs invaziniai sprendimai, anot jų, būtų itin neatsakingi ir žalingi, pažymėta posėdyje.
Darbo grupė iki liepos 1 dienos turi parengti Vilniaus arkikatedros bazilikos kompleksinių mokslinių tyrimų bei su jais susijusių apsaugos ir tvarkybos darbų plano projektą, įvertinti preliminarų lėšų poreikį ir galimus finansavimo šaltinius.
Taip pat bus pateikti siūlymai, kaip moksliškai patikrinti hipotezę dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
BNS rašė, kad balandį istorijos tyrinėtojas Saulius Poderis pranešė turįs įrodymų, jog tarpukariu vykdant Vilniaus katedros rekonstrukciją kartu su Lietuvos ir Lenkijos valdovų – Aleksandro, Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės – palaikais galėjo būti aptikti ir Vytauto Didžiojo palaikai, tačiau dėl politinių sumetimų apie tai viešai nepranešta, o jie paslėpti vėl.
Gegužės viduryje S. Poderis pareiškė, kad Vytauto Didžiojo palaikų reikia ieškoti užmūrytoje nišoje, buvusiame Vazų įėjime, Kazimiero koplyčios pamate, Mauzoliejaus vakarinėje sienoje.
Vytautas Didysis (apie 1350–1430 m.) Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulą įgijo 1392 metais ir šalį valdė iki savo mirties. Su jo vardu siejamas bajorijos stiprėjimas, krikščionių Bažnyčios įsitvirtinimas, gotikinės architektūros ir raštingumo plitimas, pakantumas kitatikiams, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės simbolių ir pinigų atsiradimas, sėkmingi karai su kaimyninėmis valstybėmis, didžiausia kada nors turėta Lietuvos teritorija. Jis vadovavo Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei Žalgirio mūšyje 1410 metais, per jį palaužta Vokiečių ordino karinė galia.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
