Verslas

2021.08.03 22:40

Ruošiami pokyčiai dėl žmonių atidirbimo už pašalpas, savivaldybės tam priešinasi: tai bus visiška degradacija

Kristina Jackūnaitė, Kristina Karlonė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.08.03 22:40

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) rengiasi uždrausti savivaldybėms ir seniūnijoms reikalauti, kad pašalpas gaunantys žmonės už gaunamas išmokas reguliariai tvarkytų aplinką ir nemokamai dirbtų kitus nuolatinio pobūdžio darbus. Kai kurios savivaldybės sako, kad pašalpas gaunantys žmonės degraduos.

Širvintų kaimo gyventojas Petras gauna pašalpą, o pakelę tvarko savivaldybės prašymu. Iš pašalpas gaunančių žmonių savivaldybės gali pareikalauti iki 40 valandų per mėnesį dirbti visuomenei naudingą darbą. Be pateisinamos priežasties atsisakęs dirbti, jei savivaldybė siunčia, žmogus socialinę paramą praranda.

„Nu kaip ne, jei nedirbsi, tai ir neuždirbsi... Pas mus nelabai yra nuolatinio darbo“, – LRT TELEVIZIJAI sako Širvintų gyventojas Petras.

Savivaldybės nesutinka, kad pašalpų gavėjai neturėtų už jas atidirbti: kai kurie žmonės degraduos

Skurdo mažinimo organizacijų tinklas teigia, kad tai žmogaus teisių ir darbo teisės pažeidimas bei ragina naikinti „atidirbimo“ už socialinę paramą sistemą. Visuomenininkų teigimu už pašalpas dirbantiems žmonėms nesikaupia darbo stažas ir taip jie stumiami į dar didesnį skurdą senatvėje.

„Darbo santykiai civilizuotose valstybėse reguliuojami per darbo santykius ir darbo sutarčių pasirašymą. Savivaldybės taip „įdarbindamos“ žmones vengia mokesčių, nes jie turėtų samdyti žmones šitiems reguliariems darbams, mokėti užmokestį ir mokėti visus mokesčius už žmogų“, – aiškina Skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

Širvintų rajono, kur už pašalpas visuomenei naudingą darbą dirba daugiausiai žmonių Lietuvoje (per 80 procentų), merė Živilė Pinskuvienė priešinasi priemonės naikinimui.

„Didžioji dalis žmonių, kur ateina atidirbti, jie vieną dieną ateina atidirbti, kitą dieną jau kojų nebevelka, nes jie paprasčiausiai užšvenčia. Čia nėra tie žmonės, kuriems reikia darbo, kurie to darbo ieško, čia tikrai ne tie žmonės. Jei mes jiems dar duosime pašalpas ir jie žinos, kad jiems dar nė kiek nereikia atidirbti, tai visiška degradacija bus“, – tikina Ž. Pinskuvienė.

Nepritaria ir Kauno rajono savivaldybė, kur už pašalpas atidirba apie 60 procentų žmonių. Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė sako, kad visuomenei naudinga veikla užkardo ir piktnaudžiavimą.

„Nes kartais būna asmenys dirba nelegaliai, bet jiems nebebus problema gauti socialines pašalpas ir dirbti toliau, veikti tas veiklas, ką jie veikia. O dabar kai reikia ateiti, atidirbti, pasirodyti ir visuomenei, tai labai daug stabdo tokių asmenų. Šita veikla labai naudinga net ir žmonėms. Tai ką – jie sėdės ant sofos?“ – retoriškai klausa M. Venslovienė.

SADM keičia tvarką, kad aplinkai tvarkyti ir kitiems nuolatinio pobūdžio darbams savivaldybės žmonių už pašalpas pasitelkti negalės. Siūloma įrašyti, kad tais atvejais, kai yra faktiškai tai yra darbo santykiai, tai neturėtų būti laikoma visuomenei naudinga veikla.

„Mūsų noras yra, kad žmonės, kurie šiandien faktiškai dirba, būtų įdarbinti ir dirbtų, nes kokią mes matome problemą, kad dalis pašalpų gavėjų yra tapę pigia darbo jėga, tai reiškia, kad seniūnai ir savivaldybės yra suinteresuotos, kad aplinka būtų tvarkoma, bet 90 proc. šitų žmonų taip ir nepakyla iki tokio lygio, kad būtų įdarbinami“, – pasakoja SADM viceministras Vytautas Šilinskas.

Kaip ministerija kontroliuos, kada tai visuomenei naudinga veikla, o kada jau darbas, viceministras sako dar nežinantis. Taip pat planuoja perpus – iki 20 – mažinti visuomenei naudingos veiklos valandų skaičių, kurių neatlikus pašalpa gali būti atimama. Galutiniai sprendimai žadami, kai pavyks susitarti su savivaldybėmis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.