Įpareigojus didžiuosius šalies bankus užtikrinti, kad gyventojams bankomatas būtų prieinamas 5 ar 10 kilometrų atstumu, galiausiai pabrangtų bankų paslaugos, o už tai sumokėtų patys vartotojai. Taip teigia ne tik Lietuvos bankų asociacija, bet ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Vis dėlto Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys tokius teiginius atmeta – tai tėra dar vienas būdas, kaip bankai bando formuoti diskusiją. Lietuvos bankas taip pat ragina bankus galvoti apie jungtinius bankomatus.
Ragina atkreipti dėmesį į galimą pakeitimų poveikį
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertės Karolinos Mickutės teigimu, pateiktas siūlymas plėsti bankomatų tinklą yra geras pavyzdys, kaip vieno įstatymo pakoregavimas gali pareikalauti koreguoti ir kitus teisės aktus.
„Vertinčiau, kad tai yra geras pavyzdys, kaip viena intervencija į rinką sukuria, sakykime, kitokį intervencijos poreikį. Atkreipčiau dėmesį, kad šitas Bankų įstatymo pakeitimo projektas teikiamas paraleliai su kitais projektais, kurie numatytų, kad darbdavys atlyginimą turi mokėti tik į sąskaitą. Viešojoje erdvėje kilus nuogąstavimų, kad atokiose vietovėse, regionuose gyvenantiems žmonėms bus sunku gauti grynųjų, siūlomas toks paprastas sprendimas, kurį pavadinčiau „pastatykime kiekviename vienkiemyje po bankomatą“, – komentuoja K. Mickutė.
Kaip vieną iš didžiausių projekto trūkumų ji nurodo tai, kad nėra atliktas poveikio vertinimas. Anot pašnekovės, kadangi anksčiau įstatymas bankomatų tinklo reguliavimo nenumatė, dabar turėtų būti atliktas poveikio vertinimas. Kaip paaiškina K. Mickutė, tai padėtų lengviau vertinti situaciją tiek sprendimus priimantiems politikams, tiek visuomenei.
„Tai yra svarbu, nes toks vertinimas suteiktų pačiai visuomenei daugiau informacijos. Taip pat ir tiems, kurie priima sprendimus. Pavyzdžiui, ar toks sprendimas yra reikalingas ir būtinas, koks jo poveikis rinkai ir panašiai. Dar šypseną kelia lakoniškas nurodymas, kad „neigiamų pasekmių nenumatoma“, nors iniciatoriai numato, kad augs prisitaikymo kaštai, didės veiklos kaštai“, – tvirtina K. Mickutė.
Anot jos, už didėjančius kaštus galiausiai turės sumokėti vartotojai. Be to, teigia K. Mickutė, nenumačius rizikos ir pakeitus reguliavimą per daug skubotai gali tekti jį vėl taisyti ir keisti arba priimti kitų naujų įstatymų.
Ekspertė: regionai nėra suskirstyti pagal bankus
Reaguodama į tai, kad reguliavimą siūloma taikyti tik didiesiems Lietuvos bankams, turintiems po daugiau kaip 250 tūkst. klientų, K. Mickutė atkreipia dėmesį – nėra taip, kad tik šių bankų klientai gyvena regionuose.
„Regionai nėra suskirstyti pagal bankus. Nėra taip, kad, pavyzdžiui, Kelmės rajone gyvena vien tik „Swedbank“ klientai. Jeigu, sakykime, vietovėje gyvena kelių bankų klientai, ar tai reikštų, kad kiekvienas bankas turi statyti po vieną bankomatą?“ – klausia K. Mickutė.
Jeigu būtų įrengiami jungtiniai bankomatai, tai reikštų didesnę naštą pačiam verslui, teigia J. Mickutė. Ji dar kartą pakartoja: poveikis tam nėra vertinamas ir gali būti, kad už padidėjusius kaštus turėtų susimokėti vartotojai.
„Čia daugiau reikėtų kalbėti su pačiais subjektais arba adresatais, kam tas projektas teikiamas. Dabar yra taip, kad projekto rengėjai retoriškai svarsto įgyvendinimo galimybes, kai patys nedirba toje srityje. Pastebima, kad su ekspertais nesikonsultuota. Su suinteresuotomis grupėmis nesikonsultuota. Dabar jie pastatomi prieš faktą – mes jums sugalvojome tokius ribojimus, o jūs sugalvokite, kaip tai įgyvendinti. Tai bendra teisėkūros, apskritai tokių iniciatyvų yda“, – kalba K. Mickutė.
Ji taip pat svarsto, kad susitarimas dėl bendrų bankomatų galėtų turėti įtakos sąžiningai konkurencijai. Be to, dėl įvairių aplinkybių, pavyzdžiui, miškingumo ar kitokios vietovės specifikos, gali būti neįmanoma garantuoti bankomatų pasiekiamumo per projekte numatytą atstumą.
Bankai siūlo palikti bankomatų tinklą savireguliacijai
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė daktarė Eivilė Čipkutė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad derėtų nagrinėti galimą poveikį, nes, jos teigimu, projektu siūloma plėsti fizinę bankomatų infrastuktūrą ne pagal verslo logiką, o pagal valstybės nustatytus kriterijus. Anot E. Čipkutės, siūlomi pokyčiai gali turėti įtakos bankų paslaugų kainoms.
Bankų asociacijos išplatintame pranešime jos vadovė taip pat nurodo, kad projekte nustatomas reikalavimas turėti fizinį bankomatų tinklą sukurtų įėjimo barjerą potencialiems naujiems finansų rinkos dalyviams. Be to, jos teigimu, dėl jo Lietuvoje taptų nebeįmanomas virtualiųjų, arba vadinamųjų neobankų, veikiančių be fizinės aptarnavimo infrastruktūros, veiklos modelis.
„Rengiant įstatymo pakeitimus, neskirta pakankamai laiko išanalizuoti ir išdiskutuoti aiškiems grynųjų prieinamumo didinimo kriterijams, nėra aptarti galimų sprendimų variantai“, – sako E. Čipkutė.
Jos pastebėjimu, šiuo metu projekte pateikti siūlymai taip pat neatitinka Lietuvos geografinių ir demografinių realijų.
„Dėl šių priežasčių siūlytume grynųjų prieinamumo klausimą spręsti savanorišku rinkos dalyvių susitarimu, kuriame galėtų dalyvauti Lietuvos bankas. Tokį būdą pasirinko Latvija, analogišku keliu eina Belgija ir Olandija. Savireguliacijos mechanizmo kriterijų nustatymas galėtų gimti profesionalioje diskusijoje su Lietuvos banku ir Konkurencijos taryba“, – sako E. Čipkutė.
Ji priduria, kad jau dabar vyksta diskusija su Lietuvos banku dėl pinigų išdavimo infrastruktūros koregavimo.
„Sutinkame, kad žmonės turi turėti galimybę lengvai naudotis grynaisiais arba negrynaisiais pinigais. Atsiskaitymų negrynaisiais pinigais skaičius ir apyvarta Lietuvoje nuolat auga. Savo ruožtu galimybė išsiimti iš sąskaitos grynųjų Lietuvoje šiuo metu užtikrinama įvairiais būdais: tai ir bankomatai, ir „Perlo“ terminalai, ir grynųjų išdavimas prekybos tinklų kasose“, – sako E. Čipkutė.
Lietuvos bankų asociacija skaičiuoja, kad šiuo metu šalyje veikia apie 5 tūkst. vietų, kur galima išsigryninti pinigų: 1 045 bankomatai, 2 238 „Perlo“ terminalai, paslauga teikiama ir bankų partnerių – parduotuvių „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ kasose ir „Narvesen“, „Lietuvos spaudos“ kioskuose, iš viso 1 500 vietų.
K. Kupšys: grynaisiais iki šiol visas pasaulis sėkmingai atsiskaito
Savo ruožtu Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys LRT.lt teigia, kad dauguma siūlomų bankomatų alternatyvų nėra visavertės ir kad gyventojams bet kuriuo atveju privalo būti suteikta galimybė naudotis grynaisiais pinigais.
„Tai labai svarbus žmonėms atsiskaitymo būdas ir grynieji yra legalus, patikimas atsiskaitymo būdas. Elektroniniai pinigai, kaip žinoma, priklauso nuo įvairiausių papildomų sąlygų: yra ar nėra terminalo, atsiskaitymui reikalinga įranga, elektra, interneto ryšys ir kita. Grynieji patys savaime yra pakankami ir labai patogūs vartotojui. Jais iki šiol sėkmingai atsiskaito visas pasaulis“, – Seime pateiktą siūlymą komentuoja K. Kupšys.
Jo pastebėjimu, nykstant bankų skyriams atokiose vietose, nyksta ir bankomatai: „Ne kiekvienas turi galimybę naudotis elektroniniais prietaisais, ne kiekvienas moka. Nepasirūpindami tuo, kad būtų tinkamas bankomatų tinklas, tinkama prieiga prie grynųjų, mes labai reikšmingą savo visuomenės dalį tiesiog pasmerkiame atskirčiai.“
Anot K. Kupšio, bet kokios priemonės – įstatymo įpareigojimas, verslo iniciatyvos ar pačių vartotojų sugalvoti projektai, kaip pagerinti prieigą prie grynųjų pinigų, yra be galo reikšmingos.
K. Kupšys priduria, kad grynieji pinigai padeda užtikrinti žmonių privatumą, o šiuo metu naudojami elektroniniai pinigai yra privatūs: „Ne kiekvienam aišku tas privatumas, bet tie pinigai, kurie yra kortelėje, nėra jūsų, tai yra banko pinigai. Jie nėra valstybės pinigai. Jeigu jų netekote arba netekote teisės jais atsiskaityti, tai tie elektroniniai pinigai yra nieko verti.“
K. Kupšio aiškinimu, būtent dėl tos priežasties šiuo metu diskutuojama apie elektroninį eurą, kuris galėtų būti centrinio banko išleidžiama elektroninių pinigų rūšis.
„Perlo“ terminalų ir panašių vietų nesiūlo lyginti su bankomatais
Pašnekovo teigimu, Lietuvoje neretai per daug sureikšminama ir tai, kiek vietų suteikia galimybę išsigryninti pinigų.
„Kartais perdėtai sureikšminamas faktas, esą Lietuvoje daug vietų, kur galima gauti grynųjų. Grynųjų gauti tada, kada jų reikia, tiek, kiek jų reikia, ir už priimtiną kainą – taip turbūt turėtume apibūdinti mūsų norą ir kiekvieno mūsų interesą. Jeigu yra apribojimų, pavyzdžiui, darbo laikas, gausybė kitų sąlygų, tai mes šių pinigų gavimo vietų negalime laikyti visavertėmis“, – tvirtina K. Kupšys.
Jis pateikia pavyzdį: norint „Perlo“ terminale išsigryninti 500 eurų, terminale tuo metu gali būti vos 100 eurų. „Tai nėra jokia visaverčio bankomato alternatyva. Tai tam tikra pinigų prieinamumo simuliacija, bet ji jokiu būdu nepakeičia mums įprastos pinigų išdavimo mašinos arba banko skyriaus“, – sako K. Kupšys.
Anot Vartotojų aljanso viceprezidento, tokie argumentai mėgina vartotojus pratinti prie vis žemesnio aptarnavimo ir paslaugų suteikimo lygio.
Pasak K. Kupšio, dabar kiekvieną darbo dieną visi Lietuvos bankai bendrai uždirba milijoną eurų pelno, tačiau, kai prieš dešimtmetį bankai uždirbo daug mažiau, bankomatų buvo dvigubai daugiau. Atsižvelgdamas į tai, K. Kupšys teigia nesuprantantis argumento, kad, panorus grąžinti anksčiau teiktas paslaugas, bankų klientai turės už tai papildomai susimokėti.
„Atmesčiau tokius spekuliavimus kaip dar vieną būdą, kaip bankai nori primesti kalbėjimo būdą, primesti temos ir klausimo formulavimą“, – sako K. Kupšys.
Apsispręsti dėl jungtinių bankomatų paliktų patiems bankams
Paklaustas, kaip vertina idėją įrengti jungtinius bankomatus, kuriuose galėtų būti aptarnaujami keturių didžiausių Lietuvos bankų klientai, K. Kupšys teigia manantis, kad dėl to turėtų spręsti patys bankai.
„Jie turi tam visas reikalingas kompetencijas, bendradarbiavimo patirties, bendrų bankomatų keli bankai turėdavo nuolat ir tų kombinacijų būdavo įvairiausių. Vartotojui tai visiškai nesvarbu. Jis gali išsiimti pinigų ir iš savo banko bankomato, ir iš kito banko bankomato. Problema yra ta, kad iš kito banko bankomato išsiimant pinigų gali tekti daugiau sumokėti. Europos mastu vartotojų organizacijos pasisako už tai, kad tokio dalyko nebebūtų“, – sako K. Kupšys.
Anot jo, diskutuojama apie galimybę suteikti vartotojams teisę kartą ar du kartus per mėnesį išsiimti pinigų iš bet kurio bankomato.
Vis dėlto jis priduria, kad negalėtų pateikti aiškios pozicijos dėl siūlymo bankus skirstyti į didesnius, turinčius daugiau kaip 250 tūkst. klientų, ir mažesnius.
„Iš pirmo žvilgsnio tai neatrodo labai logiška, nes bankomatai prieinami visiems, kurie kišenėje nešiojasi korteles. Jeigu bankas leidžia korteles, tai tų kortelių funkcionavimas Lietuvos teritorijoje, galimybė išsiimti grynųjų (jau palieku šone visus užsienio reikalus), manyčiau, turėtų būti visų bankų reikalas“, – sako K. Kupšys.
Jis svarsto, kad galėtų būti diferencijuojama, kiek bankas, turintis mažiau klientų ir išdavęs mažiau banko kortelių, turėtų prisidėti prie bankomatų tinklo plėtros, palyginti su didesniais bankais.
Lietuvos bankas siūlo svarstyti jungtinių bankomatų idėją
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi, komentuodama Seime pateiktą siūlymą, LRT.lt teigia, kad grynųjų pinigų prieinamumo užtikrinimas įmanomas įvairiais būdais.
„Grynųjų pinigų infrastruktūra turėtų užtikrinti pakankamą prieigos prie grynųjų pinigų lygį. Būdų užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą gali būti ne vienas: tai galima pasiekti tiek reguliacinėmis priemonėmis (įstatymu), tiek, pavyzdžiui, savireguliacija, t. y. savanorišku rinkos dalyvių susitarimu, kuriame būtų numatyti tam tikri kriterijai grynųjų pinigų prieinamumui užtikrinti, pavyzdžiui, minimalus bankomatų skaičius, tenkantis tam tikram gyventojų skaičiui, maksimalus atstumas iki artimiausio bankomato, privalomas bankomato aktyvaus veikimo laikas ir kita“, – sako A. Kuniyoshi.
Jos teigimu, konkrečią bankomato vietą, įvertindami minėtus parametrus, turėtų parinkti bankai. „Manytume, kad priimti sprendimai dėl bankomatų tinklo galėtų būti periodiškai įvertinti, atsižvelgiant į kintančią situaciją ir rinkos sprendimus“, – priduria A. Kuniyoshi.
Anot jos, šiuo metu Lietuvos bankas atlieka analizę, kiek bankomatų reikėtų Bankų įstatymo projekto siūlomoms nuostatoms įgyvendinti. Banko vertinimu, bankomatai turėtų būti įrengti ten, kur gyvena atitinkamas skaičius gyventojų. Kaip nurodo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, svarbu visą grynųjų pinigų tinklą išdėstyti optimaliai.
„Lietuvos bankas inicijavo susitikimus su didžiųjų Lietuvos bankų vadovais ir išsakė savo tikslus bei lūkesčius dėl grynųjų pinigų prieinamumo užtikrinimo, t. y. kad visuomenei būtų sudarytos sąlygos naudotis savo lėšomis pagal poreikį, nepriklausomai nuo jų formos, kad būtų užtikrinta tinkama bankinė infrastruktūra grynųjų pinigų paslaugoms. Ne mažiau svarbu, kad pokyčiai, vykstantys grynųjų pinigų infrastruktūroje, neblogintų socialiai jautrių gyventojų grupių finansinės įtraukties“, – komentuoja A. Kuniyoshi.
Paprašyta įvertinti, ar bankų klientams iš tiesų galėtų brangti teikiamos paslaugos, A. Kuniyoshi nurodo, kad Lietuvos bankas nenori pateikti skubotų vertinimų.
„Mūsų manymu, 3–4 bankomatų tinklai mažai valstybei nėra efektyvu. Ragintume bankus eiti tinklų sujungimo keliu, tokiu būdu išsprendžiant grynųjų pinigų prieinamumo problematiką ir optimizuojant finansinę naudą bei kaštus“, – sako A. Kuniyoshi.
Šalyje turėtų atsirasti 200–250 naujų bankomatų
LRT.lt primena, kad Seimas praėjusį antradienį palankiai sutiko siūlymą plėsti bankomatų tinklą Lietuvoje. Kaip nurodė projekto iniciatorius Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, skaičiuojama, kad, pritarus projektui, šalyje turėtų atsirasti dar 200–250 naujų bankomatų.
Kaip siūlo projekto iniciatoriai, bankomatų tinklas Lietuvoje turėtų išsidėstyti taip, kad 95 proc. gyventojų bankomatą galėtų pasiekti ne didesniu nei 5 km atstumu, o 97 proc. – ne didesniu nei 10 km atstumu.
Pristatydamas projektą Seimui M. Majauskas vis dėlto teigė, kad dėl atstumų galima diskutuoti, atsižvelgiant į realias aplinkybes, pavyzdžiui, vietovių apgyvendinimą ir kitus aspektus.
Toks reikalavimas būtų taikomas bankams, turintiems 250 tūkst. ir daugiau klientų. Lietuvoje tai – SEB bankas, „Swedbank“, „Luminor“ ir Šiaulių bankas.
Šiems bankams siūloma apsvarstyti ir jungtinių bankomatų idėją. Pagal M. Majausko pateiktą idėją viename bankomate išsigryninti pinigų ar atlikti kitas pinigines operacijas galėtų visų keturių didžiųjų bankų klientai.
„Komerciniai bankai nuosekliai uždaro skyrius regionuose ir bankomatus. Tokiais sprendimais jie mažina savo sąnaudas ir didina pelningumą. Toks yra jų komercinis interesas. Tai vienareikšmiškai apriboja bankinių paslaugų kokybę ir jų prieinamumą regionuose“, – tvirtino M. Majauskas.
Jo teigimu, projektas parengtas remiantis analogišku pasiūlymu Švedijoje, kuri anksčiau taip pat susidūrė su bankomatų tinklo išdėstymo problemomis.
Už pateiktą projektą balsavo 109 Seimo nariai, prieš balsavusiųjų nebuvo. Dar septyni parlamentarai susilaikė.
Siūloma, kad, pritarus įstatymo pakeitimams, jie įsigaliotų nuo liepos 1 dienos. Toliau pakeitimai turėtų būti svarstomi Seime ir Seimo komitetuose. Vėliau Seimas turėtų priimti galutinį sprendimą.
