Verslas

2021.05.16 20:16

Valstybinė kontrabanda: dėl neveikiančio rentgeno Lietuva tapo pajamų šaltiniu Baltarusijos režimui

Marius Jokūbaitis, Asta Martišiūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.05.16 20:16

Baltarusiškų cigarečių kontrabandai Lietuva neturi priešnuodžių. Traukinių ešelonai su kontrabandinėmis cigaretėmis Lietuvoje išvengia rentgeno patikros, nes įrenginys sugedo dar 2016 metais. Ir nuo to laiko nesuskubta įsigyti naujo.

Todėl šimtus baltarusiškų vagonų Kenoje strypais tikrina vos keli pareigūnai, kai Latvijoje ir Estijoje kontrabandą aptinka rentgenas.

Savaitė. VDI: mobingo kultūra klesti ne tik sveikatos, bet ir švietimo bei socialinių paslaugų srityje

Traukiniai iš Baltarusijos dabar net neužsuka prie rentgeno. Tiesa, pinigų naujai įrangai atsirado tik praėjusiais metais, tačiau dar vyksta viešasis pirkimų konkursas, užtruks ir įrengimas, patikra. Specialistai sako, kad tai leido suvešėti valstybinei Baltarusijos kontrabandai.

Valstybės pareigūnai prognozuoja, kad šįmet cigarečių kontrabanda gali būti rekordinė, o geležinkelininkai ją aptinka jau kas antrą dieną.

Lietuvos žvalgyba įspėja – vagonai cigarečių prikemšami valstybinėse Baltarusijos gamyklose. Nuo sankcijų kenčiantis ir pinigų stokojantis Aliaksandro Lukašenkos režimas imasi paskutinio lėšų šaltinio. O tam padeda ir kiaura Lietuvos siena.

Silpniausia vieta – geležinkelis

Balandžio 30 dieną į Vaidotų geležinkelio stotį įriedėjo eilinis prekinių vagonų sąstatas iš Baltarusijos. Tokių per dieną atvyksta apie 20. Tačiau šįkart turėta išankstinės informacijos, kad vagonuose paslėpta cigarečių.

Atidarius vieną vagoną su trąšomis, aptikta 30 tūkst. 500 pakelių. Tai eilinė operacija, tačiau per metus jų nebūna daug. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) per keturis šių metų mėnesius nustatė 17 kontrabandos geležinkeliais atvejų. Pasak VSAT Kriminalinės žvalgybos skyriaus vedėjo Donato Škarnulio, du trečdaliai iš Baltarusijos gabenamų cigarečių į Lietuvą patenka geležinkeliu.

„Nusikaltėliai ir pažeidėjai ieško, kur silpnesnės vietos. Viena tokių silpnybių – kontrabanda geležinkeliais“, – sako jis.

Rentgenas išjungtas – cigaretės plūsta

Neveikiantis rentgenas, pasak pareigūnų, ir lėmė kontrabandos išvešėjimą. „Technologiškai ji (įranga, – LRT) neveikia, be to, yra morališkai pasenusi – buvo eksploatuojama nuo 2007 metų. Rentgeno gyvavimo ciklas yra dešimt metų, tad ją buvo galima eksploatuoti iki 2017 metų, šiuo metu ji pasenusi ir mes jos neeksploatuojame“, – LRT RADIJUI pasakojo Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus vedėjas Šarūnas Ramanauskas.

Be to, pasikeitė traukinių sąstatų ilgis. Todėl, pavyzdžiui, Kenos geležinkelio stoties kelynas jau per trumpas. Pats sąstatas netelpa į kelyną. Dar viena priežastis – mažesnio greičio negali fiksuoti rentgenas, o traukiniai į stotį dabar rieda mažesniu greičiu nei anksčiau.

„Tai gana brangi sistema, gali kainuoti nuo dviejų iki penkių milijonų eurų. Tokias sumas sudėtinga susiplanuoti“, – tvirtino Muitinės departamento pareigūnas. Tiesa, tam pinigų atsirado praėjusią vasarą. Tačiau iki dienos, kada pradės veikti naujas rentgenas, gali praeiti pora metų – jis bus statomas naujoje vietoje. Be to, pirkimų konkursas dar nesibaigęs.

„Mano galva, tai daugiau nei skandalinga, ir aš nesuprantu, kaip Lietuvos valstybė galėjo tai leisti. Tai reiškia, kad mes savo sprendimais atveriame kelius nusikalstamai šių režimų veiklai ir Lietuvos teritorijoje. Aš įtarčiau, kad tai nėra atsitiktinumas. Labai keista būtų manyti, kad per penkerius metus, net jei ir buvo kokių problemų, jų nebuvo galima išspręsti. Matyt, kažkas labai suinteresuotas, kad jos nebūtų sprendžiamos“, – samprotavo Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas Marius Laurinavičius.

Beje, pareigūnai dar patys bandė taisyti sugedusią įrangą. „Pastarąjį kartą, kai ji buvo sugedusi, dar bandėme remontuoti, bet nelabai pavyko ir daugiau jos neeksploatuojame“, – pasakojo Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus vedėjas Šarūnas Ramanauskas.

Šie metai – rekordiniai

Kol rentgenas neveikia, prekiniai vagonai iš Baltarusijos į Lietuvą dunda kasdien. Viename sąstate – ne mažiau kaip 60 vagonų. Per parą tokių sieną kerta bent dvidešimt.

Juose – trąšos, mediena, biokuras, naftos produktai, statybinės medžiagos. O neretai tarp jų – ir cigaretės. Šimtai, tūkstančiai cigarečių. Jų šįmet – kaip niekada daug. Pareigūnai neabejoja, kad bus pasiektas visų laikų cigarečių kontrabandos rekordas traukiniuose.

„Manome, kad šiais metais bus didžiausias nustatytas kiekis, nes jau dabar yra pusė to, ką nustatėme praėjusiais metais“, – sako Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus vedėjas Š. Ramanauskas.

Vien tik muitininkai kontrabandą aptinka dažniau nei kas mėnesį. Cigarečių sulaiko ir pasieniečiai.

Geležinkelininkai sako kontrabandą aptinkantys kone kas antrą dieną. „Ypač pastaruoju metu matome kontrabandos geležinkeliu suaktyvėjimą. Anksčiau kas savaitę surasdavome, o dabar kas antrą ar kas trečią dieną. Nežinau, ar čia atsitiktinai, bet po tų prezidento rinkimų. Matyt, Baltarusijos pusė visiškai neriboja, susidaro vaizdas, kad jau neberiboja kontrabandos. Ir plūste plūsta į Lietuvą“, – LRT RADIJUI teigė „Lietuvos geležinkelių“ saugos ir rizikų valdymo direktorius Rolandas Šlepetys.

Pasak jo, kontrabandos bendrininkai Lietuvoje stabdo lokomotyvus, kad šie sumažintų greitį ir būtų galima išmesti cigaretes. Pareigūnai net turi sudarę žemėlapį, kur dažniausiai jos išmetamos. Vis dėlto didžioji dalis kontrabandos skirta Vakarų Europai.

Režimui reikia pajamų

Ekspertai tokį kontrabandos suaktyvėjimą aiškina tuo, kad A. Lukašenkos režimą vis labiau veržia Vakarų sankcijos, ekonominė situacija blogėja itin sparčiai.

Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas M. Laurinavičius teigia, kad cigaretės režimui dabar yra svarbus pajamų šaltinis.

„Tokiems režimams kaip Lukašenkos ir Putino kontrabanda yra valstybinis „verslas“. Tai visada susiję su slaptosiomis tarnybomis, saugumo tarnybomis. Pastaruoju metu tas padidėjimas nestebina, nes kai Lukašenkai dėl sankcijų iškilo ekonominių problemų, akivaizdu, kad jis stengiasi tai kompensuoti nusikalstamu verslu. Dabar tai tas pinigų šaltinis, kuris turi kompensuoti kitus praradimus“, – sako jis.

Seime – nerimo ženklai

Vagonai su cigaretėmis jau kelia nerimą ir mūsų politikams. Pirmiausia juk tai Lietuvos, kaip rytinės Europos Sąjungos valstybės, įvaizdis. Pasienio kontrolei skirta daug milijonų eurų, tačiau siena – kaip rėtis.

Praėjusią savaitę į uždarą posėdį susirinko Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir su pareigūnais sprendė, ką daryti. Susitikimo detalės neviešinamos.

Buvęs premjeras, o dabar komiteto narys Saulius Skvernelis sako, kad dabar jau sunku net bendrauti su ana puse.

„Anksčiau buvo kažkoks kontaktas su Baltarusijos puse, tiek kalbant apie tabako kontrabandą, tiek apie nelegalią migraciją, o dabar to kontakto nėra. Kartais atrodo, kad tokia jų oficiali pozicija – tegul važiuoja.

Sienos apsauga moderniomis technologijomis, taip pat ir sausumos, keliuose – įranga daug kur pasenusi ir neveikianti. Todėl ir yra iššūkis atnaujinti įrangą, kuri užkardytų kontrabandos patekimą į šalį“, – LRT RADIJUI sakė S. Skvernelis.

Jo vadovaujama Vyriausybė tik kadencijos pabaigoje rado pinigų naujam rentgenui įsigyti. „Šimtu procentų ši siena nėra uždaryta moderniomis technologijomis“, – pripažino politikas.

Cigarečių ieško strypais

Grįžkime į Keną, Lietuvos prieangį su Baltarusija, kur atvyksta ešelonai su cigaretėmis. Kaip kasdien tikrinami šimtai vagonų, iš Baltarusijos atriedančių į Lietuvą?

Kenos geležinkelio stotyje sutikome posto viršininką Algį Žiobą. Jis mums pasakojo, kad iš sąstato pasirenkami keli vagonai ir patikrinami rankiniu būdu – badant anglis ar trąšas.

„Tai yra rankinis darbas ir prie vagono dirba pora žmonių. Taip pat bendradarbiaujame su pasienio tarnyba – ji skiria 1–2 pareigūnus. Taigi būna keturi. Kiek mes atsirenkame vagonų, priklauso nuo krovinio pobūdžio ir nuo jo kiekio“, – LRT RADIJUI sakė A. Žioba.

Su A. Žioba pasitinkame vieną vagonų ešeloną iš Baltarusijos. Tokių sąstatų per parą atvyksta apie dvidešimt. Taigi nesunku paskaičiuoti, koks šansas ką nors aptikti. Bet ne visi vagonai kelia įtarimų.

„Vertinant šitą sąstatą, tai galėtų būti mediena, galėtų būti birūs kroviniai. Matyti ir anglis. Galbūt galėtų sukelti įtarimą ir konteineriai. Čia reikėtų peržiūrėti dokumentus ir tada būtų galima konkretizuoti“, – teigė Kenos posto viršininkas.

Pareigūnai: tai jau valstybinė kontrabanda

Su posto viršininku einame į netoli esantį angarą. Ten kartais patenka įtarimų sukėlę vagonai.

„Šis vagonas buvo atrinktas todėl, kad tokio paties tipo vagone gabenant prekes tai pačiai įmonei buvo rasta 130 dėžių cigarečių. Vienoje dėžėje yra 500 pakelių. Šios dienos vagonas teigiamų rezultatų nedavė, bet profilaktiškai dėl prevencijos patikriname“, – pasakojo A. Žioba.

Pareigūnai pastebi dar vieną nerimą keliančią tendenciją: cigarečių kontrabanda jau tapo valstybiniu Baltarusijos verslu. Nes, kaip sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Donatas Škarnulis, cigaretės į vagonus kišamos jau gamyklų teritorijose.

„Mūsų šaltinių ir kriminalinės žvalgybos duomenimis, dalis cigarečių, kurios įvežamos į Lietuvos Respubliką, yra pakraunamos būtent trąšų gamyklose, kur formuojami vagonai. Turime duomenų, kad tų įmonių darbuotojai netgi nurodo nusikaltėliams, kuris vagonas skirtas tiekėjui, ir tada žino, kad tas vagonas keliaus į Lietuvą iki Klaipėdos. Todėl į šį vagoną reikėtų dėti cigaretes, kurios vėliau kontrabanda pateks į Lietuvą“, – pasakojo D. Škarnulis.

Lietuvoje veikia bendrininkai

Dar viena problema – cigarečių mėtytojai. Jie įlipa į vagonus jau Lietuvoje ir tam tikrose vietose išmeta kontrabandą. Taigi veikia sistema.

„Asmenys, kurie užsiima šia nusikalstama veika, žino, kada ir kur reikia įlipti, kur traukinys sulėtėja, kur sąmoningai sulėtinamas, – jie įlipa ir panašiomis aplinkybėmis prekes išstumia. Ir tam tikrų žmonių grupės jas greitai susirenka nuo ruožo“, – pasakojo VSAT pareigūnas.

Geležinkelininkai nerimauja, kad tai jau kelia grėsmę saugumui, tokie bendrininkai specialiai stabdo traukinius mūsų šalyje. „Lietuvos geležinkelių“ saugos ir rizikų valdymo direktorius Rolandas Šlepetys pasakojo apie stabdomus traukinius: „Šioje vietoje ir mes nukenčiame tam tikru aspektu. Kontrabandą gabenantys asmenys kartais nesankcionuotai, gadindami įrenginius, stabdo lokomotyvą, kad jis sulėtintų greitį ir jie galėtų išmesti cigaretes tam tikrose vietose.“

Pasak jo, Lietuvoje bendrininkai netgi įsigudrina turėti plombą, kurią naudoja krovinio siuntėjas. „Plomba čia nuplėšiama ir vėl užkabinama. Taigi tie asmenys yra susiję su krovinio siuntėju, o prekių gavėjų Lietuvoje daug. Cigaretes iškrauti gali daug kur, nebūtinai tik Klaipėdos uoste“, – pasakojo „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.

Tuo, kad kontrabandininkai turi bendrininkų Lietuvoje, mažai kas gali abejoti, sako analitikas M. Laurinavičius. „Net ir tuo atveju, kai yra valstybinė kontrabanda ar kita nusikalstama veikla, ji turi partnerių ir Lietuvoje. Jeigu kontrabanda eina per Lietuvą, ji turi partnerių ir Lietuvoje. Tie žmonės yra išnaudojami tokiai nusikalstamai veiklai“, – mano M. Laurinavičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.