Deramos minimalios algos užtikrinimas visose Europos Sąjungos (ES) šalyse, taip apsaugant mažiausiai uždirbančiuosius. Kad apsauga būtų užtikrinta – vienodi kriterijai minimaliam atlyginimui, kurių turėtų laikytis visos ES valstybės. Pavyzdžiui, minimalios algos susiejimas ne tik su vidutinio darbo užmokesčio kaita, bet ir su gyventojų perkamąja galia ar darbo našumu.
Šį siūlymą pernai spalį pristačiusi Europos Komisija (EK) siekia nustatyti aiškias taisykles, kad mažiausiai uždirbantieji turėtų sąlygas oriai gyventi, o dabar jo imasi Europos Parlamento (EP) Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas, jis pateikė savo viziją ir kiek pakoregavo EK siūlymus.
Siekia suderinti minimalios algos kriterijus, kurių turėtų laikytis visos šalys
Iniciatyvos pranešėjai Parlamente Europos liaudies partijai priklausantis Dennis Radtke ir socialistų ir demokratų partijai priklausanti Agnes Jongerius ketvirtadienį pristatė pirmąsias diskusijas, savo pasiūlymus.
Europarlamentarai pabrėžė, kad, siekiant geresnių darbuotojų teisių, itin svarbu skatinti kolektyvines sutartis ir derybas tarp darbuotojų ir darbdavių.
„Esu giliai įsitikinęs, kad į klausimą, kas yra adekvati alga, atsakymas gali būti tik kolektyviniai susitarimai. Šios direktyvos esmė – padidinti kolektyvinių susitarimų procentą. EK siūlė, kad 70 proc. darbuotojų turėtų galimybę derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, mes šį skaičių padidinome iki 90 proc., – sakė D. Radtke. – Girdėjome labai daug nusiskundimų iš „Business Europe“ ir kitų verslo asociacijų, jos sako, kad direktyva sugriaus sistemą, bet tai nėra mūsų tikslas, mes siekiame skatinti socialinį dialogą.“
Esminis dalykas – siūloma užtikrinti, kad visu krūviu dirbantys darbuotojai uždirbtų adekvatų minimalų atlyginimą, kuris užtikrintų jiems ir jų šeimoms deramą pragyvenimo lygį.
Dėl to EK siūlė atsižvelgti į kelis kriterijus, nustatant minimalią algą: perkamoji galia, darbo našumas, santykis su vidutiniu atlyginimu bei mediana šalyje. Šiuo metu tarptautiniu lygiu įprasta laikyti, kad minimali alga turėtų siekti 60 proc. algų medianos šalyje ir 50 proc. vidutinio atlyginimo, rašoma EK dokumente.
Tačiau, kaip atkreipia dėmesį europarlamentarai, daugelyje valstybių narių minimalus atlyginimas nesiekia tos ribos. Be to, EP kritiškai vertina EK siūlymą įtraukti į kriterijus darbo našumo rodiklį.
„Ši krizė mums parodė, kokie svarbūs pirmose fronto linijose dirbantys žmonės – kasininkai, maisto išvežiotojai, vaikus prižiūrintys darbuotojai, todėl dabar laikas jų darbą įvertinti geriau. Padarėme porą pakeitimų dėl EK siūlymo, nemanome, kad darbo našumas turėtų būti įtrauktas, nes padavėjas negali aptarnauti daugiau staliukų per tam tikrą laiką, o paštininkas – greičiau išnešioti laiškus, todėl tai yra svarbu įvertinti“, – sakė A. Jongerius.
A. Jongerius pažymėjo, kad jei EP pavyks sutarti su EK ir ES taryba dėl vienodų minimalios algos kriterijų, tai galėtų pakelti MMA dydį 25 iš 27 ES šalių.
Minimali alga – neliečiama
Kitas EP siūlymas – užtikrinti, kad su darbu susijusios išlaidos, pavyzdžiui, darbui reikalinga įranga, taip pat apgyvendinimas, jei to reikalauja darbo specifika, nesumažintų minimalios algos dydžio. Lygiai taip pat, kaip ir papildomi mokėjimai, tokie, kaip premijos, arbatpinigiai, viršvalandžių apmokėjimas, jokiu būdu nebūtų įtraukti į minimalios algos sumą, o mokami kaip priedas.
„Mes labai aiškiai pasakėme, kad minimali alga yra absoliutus pragyvenimo pagrindas ir jis niekaip neturi būti mažinamas, nors to nebuvo EK siūlyme“, – pažymėjo D. Radtke.
Taip pat europarlamentarai pažymi, kad minimali alga turėtų būti neliečiama ir nediferencijuojama pagal jokias grupes.
„Leiskite panaudoti mano gimtųjų Nyderlandų pavyzdį. Čia dar įmanoma, kad tam tikrų amžiaus grupių žmonės uždirbtų mažiau nei minimali alga. Įmanoma, kad 18 metų prekybos centro darbuotojas, dirbantis kartu su 21-erių metų darbuotoju, uždirbtų mažiau. Manau, kad tai nepriimtina, mes norime, kad visi darbuotojai turėtų lygias teises. Minimali alga turi būti vienoda visiems“, – sakė A. Jongerius.
Vienodi kriterijai jokiu būdu nereikš vienodos minimalios algos ES
LRT.lt primena, kad spalį pristačiusi savo viziją EK siūlė šiuos minimalios algos nustatymo bendrus kriterijus: perkamoji galia, darbo užmokesčio augimo tempas, vidutinio darbo užmokesčio šalyje tendencijos bei darbo našumas. Pastarasis rodiklis parodo, kiek efektyvaus darbo buvo atlikta per tam tikrą laiką, o, didėjant darbo našumui šalyje, atitinkamai turėtų didėti ir darbo užmokestis.
EK pažymi, jog valstybių narių taip pat bus prašoma užtikrinti, kad minimalios algos svyravimai būtų pagrįsti, būtų skatinama kolektyvinių derybų praktika, į socialinį dialogą įtraukti ir socialiniai partneriai, o valstybės narės būtų įpareigotos kasmet pranešti, kaip įgyvendinami nustatyti kriterijai ir kaip sprendžiamos kilusios problemos.
Anot direktyvą pasiūliusios EK, svarbu sumažinti darbo užmokesčio nelygybę, siekiant užtikrinti orų gyvenimą ir mažinti dirbančiųjų skurdą, nes daugelyje valstybių narių darbuotojams minimalaus atlyginimo apsauga nepakankama arba turi spragų.
Tačiau pažymima, kad vienodų minimalaus uždarbio kriterijų nustatymas jokiu būdu nereikštų minimalios algos suvienodinimo visose ES šalyse.
Minimalus atlyginimas šalyse narėse stipriai skiriasi, pavyzdžiui, daugiausia mokama Liuksemburge – virš 2100 eurų popieriuje, daugiau nei 1500 eurų popieriuje minimali alga siekia ir Airijoje, Nyderlanduose, Belgijoje.
Lietuvoje šiuo metu minimalus darbo užmokestis siekia 642 eurus, o tai yra 468 eurai į rankas.
ES užmojai kelia klausimų tiek Lietuvos darbdaviams, tiek profsąjungoms
Lietuvoje Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba yra sutarusi, kad minimalaus darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc. Taip pat buvo sutarta, kad šis santykis turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių vidurkį, kuris nustatomas pagal ES statistikos tarybos skelbiamus paskutinių trejų metų duomenis.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen tikslą užtikrinti, kad visoje ES būtų gaunamas teisingas minimalus darbo užmokestis, išsikėlė dar savo kadencijos pradžioje.
Ši teisė 2017 lapkritį buvo įtvirtinta Geteborge Europos socialinių teisių ramstyje. Šiuo metu EK parengtas siūlymas perduotas EP ir ES tarybai. Jei direktyva bus priimta, ES valstybės turės per dvejus metus jos nuostatas perkelti į savo nacionalinės teisės aktus.
Vis dėlto šis EK siūlymas kelia klausimų Lietuvos darbdaviams ir darbuotojams atstovaujančioms profesinėms sąjungoms.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė anksčiau LRT.lt teigė, kad net ir mokslininkai dažnai nesutaria, kaip turėtų būti apskaičiuojamas darbo našumas ar perkamoji galia, todėl neaišku, kaip reikėtų atitikti kriterijus, kurie nelabai pamatuojami.
Taip pat skaitykite
„Pasirodė, kad projektas yra daugiau deklaratyvus. Žinoma, iniciatyva gera, bet yra jausmas, kad EK bando įtikti visoms visuomenės grupėms. Tikėjomės ambicingesnio projekto. Jeigu rytoj priimtų šį projektą, didelio postūmio mes nematytume“, – sakė I. Ruginienė.
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis teigė, kad tokia EK iniciatyva išvis stebina.
„Mums, kaip darbdaviams, išvis yra keista, kodėl jie nori tai reguliuoti. Mes manome, kad iš principo Lietuvoje yra holistiškai gerai nusistovėjusi sistema“, – anksčiau teigė jis.
Minimalusis darbo užmokestis egzistuoja visose ES valstybėse narėse. 21 šalyje minimali alga nustatyta teisės aktais, o 6 valstybėse narėse – Danijoje, Italijoje, Kipre, Austrijoje, Suomijoje ir Švedijoje – minimalios algos apsauga išimtinai užtikrinama kolektyvinėmis sutartimis.
