Kauno rajone gyventojai priešinasi verslininkų planams dalyje miško kasti smėlio ir žvyro karjerą – sako, prasidėjus darbams bus priversti palikti namus. Bendrovės vadovas teigia, kol kas darbai tik planuojami, o parengta poveikio aplinkai vertinimo programa – tik pradžia.
LRT kalbinamas Batniavos seniūnijos gyventojas žemėlapyje rodo vietą Pakarklės miške, kurioje bendrovė „Rizgonys“ planuoja kasti smėlį ir žvyrą. Gyventojai baiminasi, kad po keliasdešimties metų karjeras išsiplės iki daugiau kaip šimto hektarų. Bendruomenė surengė simbolines miško laidotuves.
„Naikinamas visas gamtinis karkasas, kaip miškas toksai. Tų miškų palei Nemuną nėra daug – yra du miškeliai dabartinėje vietoje, Kulautuvos ir Pakarklės miškai“, – sako Stanislovas Laurynas, buvęs girininkas.
Kvesų smėlio ir žvyro karjeras yra kitoje kelio pusėje nei planuojamas naujasis. Bendrovė „Rizgonys“ čia smėlį ir žvyrą kasa daugiau kaip dvidešimt metų ir darbus po kelerių metų planuoja baigti. Bendrovės vadovas sako, aplink laisvos valstybinės žemės nėra, todėl naują telkinį po maždaug ketverių metų planuotų kasti Pakarklės miške, aštuoniuose hektaruose.
„Jaučiame tokį spaudimą, kad jie čia tik įkels koją, o kai įkels koją, mes jau – viskas. Tada būsime apkasti kaip Kvesų gyventojai, nes Rizgonys taip pat – buvo visa gyvenvietė sunaikinta, tai čia kelia tokių klausimų“, – pripažįsta Kauno rajono gyventoja Vida Lenkauskienė.
Bendrovei užsakius, parengta poveikio aplinkai vertinimo programa, vadovas neigia gyventojų kalbas apie galimą plėtrą iki šimto hektaro.
„Tą programą mes paviešinom visoms institucijoms, visoms, kam reikėjo, tarp jų ir bendruomenė gavo. Aišku, ir jie sukilo. Mes ten jokių įstatymų nepažeidėm, jokių pradžių neturime, nieko nepradėjome dirbti, paprasčiausiai tik dokumentai pasirodė“, – tvirtina „Rizgonių“ generalinis direktorius Vytautas Maslauskas.
Dėl poveikio aplinkai vertinimo programos išvadas turės pateikti penkios institucijos, tarp jų ir rajono savivaldybė. Neeiliniame tarybos posėdyje politikams bus siūloma nepritarti naujam karjerui.
„Mes, kaip savivaldybė, matome grėsmes dėl inžinerinės infrastruktūros, kuri, tikėtina, nepritaikyta papildomam krūviui, keliams. Jau patirtis rodo, kiek yra karjerų, kurie šiuo metu nebeveikiantys, nė vienas Kauno rajone nėra sutvarkytas, nėra pritaikytas rekreacijai, tikrai jie toliau yra paleidžiami ir paliekami likimo valiai“, – sako Kauno rajono administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris.
Batniavos seniūnijoje, tik jau Nemuno pakrantėje, kita bendrovė taip pat planavo kasti smėlį ir žvyrą. Sukilus gyventojams, verslininkų planams nepritarė Kauno rajono savivaldybė. Verslininkai savivaldybės sprendimą apskundė teismui
