Lietuva suformulavo savo poziciją dėl Briuselio iniciatyvos suvienodinti minimalios algos visoje bendrijoje nustatymo principus – Lietuva jiems neprieštarauja. Tačiau, politikų teigimu, tai nereiškia, kad šalyse vienodės minimalios algos dydis. Ši Europos Komisijos idėja – naujiena, iki šiol į valstybių socialines sistemas Europos Sąjunga nesikišo.
„Clafuti“ kepyklėlė – šeimos įmonė. Jos savininkas sako, pirkėjų visada buvo, yra ir dabar. Vienintelis dalykas, dėl ko mažėjo pajamos, – tortus, kitus skanumynus žmonės dėl karantino ėmė pirkti kuklesnio dydžio.
„Karantinas labai stipriai smogė mūsų įmonei, kaip susijusiai su šventėm ir su pramogomis, bet, be abejo, čia nieko nepasiginčysi, nes, jeigu šnekam apie žmonių sveikatą, apie žmonių gerovę, tai mes negalim kažkaip sakyti, kad va mums reikia būtinai švęsti, o jūs paskui susirgsit. Ne. Čia jokiu būdu“, – sako „Clafuti“ vadovas Dmitrijus Glebovas.
Penkis žmones įdarbinęs ponas Dmitrijus sako, kad jo darbuotojai seniai gauna daugiau nei minimali alga. Receptą, pagal kurį ši alga taptų derama, visoms šalims pateikė EK. Ketinama direktyva numatyti, kad minimalią algą šalys nustatytų pagal vienodus kriterijus. Profsąjungos Briuselio idėją labai palaiko.
„Mūsų minimali alga yra su sujungta su mokesčiais, ant popieriaus atrodo gražiai, į rankas, deja, mažai. (...) Dėl to vienodų principų nustatymas ir europiniu lygmeniu pasakymas, kad socialinis dialogas yra labai svarbu, kad mes turime dirbti, kad mūsų atlyginimai augtų ir ypač minimali alga augtų, tai tikrai didelis žingsnis į priekį – įsitikinusi Profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė.
Stambiųjų darbdavių teigimu, įvesti vienodi principai sumažintų verslo galimybes bendroje rinkoje. Dabar didžiausias skirtumas tarp minimalių algų bendrijoje – septyni ar aštuoni kartai. Dvi šalys jau apsisprendė EK idėjos nepalaikyti. Kitos dar nenusprendė. Lietuva nutarė neprieštarauti.
„Pagrindinis klausimas buvo, ar apskritai valstybės yra pasiruošusios daugiau Europos įsileisti į socialinius reikalus. (...) Paprastai socialiniai klausimai, darbo užmokesčio klausimai yra valstybių narių apsisprendimo dalykai. Tai čia tokia kaip ir naujiena. Mūsų manymu, ta diskusija yra reikalinga, mes neprieštaraujam tokiam pasiūlymui. Ir tikimės aptarti nuodugniau per ateinančius kelis mėnesius“, – teigė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Direktyva, dėl kurios ES ir renka šalių pozicijas, numatytų keturis kriterijus minimaliai algai nustatyti. Vienas jų – minimali alga turėtų siekti 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Lietuvoje siekia 48 proc.
„Tenka pastebėti, kad mes jau ir dabar, Trišalė taryba turi nusistačiusi, kad minimali alga turi būti tarp 45 ir 50 proc., lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu. Tai jau ir dabar taikoma. Jau dabar vadovaujamasi praktiškai 3 iš 4 siūlomų privalomų kriterijų“, – tvirtina Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Daugiausiai diskusijų yra sukėlęs principas, kad minimali alga turėtų būti siejama su bruto darbo užmokesčiu vidutiniu, šalyje esančiu ar mediana, su kitų žmonių gaunamu užmokesčiu. Bet be to būtų dar ir kiti kriterijai, kurių šiandien, pavyzdžiui, nėra pas mus, tai būtų perkamoji galia“, – kalba socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Vis dėlto minimalios algos dydžio naujai iškepta direktyva, anot politikų, stipriai turbūt nepakeistų. Tačiau esą aišku, kad Lietuva tada turės labiau pasistengti skatinti kolektyvines sutartis įmonėse. Pagal Briuselio viziją, jos turėtų apimti 70 proc. dirbančiųjų, dabar ji apima 20 proc. jų.
