Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete trečiadienį pateikti nauji siūlymai dėl prastovų kompensavimo ir darbo paieškos mechanizmų. Siūloma, kad 100 proc. subsidija už prastovas siektų ne iki 2 minimalių mėnesinių atlygių (MMA), o iki 1,5 MMA (963 eurų). Taip pat siūloma keisti darbo paieškos išmoką, kad ją galėtų gauti daugiau žmonių.
Tokias Užimtumo įstatymo pataisas registravo konservatoriai Mindaugas Lingė ir Mykolas Majauskas bei „valstiečiai“ Linas Kukuraitis ir Tomas Tomilinas.
Iš pradžių Vyriausybė siūlė darbo paieškos išmoką mokėti tik tiems, kurie dirbo iki ekstremalios situacijos ar karantino ir buvo atleisti jo metu, taip pat jei jie dirbo įmonėse, kurių veikla buvo apribota. Išmoką gautų ir savarankiškai dirbę žmonės, kurie nebegali tęsti veiklos.
Tačiau siūloma tobulinti šį įstatymo projektą ir išmoką skirti tiems, kurie darbo neteko ne anksčiau kaip 3 mėn. iki Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino.
„Tikslas, kad būtų praplėstas ratas žmonių, kurie 3 mėnesius iki paskelbiant karantiną arba ekstremalią situaciją neteko darbo“, – sakė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Jo teigimu, įvedus šį pakeitimą kreiptis dėl 212 eurų darbo paieškos išmokos galėtų 8 tūkst. daugiau žmonių, iš viso apie 38 tūkst.
Darbo paieškos išmoka nebūtų skiriama studentams, profesinių mokyklų mokiniams, kurie Užimtumo tarnyboje registravosi tik dėl šios išmokos.
Išmokos dydis sieks 33 proc. nuo MMA. Šiuo metu MMA siekia 607 eurus popieriuje, o 33 proc. sudaro 200 eurų. Tačiau kitąmet MMA didėja iki 642 eurų, todėl darbo paieškos išmoka sieks 212 eurų.
Taip pat pritarta siūlymui tobulinti subsidijų kompensavimo mechanizmą. Iš pradžių Vyriausybė siūlė nuo 2021 m. 100 proc. kompensuoti subsidijas už prastovas iki 2 MMA (1284 eurų).
Tačiau komitete pritarta naujam siūlymui 100 proc. subsidijas kompensuoti iki 1,5 MMA (963 eurų).
„Turime ribotus išteklius. Nežinome, ar karantinas bus pratęstas, ar ne. Kadangi Vyriausybės siūlymas yra subsidijuoti 100 proc., tai kad neįvyktų kokie išsprogdinimai numatytų biudžetų, norisi, kad subsidijos gavėjų ratas ir dydis atitiktų valstybės galimybes“, – aiškino M. Lingė.
Subsidiją gavę darbdaviai privalės išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.
Iki šiol darbdaviams, paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, valstybė mokėjo 70 proc. atlyginimo subsidijas, bet ne daugiau kaip 1,5 minimaliosios algos (910,5 euro iki mokesčių arba 656 eurus į rankas) – tokia išmoka mokėta, jeigu darbdavys ir pats mokėjo 30 proc. algos, kitu atveju šis santykis buvo 90 proc. ir 10 proc., o maksimali subsidija siekė tik vieną MMA (607 eurai iki mokesčių arba 437 eurai į rankas).
Dėl šių siūlymų trečiadienį bus balsuojama Seime.
