Verslas

2020.11.26 05:30

Nuo kitų metų statomi namai privalės būti aukščiausios energinės klasės: kaip dėl to kis šildymo kainos ir kiek brangs būstas

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.11.26 05:30

Jau nuo kitų metų statomi namai (kuriems statybų leidimas išduotas po 2020 m.) turės atitikti aukščiausią A++ energinio naudingumo klasę. Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojai teigia, kad tai, be jokios abejonės, padidins naujo NT kainas, tačiau realų pokytį rinkoje būsto pirkėjai pastebės tik po 2–3 metų. Be to, tokiems būstams sąskaitos už šildymą turėtų būti mažesnės.

Tikimybė, kad ieškodami būsto esate kada nors matę NT projektą, kurio energinė naudingumo klasė būtų A++, yra labai maža. Statybos produkcijos sertifikavimo registro duomenimis, tokių pastatų šalyje yra vos 82. Didžioji jų dalis – individualūs namai, o daugiabučių – vos vienas kitas.

Tačiau jau nuo kitų metų aukščiausios energinės naudingumo klasės NT projektų bus galima išvysti daugiau. Siekiant sumažinti poveikį gamtai ir mažinti energetinę priklausomybę, Europos Sąjunga (ES) dar 2010 metais priėmė direktyvą, kad valstybės narės privalo užtikrinti, jog ne vėliau kaip 2020-ųjų gruodžio 31 dieną visi nauji pastatai būtų beveik nulinės energijos, LRT.lt pažymi Aplinkos ministerijos specialistai.

Siekdama atitikti ES keliamus reikalavimus, Lietuva numatė, kad jau nuo 2014 metų statomų namų energinė klasė būtų ne žemesnė nei B, nuo 2016-ųjų – A, nuo 2018-ųjų – A+, o nuo 2021 metų – A++ (aukščiausios energinės klasės reikalavimas valstybės valdomiems visuomeniniams pastatams galioja nuo 2019 metų).

Ekspertai aiškina, kaip nauji reikalavimai paveiks NT kainas ir kiek kainuos šildymas A++ klasės name.

Kai kurių projektų gali nebeapsimokėti įgyvendinti

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad NT plėtotojai iki šiol nesiveržė statyti A++ klasės namų, tokius projektus dažniausiai įgyvendindavo individualių namų savininkai. Pagrindinė priežastis – aukščiausią energinę klasę atitinkančių namų kaina aukštesnė, todėl ne tokia patraukli ir vartotojams.

„Tokios klasės namus projektuoti sudėtingiau, o jų kaina yra didesnė. Įsigyjant būstą, lietuviams kaina vis dar yra vienas svarbiausių kriterijų. Todėl tai lemia, kad statytojai naudoja medžiagas, neatitinkančias aukščiausios energinės klasės reikalavimų. Žinoma, technologijoms tobulėjant, atsirandant naujų statybinių medžiagų, šildymui pradedant naudoti biokurą, pasiekti maksimalius rodiklius tampa lengviau“, – aiškina M. Statulevičius.

Jis skaičiuoja, kad pareinant prie aukščiausios energinės klasės NT projektų sąmata išaugs 5–7 proc. Panašiai galėtų brangti ir nauji NT projektai.

„Pereinant iš B į A arba iš A į A+ energinę klasę projektų sąmatos išaugdavo 10–15 proc. Dabar priklausomai nuo NT tipo projektų sąmatos išaugs 5–7 proc. Pastatyti A++ namą prieš 4 metus būtų buvę beveik nerealu dėl to, kad technologijos buvo labai brangios, tačiau dabar tai įmanoma padaryti su mažesne suma“, – mano NT plėtotojams atstovaujantis M. Statulevičius.

Vis dėlto, jo teigimu, dėl itin aukštų reikalavimų kai kurių projektų gali nebeapsimokėti įgyvendinti.

„Problema, kad kai kam gali būti sunku įgyvendinti aukščiausios energinės klasės projektus dėl technologijų trūkumo. Pavyzdžiui, dėl būtinybės turėti autonominį atsinaujinantį energijos šaltinį, pažangią rekuperacinę sistemą kai kurie NT projektai taps per brangūs“, – tikina M. Statulevičius.

Paklaustas, kiek galėtų kainuoti A++ buto šildymas žiemą, M. Statulevičius teigia, kad tam įtakos gali turėti įvairūs veiksniai, tačiau 40 kv. m buto šildymo kaina žiemą neturėtų viršyti 15 eurų per mėnesį: „Pagrindinis gyvenimo tokiame name pranašumas – jis yra sandarus ir taupus. Be abejo, mažiausios būtų šildymo išlaidos, tačiau jų vis tiek būtų, nes yra bendrųjų patalpų šildymas, o jos nebūna tokios sandarios. Jeigu kalbėtume apie 40 kv. metrų 2 kambarių būstą, jo šildymo kaina žiemą A++ name neturėtų būti didesnė nei 10–15 eurų per mėnesį“, – aiškina pašnekovas.

Lietuviškam orui pakanka ir A+ klasės?

Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Antanas Kišūnas LRT.lt teigia, kad antrinėje būsto rinkoje, ypač pigesnių butų segmente, B, A ar A+ energinio naudingumo klasė pirkėjui nėra tokia aktuali, tačiau įsigydami būstą pirminėje rinkoje klientai aukštesnę energinę klasę vertina palankiau. Tačiau, jo nuomone, labai didelio skirtumo naujo būsto savininkai, vertindami A+ ir A++ klasių butus, nepajus.

„A++ energinio naudingumo klasės gyvenamieji pastatai privalės pasižymėti dar geresnėmis techninėmis charakteristikomis nei dabar statomi A+. (...) Todėl už A++ energinės klasės būstą neišvengiamai teks susimokėti šiek tiek daugiau“, – mano A. Kišūnas.

Nors susimokėti teks šiek tiek daugiau, labai didelės naudos, A. Kišūno nuomone, vartotojas nepajus, o lietuviškam klimatui ir A+ energinės klasės turėtų pakakti.

„Jeigu žiemos bus tokios kaip praėjusi, A++ energinė klasė nepridės labai didelio pliuso pirkėjui. Mano nuomone, A+ energinės klasės namai visiškai patenkina mūsų klimato zonos poreikius, o aukštesnės klasės reikalavimas yra daugiau ar mažiau perteklinis.

Kaip didžiausius ir esminius A++ energinės klasės pastatų pranašumus įvardyčiau tai, kad juose ne mažiau kaip 50 proc. naudojamos pirminės energijos turės būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, taip pat bus keliami didesni reikalavimai rekuperacinių sistemų efektyvumui. Tad sąskaitos už šildymą mažės ir pastato daroma neigiama įtaka gamtai bei žmogaus sveikatai bus mažesnė“, – atkreipia dėmesį A. Kišūnas.

Jo nuomone, rinkoje A++ klasės namai pasirodys tik po 1–2 metų, kadangi dalis statytojų suskubo dar šiais metais gauti statybų leidimus A+ energinės klasės namams, todėl atsižvelgiant į NT kainų augimo tendencijas didelio pokyčio vartotojai kol kas nepajus.

„Įvedus A++ energinės klasės reikalavimus būsto kaina galėtų padidėti 5–6 proc.“, – prognozuoja NT ekspertas A. Kišūnas.

Svarbiausi pokyčiai A++ klasės name

Pastatų energetikos konsultacijų bendrovės „Mepco“ Pastatų energetikos skyriaus vadovas Gediminas Šilanskas teigia, kad A++ energinė klasė yra aukščiausia ir rodo, jog pastatas beveik nenaudoja energijos, didžiąją dalį jos pasigamina pats.

Pagrindiniai skirtumai tarp dabar statomų A+ ir A++ namų, eksperto teigimu, yra keli. Visų pirma, A+ tipo name daugiau nei 50 proc. energijos turės būti pagaminama iš atsinaujinančiosios energijos. Tai gali būti biokuras, vėjo jėgainės, saulės elektrinės, geoterminiai ištekliai ir šilumos siurbliai.

Aplinkos ministerijos specialistai pažymi, kad dėl šilumos tiekėjų naudojamo biokuro, pasiekti šiuos reikalavimus bus lengviau.

„Lietuvoje situacija susiklostė labai dėkinga – iki įvedant šį reikalavimą, centralizuotos šilumos tiekėjai pradėjo naudoti šilumos gamybą iš biokuro, todėl daugiau kaip pusė centralizuotai tiekiamos energijos yra „žalia“ ir yra įvertinama projektuojant pastatų A++ klasę. Problemos pasiekti A++ klasę nebeliko. Net su šiluminiais siurbliais A++ klasės reikalavimus galima išgauti be saulės kolektorių, fotovoltinių elementų ar kitų panašių įrenginių“, – sako Aplinkos ministerijos specialistai.

Antra, aukštesni reikalavimai bus taikomi vėdinimo sistemoms su šilumogrąža. Šilumos atgavimas turės būti ne mažesnis kaip 80 proc., o ventiliatorių efektyvumas ne didesnis nei 0,45 Wh/m3 (šis rodiklis dažnai nėra lengvai pasiekiamas), sako G. Šilanskas.

Trečia, bus taikomi aukštesni reikalavimai išorės atitvarų šiluminėms savybėms. Keičiasi reikalavimai pastatų išorės atitvarams, tai reiškia, kad šilumos perdavimo koeficientas U turės būti dar mažesnis, pavyzdžiui, sienų iš 0,13 W/m2*K į 0,11 W/m2*K bei energijos sąnaudoms, skirtoms pastatui šildyti.

Ketvirta, geresnės šiluminės savybės pertvarų ir tarpaukštinių perdangų, skiriančių autonominius šilumos šaltinius, įrengtus patalpose ar butuose.

Atsipirks tik po 43 metų?

NT projektus plėtojančios „Eikos“ direktorius Domantas Dargis dar 2014 metais yra teigęs, kad vertinant investicijų skirtumą ir gaunamą finansinę naudą tarp B ir A klasių vidutinis atsipirkimo laikas yra apie 23 metai. Tarp A ir A+ klasių pastatų investicijų atsipirkimo laikas trumpėja iki 15 metų.

A++ klasės pastatas, palyginti su A+ klasės pastatu, atsipirktų tik po 43 metų, kadangi investuoti reikia daug, o bendros pastato energijos sąnaudos A+ klasės name itin mažos.

Su tuo iš dalies sutinka pastatų energetikos specialistas G. Šilanskas. Jo teigimu, didžiulio energijos suvartojimo pokyčio tarp A+ ir A++ klasių beveik nebus.

„Kai buvo pareinama iš B klasės į A, pokytis būdavo daug didesnis. O tolesni energinės klasės gerinimo pokyčiai yra labai nežymūs. Galiausiai priartėjame prie taško, kai tu gali šiltinti sienas ar stogą kiek nori, tačiau dėl to daugiau nebesutaupysi“, – sako specialistas.

Savo ruožtu Aplinkos ministerijos ekspertai primena, kad reikalavimas atitikti maksimalią A++ energinę klasę nebus taikomas šiems statiniams: pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų jų būdingos savybės ar išvaizda; maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams; laikiniesiems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus; nedaug energijos suvartojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties ir žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams; atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kv. metrų; poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus; nešildomiems pastatams, avarinės būklės pastatams, kurių atnaujinimas, atsižvelgus į sąnaudas, skaičiuojant per apytikrį avarinės būklės pastatų ekonominio gyvavimo ciklą, būtų nenaudingas.