Verslas

2020.10.29 18:07

Klaipėdos mokslininkų verdiktas dėl oro taršos – pirštu besta į bendrovę KLASCO

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2020.10.29 18:07

Klaipėdos universiteto mokslininkai pristatė ilgiau nei pusmetį mieste vykdyto oro taršos tyrimo duomenis. Atlikus tyrimą dėl taršos pirštu bedama ir į bendrovę KLASCO, kuri jau ne kartą linksniuota ir gyventojų skunduose. Pati bendrovė nuo komentarų apie situaciją susilaiko.

Mokslininkai tyrė oro kokybę

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimo instituto mokslininkai dr. Paulius Rapalis ir dr. Nadežda Lazareva vykdė tyrimą „Kietųjų dalelių kiekio ir sudėties tyrimas bei kilmės nustatymas Klaipėdos mieste“, kurio metu net septynis mėnesius rinko duomenis ir sistemino gautą informaciją.

Atlikti darbai nuotoliniu būdu pristatyti ir klaipėdiečiams. Oro taršos klausimas šiaurinėje miesto dalyje gyvenantiems miestiečiams ypač aktualus – jau senokai gyventojai kelia klausimus dėl bendrovės KLASCO veiklos, žmonės kritikuoja tai, jog bendrovė krovą vykdo atviruoju būdu.

Klaipėdiečiai teisūs: geležies rūdos tarša nusėda ant palangių ir automobilių

Tyrimo metu situacija buvo stebėta įvairiose miesto vietose, tad pavyko išsiaiškinti, kokia yra oro kokybė maždaug visame uostamiestyje.

Mokslininkas P. Rapalis teigė, kad iš viso buvo du atskiri tyrimai. Vienas tyrimas buvo atliktas Klaipėdos mieste, kurio metu dešimtyje miesto vietų buvo išdėstyti kaupikliai ir buvo analizuojamos nusėdančios dalelės, jų masė bei elementinė sudėtis.

„Iš viso Klaipėdos miesto tyrime išsiskyrė trys vietos – Rimkų gatvė, kur buvo labai didelis kiekis nusėdančių kietų dalelių. Taip pat Gulbių gatvė šiaurinėje Klaipėdoje ir vietovė ties Baltijos pr. žiedu, kur yra pakankamai aktyvus transportas“, – apibendrino mokslininkas.

Aplinkosaugininkai apibendrindami pastebi, jog įvairiose uostamiesčio vietose skiriasi ir oro kokybė.

„Klaipėdiečių oro kokybė priklauso nuo to, kur jie gyvena. Jeigu jie gyvena prie tų uosto įmonių, kurios labai teršia, tai deja bet jie kenčia“, – situaciją apibendrino Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.

Gyventojų skundai dėl KLASCO buvo pagrįsti

Antrojo tyrimo metu oro kokybė tirta Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO teritorijos, esančios miesto centrinėje dalyje, aplinkoje.

Šios kompanijos aplinka buvo stebima 6 savaites, 10 kaupiklių buvo išdėstyta aplink įmonę skirtingais atstumais ir rinko iš oro nusėdančias dulkes.

Mokslininkas P. Rapalis teigė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad net 650 m atstumu krovinio geležis pasiekė kaupiklius kaip dulkės.

Tyrėjai ėmė ir bendrovės kraunamo krovinio, grunto mėginius ir konstatavo, kad kito šaltinio, sukuriančio tokį kiekį geležies – nėra. Tą patvirtina ir tai, jog niekur kitur mieste tokio geležies kiekio nebuvo aptikta.

„Mūsų tikslas buvo nustatyti, koks būtent yra KLASCO poveikis. Nustatėme, kad krovinio cheminė sudėtis atitinka tai, kas nusėda ant paviršių“, – tai, kad gyventojų skundų tikrumą įrodė tyrimas patvirtino Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja V. Bimbaitė.

Tiesa, pastebima, kad aptiktos dalelės yra stambios ir nepatenka giliai į kvėpavimo takus.

Pristatymo gyventojams metu mokslininkai aiškino, kad geležis nėra toksiška. Tačiau jeigu jos dalelės yra labai smulkios, jos gali prasiskverbti giliai į organizmą ir kenkti kepenims, stambesnės dalelės gali likti plaučiuose ir gali sąlygoti alergijas. Stambios dalelės, lieka, kaip įvardyta, galvos lygyje ir iš organizmo pasišalina su gleivėmis.

Duomenys bendrovei yra perduoti, bet ji situacijos plačiau nekomentuoja

Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Rimgaudas Špokas aiškino, kad buvo siekiama matavimais įrodyti taršos egzistavimą.

„Kadangi matavimai – nauji, nauji taršos rodikliai, mes su kolegomis ir Aplinkos ministerijoje ir kitomis pavaldžiomis institucijomis pabandysime visa tai įteisinti, reglamentuoti kokie normatyvai“, – dėstė R. Špokas.

Jis taip pat pastebėjo, kad visos kitos Lietuvos įmonės, turinčios problemų dėl taršos, gali užsisakyti tokius tyrimus ir ruoštis tam, jog ateityje tarša bus dramatiškai apribota.

„Absoliutūs nuliai gamtoje neįmanomi ir versle neįmanomi. Manyčiau, kad bus pasiektas balansas, bet iš tiesų, manyčiau, dažyti palangių raudonai nebus leista“, – aiškino Aplinkos apsaugos agentūros direktorius.

R. Špokas teigė, kad pastebimai sumažinti krovos metu atsirandantį dulkėjimą – įmanoma įvedant tam tikras priemones. Krovinio laistymas krovos metu esą nepasiteisina.

„Mes negalime krauti gyventojų sąskaita arba mūsų aplinkos niokojimo sąskaita. Kroviniai yra nuodingi ir nenuodingi. Jeigu nesame pasiruošę tokiems darbams, tai ir nedarykime jų“, – konstatavo R. Špokas.

Tyrimo ties KLASCO aplinka rezultatai bendrovei yra perduoti. Nuo komentarų apie situaciją pati bendrovė teigė kol kas susilaikanti.

„Kol kas susilaikome nuo komentarų, nes šiuo metu vertiname Klaipėdos universiteto pateikto tyrimo išvadas. Bendrovės turimais duomenimis, KLASCO veikla atitinka valstybės nustatytas aplinkosaugines normas, išskyrus vienkartinius atvejus, kurių šiais metais bendrovės veikloje nebuvo. Tą pripažįsta ir Klaipėdos universiteto mokslininkai, teigiantys, kad gautos tyrimų išvados nepažeidžia LR taikomų aplinkosaugos normatyvų“, – raštu dėstė bendrovės atstovai.

Tvirtinama, kad KLASCO deda visas pastangas, kad bendrovės veikla darytų kuo mažesnį poveikį aplinkai, yra parengusi ne vieną priemonių planą, kuriuose numatyta eilė organizacinių ir investicinių priemonių. Įvertinusi mokslininkų tyrimų metodiką ir jos išvadas, bendrovė ketina koreguoti bendrovės taikomas poveikio aplinkai mažinimo priemones.