Nors lietuviai pirmauja pagal darbe patiriamą nuovargį, kas dešimtas tvirtina, kad prašytos finansinės paramos taip ir nesulaukė, o 60 proc. gyventojų santaupų neturi arba turi tiek, kad iš jų nepragyventų daugiau kaip trijų mėnesių, Lietuvos gyventojai ateitį ir savo finansines galimybes vertina gana optimistiškai. Tai atskleidė ES agentūros „Eurofound“ atlikta apklausa, nagrinėjusi darbo ir gyvenimo sąlygas COVID-19 pandemijos metu.
Būtent Lietuvos gyventojų optimizmas atkreipė ir LRT.lt kalbintų ekspertų dėmesį. Vilniaus universiteto ekspertė Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė svarsto, kad tai labiau gali lemti ne ekonominės ar asmeninių finansų priežastys, o emocinis ir psichologinis nusiteikimas. „Dar turime rezervų, kalbant apie psichikos sveikatą ir savo ateities vertinimą“, – sako mokslininkė.
Mykolo Romerio universiteto ekspertas Jusifas Seiranovas taip pat tvirtina, kad optimizmą šiuo atveju lemia nusiteikimas, tačiau jis nėra iš piršto laužtas. Anot pašnekovo, gyventojai pastaruosius dešimt metų išgyveno ekonominį pakilimą, po paskutinės ekonominės krizės šalis gana sparčiai atsigavo, todėl, vertindami dabartinę situaciją, savo asmeninius finansus ir šalies ekonomiką, gyventojai ir toliau išlieka optimistais.
Ekspertai taip pat pabrėžia, kad atliktas tyrimas vis dėlto nėra reprezentatyvus, jis atliktas apklausiant interneto vartotojus. Patys tyrėjai tyrimo išvadų ataskaitoje taip pat nurodo, kad kai kurių valstybių duomenys nėra pakankami ir kad tyrimas atliktas naudojantis internetinėmis priemonėmis.
Labiausiai nukentėjo moterys, dirbantieji savarankiškai ir jaunimas
Kaip parodė balandį ir liepą atlikta apklausa, vidutiniškai 8 proc. žmonių, iki pandemijos turėjusių darbą, jo neteko. Lietuvoje, remiantis tyrimo duomenimis, šis procentas kiek didesnis ir siekia 9 proc.
Daugelyje ES valstybių narių darbą prarado 7–9 proc. apklaustųjų.
Tik šešiose ES valstybėse narėse – Bulgarijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Graikijoje, Kipre ir Ispanijoje – darbo neteko 10 proc. ar daugiau apklaustųjų. Dar šešiose valstybėse – Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Maltoje, Nyderlanduose ir Švedijoje – šis procentas buvo 5 proc. ar mažiau.
Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad liepos mėnesio apklausos duomenys Kipre, Latvijoje, Liuksemburge, Maltoje ir Lenkijoje yra per mažos apimties, kad būtų patikimi. Taip pat akcentuojama, kad tyrimas atliktas internetu, todėl nėra reprezentatyvus.
Tai akcentuoja ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovė, daktarė Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė, ji teigia, kad tai buvo vienas pirmųjų bandymų panagrinėti susidariusią situaciją.
Kaip rodo apklausa, visoje Europoje moterys ir dirbantieji savarankiškai susidūrė su didžiausia grėsme netekti darbo. Vertinant amžiaus grupes, didžiausią riziką patyrė jauni – 18–34 m. – amžiaus žmonės. Bene su mažiausia rizika susidūrė 35–49 metų amžiaus vyrai.
Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad tiek vyrai, tiek moterys, sulaukę 50 metų, patyrė vienodą riziką netekti darbo pandemijos metu.
Karantinas atnešė teigiamų pokyčių
Mykolo Romerio universiteto ekonomikos ekspertas J. Seiranovas LRT.lt teigia, kad COVID-19 bene labiausiai išryškino pasaulio ekonomikos problemas, o Lietuva šiuo atžvilgiu smarkiai nenukentėjo.
„Lietuva labai atvira ekonomika ir labai priklauso nuo ES didžiausių ekonomikų sėkmės ir pažangos. Jeigu ten bus didelis nuosmukis, tai ir mes neišvengiamai tai patirsime. Bet šiaip COVID-19 išryškino ir teigiamus dalykus. Tai parodė, kad ekstremaliomis sąlygomis labai paspartėjo perėjimas prie virtualios ekonomikos. Žinoma, ne visuose sektoriuose, bet darbas vyksta nuotoliniu būdu“, – sako J. Seiranovas.
Jo vertinimu, nors pasiruošimas tam ir nebuvo idealus, bet vis dėlto Lietuvoje jau sukurta infrastruktūra, daug kur taikomi šiuolaikiniai darbo metodai, o didesnė gyventojų dalis prie tokio darbo greitai prisitaikė.
Komentuodama tyrimo rezultatus, J. Lazauskaitė-Zabielskė teigia, kad Lietuva, tiek vertinant jau minėtus, tiek tyrime nagrinėtus aspektus, neišsiskiria.
„Pagal daugelį rodiklių prilygstame ES vidurkiui. Yra kelios vietos, kur Lietuva išsiskiria, bet tai daugiausia liečia ne tiek ekonominę padėtį, kiek emocinę sveikatą darbe“, – teigia J. Lazauskaitė-Zabielskė.
Pagal emocinį nuovargį darbe Lietuvos gyventojai pirmauja
Vertindama tyrimą J. Lazauskaitė-Zabielskė atkreipia dėmesį, kad Lietuva pirmauja pagal darbe jaučiamos įtampos ir nerimo rodiklius.
„Tie rezultatai, man atrodo, patys blogiausi, nes 37 proc. jaučiasi išsunkti darbe, kai ES vidurkis yra 25 proc. Bet, jeigu pažiūrėsime „Eurofound“ 2015 m. darbo sąlygų tyrimą, kuris atliktas, pavadinkime, normaliomis sąlygomis, tai ten 50 proc. apklaustų Lietuvos darbuotojų sakė, kad iki trijų ketvirtadalių laiko jie jaučiasi emociškai paliesti darbe. Tai labai blogas rezultatas ir jis labai išsiskiria visos ES kontekste“, – nurodo J. Lazauskaitė-Zabielskė.
Vis dėlto, vertindami savo emocinę būklę, Lietuvos respondentai nurodė besijaučiantys geriau nei dauguma ES valstybių. Pagal ateities vertinimo pozityvumą, Lietuva tarp visų ES valstybių narių išsirikiavo ketvirtoje vietoje po Danijos, Airijos ir Austrijos.
Nors savo emocinę būklę apskritai Lietuvos respondentai vertina gana teigiamai, J. Lazauskaitė-Zabielskė atkreipia dėmesį – bendra savijauta ir savijauta darbe, nors ir yra susijusios, nėra visiškai vienodos, todėl nederėtų stebėtis, kad šie rezultatai išsiskyrė.
„Čia turbūt dar reikėtų pasižiūrėti pasiskirstymą pagal sektorius, nes ir pagal šį tyrimą, ir pagal ankstesnius tyrimus matyti, kad emociškai prasčiausiai darbe jaučiasi dirbantieji ugdymo, švietimo, sveikatos apsaugos ir apgyvendinimo, komercijos srityse. Netapatinčiau lūkesčių gyvenime su savijauta darbe. Tai, kad tie skirtumai yra, tam tikra prasme yra normalu ir suprantama“, – sako J. Lazauskaitė-Zabielskė.
Tačiau ji taip pat atkreipia dėmesį, kad anksčiau atliktas Europos darbo sąlygų tyrimas parodė, kad lietuviai yra tarp bene labiausiai motyvuotų darbuotojų visoje Europoje.
„Lietuvos darbuotojai eina kartu su Vakarų Europa. Tai dažniausiai pateikiama kaip išskirtinis rezultatas, nes paprastai žemesnės ekonominės padėties šalyse motyvacija, įsitraukimas į darbą yra mažesnis. Lietuva lygiuojasi su Nyderlandais, Skandinavijos šalimis, kurios ekonomiškai yra pajėgiausios, kur darbuotojai labiausiai motyvuoti“, – tvirtina J. Lazauskaitė-Zabielskė.
Finansinė situacija liepą gerėjo
Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad visoje Europoje tiek finansinė, tiek ekonominė padėtis gerėjo.
Lyginant balandžio ir liepos mėnesio apklausos rezultatus, matyti, jog gyventojų nerimas dėl to, kad gali prarasti darbą, sumažėjo. Balandį Lietuvoje galintys prarasti darbą jautėsi daugiau kaip 15 proc. apklaustųjų. Liepą šis rodiklis nesiekė nė 10 proc. ES vidurkis liepą buvo panašus, o balandį siekė 15 proc.
Lietuvos gyventojai pozityviau liepą vertino ir savo asmeninius finansus. Vertinat ES mastu, mažiau apklausos dalyvių išreiškė nerimą dėl savo finansinės situacijos, lyginant su balandžio mėnesio rezultatais.
Kaip išskiria tyrėjai, 10 valstybių narių išsiskyrė tuo, kad apklaustieji nurodė, jog jų finansinė situacija liepą, lyginant su balandžiu, pagerėjo. Tai Suomija, Vokietija, Vengrija, Airija, Italija, Lietuva, Nyderlandai, Rumunija, Slovakija ir Švedija.
Airija, Lietuva ir Suomija išsiskiria ženkliu pagerėjimu.
Vis dėlto statistika rodo, kad didelė dalis Lietuvos gyventojų vis dar nėra linkę taupyti, – maždaug 60 proc. respondentų nurodė neturintys jokių santaupų arba iš turimų santaupų galintys pragyventi mažiau nei tris mėnesius.
Taip pat bendroje statistikoje Lietuva išsiskiria kartu su kitomis šalimis, kurių gyventojai gana dažnai nurodė negavę prašytos arba nesulaukę finansinės paramos.
ES vidutiniškai 6 proc. visų prašiusiųjų vienokios ar kitokios finansinės paramos nuo kovo iki liepos šios paramos negavo arba jų prašymas buvo atmestas. Lietuvoje, Bulgarijoje, Graikijoje ir Maltoje su tokia problema nurodė susidūrę 10 proc. ir daugiau apklausos dalyvių.
Būtent į pastaruosius du aspektus didžiausią dėmesį atkreipia ir J. Lazauskaitė-Zabielskė. Anot jos, nors Lietuva daugelyje sričių ES mastu neišsiskiria, respondentai išreiškė itin dažnai jaučiantys įtampą darbe, o prašytos finansinės paramos kas dešimtas nurodė negavęs.
Optimizmas turi pagrindo
Paklausta, kaip vertina situaciją, kai gyventojai nusiteikę gana pozityviai, teigiamai vertina savo finansinę ateitį, bet tuo pat metu nurodo jaučiantys spaudimą darbe, neturintys santaupų ir netgi kas dešimtas nurodė negavęs prašytos finansinės paramos, J. Lazauskaitė-Zabielskė teigia – tai rodo, kad lietuviai emociškai išlieka stiprūs, optimistiški ir motyvuoti.
„Galvoju, kad dar turime rezervų, kalbant apie psichikos sveikatą ir savo ateities vertinimą. Tą pozityvumą ir norėčiau akcentuoti, nes dažniausiai esame linkę manyti, kad kažkaip atsiliekame. Kalbant apie savęs vertinimą, (turiu omenyje tai, kaip aš matau save) turime vieną iš prastesnių rezultatų. Galima sakyti, kad esame atsargūs, bet optimizmo turime“, – teigia J. Lazauskaitė-Zabielskė.
Būtent itin didelis lietuvių optimizmas tyrime atkreipė ir J. Seiranovo dėmesį. Jo tvirtinimu, toks optimizmas iš tiesų yra gana pagrįstas.
„Dėl tiesioginio COVID-19 poveikio Lietuvos ekonomika didelio smūgio nepatyrė, jeigu palygintume su ES, su JAV. Vis dėlto Lietuvos rodikliai daug geresni“, – sako J. Seiranovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad išsivysčiusių pasaulio ekonomikų prognozuojamas susitraukimas siekia apie 8 proc., o Lietuvoje, remiantis Lietuvos banko prognozėmis, šalies ekonomika turėtų smukti maždaug 2 proc.
„Jeigu palyginsime su Europos ar kitomis šalimis, Lietuvos situacija daug geresnė. Čia vienas svarbus aspektas – mes kol kas nepajautėme to smūgio. Kitas labai geras pagrindas optimizmui – lūkesčiai dažnai paremti istorija. Dabar beveik 10 metų turėjome, kai ekonomika po krizės atsigavo, atsigavimas buvo gana spartus, BVP augimo tempas buvo gana spartus, ypač gyventojai tai pamatė ir pajuto, sprendžiant pagal jų pajamas“, – sako J. Seiranovas.
Vertindamas susiklosčiusius paradoksus, pavyzdžiui, kai savo finansinę ateitį gyventojai vertina pozityviai, tačiau net 60 proc. jų negalėtų iš santaupų pragyventi ilgiau nei tris mėnesius, o kas dešimtas gyventojas finansinės paramos negavo ar jo prašymas buvo atmestas, J. Seiranovas daro išvadą, kad tai taip pat gali lemti ankstesnė patirtis, kai po sunkmečio ekonomika atsitiesė.
„Bet jeigu sunkumų laikotarpis bus ilgesnis, tie pozityvūs vertinimai gali pakrypti visai į kitą pusę“, – priduria J. Seiranovas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad tai vis dėlto nėra nauja tendencija – daugelio Lietuvos gyventojų didžiąją turimo turto dalį sudaro nekilnojamasis turtas, kuris, nutikus bėdai, nėra likvidus. Be to, kaip teigia J. Seiranovas, dauguma žmonių nesusimąsto apie galimybę visiškai netekti pinigų – tikimasi, kad nutikus bėdai pajamų gaus kiti šeimos nariai, bus skirtos išmokos.
Labiausiai nukentėjusiųjų apklausa galėjo neatspindėti
Apibendrindama tyrimą J. Lazauskaitė-Zabielskė pabrėžia – matyti, kad tiek Lietuva, tiek Europa po balandį patirtų sunkumų jau šiek tiek atsigauna. Tačiau mokslininkė akcentuoja, kad kai kurioms grupėms, pavyzdžiui, moterims, jaunimui, socialiai pažeidžiamiems žmonėms derėtų skirti didesnį dėmesį, nes COVID-19 pandemija juos paveikė labiau.
„Parama dalies žmonių nepasiekia, žmonės jos negauna ir blogiausiai jaučiasi tie, kurie nedirba, – 10 proc. tiesiog pasitraukė iš darbo rinkos. Tai yra gana daug. Reikėtų galvoti apie mechanizmus, kurie užtikrintų, kad esant tokioms situacijoms žmonės gautų paramą“, – sako J. Lazauskaitė-Zabielskė.
Ji taip pat akcentuoja, kad moterys, lyginant su vyrais, susidūrė su didesniais sunkumais, o jauni žmonės, nors savo ateitį ir vertina itin pozityviai, pandemijos laikotarpiu pasijuto socialiai atskirti. „Į jaunimą reikėtų investuoti ir jau dabar pagalvoti apie sudėtingų, krizinių situacijų priemones, nes panašu, kad ši situacija užsitęs“, – teigia pašnekovė.
J. Lazauskaitė-Zabielskė taip pat nurodo – kadangi tyrimas buvo atliktas internetu, tikėtina, kad dalis labiausiai paveiktų gyventojų apklausoje nė nedalyvavo, tad nukentėjusių ir socialiai pažeidžiamų žmonių dalis gali būti dar didesnė.
