Lietuvoje pradeda veikti Pagalbos verslui fondas, jo paskirtis – teikti laikiną paramą nuo koronaviruso krizės nukentėjusioms vidutinėms ir stambioms šalies įmonėms. Finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad tai padės išgyventi stambioms šalies įmonėms, tačiau pažymėjo nesitikintis, kad visos paramą gavusios įmonės nebankrutuos.
Finansų ministras V. Šapoka Pagalbos verslui fondo atidarymo renginyje teigė, kad dar kovo viduryje buvo pradėtas kurti fondas, kuris suteiks galimybę skolintis stambioms įmonėms.
„Supratome, kad tai tikrai bus ne sprintas, o maratonas. Šita prielaida leido orientuotis ne tik į trumpalaikius tikslus, bet ir galvoti apie ateitį. (…) Žinoma, nuo pat pradžių buvo mintis, kad anksčiau ar vėliau gliukozės maratono metu pritrūks ne tik smulkiam ir vidutiniam, bet ir stambiam verslui“, – priežastį, kodėl atsirado fondas, įvardijo V. Šapoka.
Pagrindinis fondo tikslas, ministro teigimu, užtikrinti ekonomikai svarbių sektorių išsaugojimą, kapitalo rinkos skatinimą, institucinių investuotojų pritraukimą, investicinės grąžos fondo dalyviams siekimą.
„Fondas ne tik padės atsistoti ant kojų, bet ir leis įmonėms įgauti pagreitį“, – sakė V. Šapoka.
Jo teigimu, fondas įkurtas stengiantis išvengti politikų kišimosi. Jis taip pat pažymėjo, kad tikėtina, jog ne visos įmonės, kurioms bus suteikta pagalba, sėkmingai veiks ateityje.
Neturėkime iliuzijų, kad toje didelėje keptuvėje nebus blynų, kurie neprisvils.
„Jei neveikia rinkos finansiniai instrumentai, tai bus laikina pagalba su aiškiu tikslu – pasitraukti. Vieniems reikės metų, kitiems dvejų, o kitiems galbūt ir ilgesnio laikotarpio. Ir neturėkime iliuzijų, kad toje didelėje keptuvėje nebus blynų, kurie neprisvils. Verslas yra verslas, o bankrotas yra normalus verslo ciklo etapas“, – pažymėjo V. Šapoka.
Teiks paskolas, pirks obligacijas
Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA), valdysiančios Pagalbos verslui fondą, generalinis direktorius Dainius Vilčinskas pažymėjo, kad toks fondas iki šiol Lietuvoje neegzistavo, o dėl pagalbos iš verslo paramos fondo kreipėsi jau apie 20 stambių įmonių.
„Tai yra įmonės iš labiausiai nukentėjusių sektorių. Jos susijusios su kelionių organizavimu, yra agentūros, viešbučiai. Yra ir įvairių įmonių, kurios dirba eksportui ir kurių rinkos šiuo metu patiria daugiausia iššūkių. Taip pat yra prekybinių įmonių, didmeninių ir mažmeninių“, – sakė D. Vilčinskas.
Pagalba verslui bus teikiama skiriant paskolas arba įsigyjant nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių obligacijas, akcijas.
D. Vilčinsko teigimu, prioritetas bus paskoloms, obligacijoms ir skolos vertybiniams popieriams. Tam tikrais atvejais būtų svarstoma galimybė įsigyti įmonės akcijų, tačiau fondas niekada nesieks būti dideliu akcininku ir kištis į įmonės valdymą.
„Išskirtiniais atvejais svarstysime eiti į akcinį kapitalą, bet tikrai neisime į tokias situacijas, kad įsigytume didžiąją dalį įmonės akcijų. Nėra intencijos perimti įmonių valdymą iš akcininkų, į kurių įmones fondas investuos“, – sakė D. Vilčinskas.
Jis taip pat pažymėjo, kad fondas sieks investicinės grąžos.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius pažymėjo, kad pandemija paveikė verslą. Smulkieji verslai tai pajuto iš karto, o stambiosios įmonės tai pajuto vėliau. „Todėl fondo atsiradimas yra vienas iš instrumentų, kurie galės verslui šiek tiek suteikti atokvėpį“, – pažymėjo R. Sinkevičius.
Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas akcentavo, kad su fondo atsiradimu kapitalo rinkos Lietuvoje buvo išplėstos. „Lietuvai tai yra neblogas startas. Svarbu, kad kalbame ne tik apie skolos, bet ir apie kapitalo instrumentus, todėl į šį projektą žiūriu kaip į galimybę ir kaip į instrumentą, kuris veikia rinkos sąlygomis“, – pažymėjo Lietuvos banko vadovas.
Pagalbos verslui fondas veiks kaip komanditinė ūkinė bendrija, o jos komanditorė bus Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldi bendrovė „Valstybės investicinis kapitalas“. Fondo veiklai įsteigta ir kita įmonė – Finansų ministerijos valdoma VIVA. Valstybė į pastarosios įmonės kapitalą investuoja 1 mln. eurų, o į pirmosios – 100 mln. eurų.
Numatyta, kad Vyriausybė pradžioje investuos 100 mln. eurų ir garantuos iki 400 mln. eurų vertės obligacijų, kurios bus išleistos papildomoms lėšoms į fondą surinkti. Tikimasi, jog dar 500 mln. eurų bus pritraukta į fondą iš privačių investuotojų. EK gegužę pritarė šiai Lietuvos valstybės pagalbos schemai.
