Verslas

2020.09.29 12:32

Tyrimas nuteikia optimistiškai: nors šiemet algos augo mažiau, kitąmet jas ruošiasi kelti net 9 iš 10 darbdavių

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.09.29 12:32

Nors 2020-aisiais pasaulį ir Lietuvą netikėtai užklupo COVID-19 pandemija, „Baltic Salary Survey“ atlikto tyrimo duomenimis, atlyginimų pokytis buvo teigiamas – 70 proc. dirbančiųjų jis kilo. Žinoma, lyginant su praėjusiais metais, situacija nebuvo tokia palanki: dalis įmonių karpė išlaidas, darbuotojams išmokėjo mažiau priedų ir pan.

Antradienį vykusios spaudos konferencijos metu buvo pristatyti „Baltic Salary Survey“ rinkos tyrimo, kurio metu apklausta daugiau kaip 1000 organizacijų Baltijos šalyse, rezultatai. Spaudos konferencijoje aptarti Lietuvos darbo rinkos atlyginimų pokyčiai ir pandemijos įtaka organizacijų raidai.

Atlyginimus planuoja kelti

Tarp Baltijos šalių atlygiai Lietuvoje šiemet kilo ne sparčiausiai, tačiau organizacijos nusiteikusios optimistiškiausiai – 9 iš 10 įmonių kitąmet planuoja atlygius didinti vidutiniškai 4,1 proc.

Tai rodo, kad darbdavių optimizmas auga, kai, „Baltic Salary Survey“ atstovo Lietuvoje Povilo Blusiaus teigimu, pavyzdžiui, karantino pradžioje buvo matomas kur kas didesnis susirūpinimo lygis tarp įmonių vadovų.

„Balandį buvo didžiausias susirūpinimas – 4,3 proc. [...] Rugpjūtį situacija atlėgo ir kur kas didesnė dalis yra vidutiniškai susirūpinusi, bet, pavyzdžiui, palyginus su Latvija, ten susirūpinimas yra mažesnis“, – spaudos konferencijos metu sako P. Blusius.

Atlyginimai augo mažiau nei pernai

Mėnesinis bazinis darbo užmokestis Lietuvoje šiemet kilo 70 proc. gyventojų, rodo tyrimas. Vis tik šis augimas bene perpus mažesnis nei pernai ir nesiekė ekspertų prognozuotos 5 proc. ribos.

„Tikrojo bazinio darbo užmokesčio augimas šiemet siekia apie 4,4 proc., o metinio atlyginimo su priedais – 3,9 procento. Tad šių atlyginimų augimas šiemet atitinkamai 3 ir 6 procentiniais punktais lėtesnis nei 2019 metais“, – sako P. Blusius.

Anot P. Blusius, jeigu šie atlygio pokyčiai būtų parodomi britams ar prancūzams, jie jiems atrodytų gana dideli: „Pas juos metinis augimas paprastai yra apie 2 proc.“

Vertindamas atskirus Lietuvos miestus, P. Blusius sako, kad kiekvienas regionas buvo paliestas atskirai.

„Vilniuje – 4,5 proc., Kaune (5,4 proc.) – sparčiau, bet ten ir turėkime omenyje, kad atlyginimai yra mažesni. Klaipėdoje – 4,2 proc.“, – pažymi P. Blusius.

Geriausius darbo užmokesčio augimo rodiklius išlaikė informacinių technologijų, pardavimų, finansų sektoriai. Čia skaičiai siekia 5 proc. Prasčiausiai sekėsi paslaugų sektoriui, kur jis vidutiniškai krito 3,2 procento.

„Paslaugų sektoriuje veikia viešbučiai, maitinimo įstaigos ir kitos aptarnaujančios įmonės. Būtent tokia veikla užsiimančioms kompanijoms metų pradžioje įvestas karantinas buvo sunkiai pakeliamas iššūkis. Todėl atlyginimų kritimas čia suprantamas – darbdaviai paprasčiausiai siekė išgyventi pagrindinį pajamų šaltinį atėmusią pandemiją“, – sako P. Blusius.

P. Blusius sako, kad labiausiai augo duomenų analizės specialistų – 14 proc., apskaitos specialistų – 14,4 proc., teisinių paslaugų specialistų – 14,7 proc., pardavimų specialistų atlyginimai – 14,4 proc.

Bazinis atlygis šiais metais sumažėjo 2 proc., kai pernai jis sumažėjo tik 0,2 proc., pabrėžia P. Blusius.

„18 proc. dirbančiųjų mažėjo metinis pilnas atlyginimas su priedais. Tokį pokytį nulėmė dėl pandemijos kompanijų neišmokami atlygio priedai ar „apkarpomos“ papildomos vertės. Bazinio atlygio mažinimas visad pasitelkiamas tik ekstra atveju, kadangi tai darbuotojams emociškai gerokai stipresnis smūgis, nes mažėja stabiliomis laikytos pajamos“, – sako P. Blusius.

Bazinio atlyginimo mažinimas per 2–4 karantino mėnesius buvo vykdomas laikinai ir sumažintas apie 15 proc., sako P. Blusius.

Dalies įmonių direktoriai, anot P. Blusiaus, solidarizavosi su savo darbuotojais ir savo pačių atlyginimus susimažino iki minimumo. „Jeigu dalyvavo 330 įmonių, tai buvo bent 10 tokių atvejų. [...] Kiti, jeigu karpė 15 proc. kitiems atlyginimus, tai susimažino atitinkamai ir sau.“

Atleidimų skaičius augo

Kaip rodo tyrimo duomenys, didžioji dalis įmonių (59 proc.) karantino metu darbuotojų skaičiaus nemažino, 17 proc. jį didino, tiek pat atleido, o dar 7 proc. darbuotojų skaičių optimizavo.

„17 proc. kompanijų darbuotojų skaičių sumažino vidutiniškai 22 proc., o 35 proc. visiems ar daliai darbuotojų paskelbė prastovas. Nors tai patvirtina tendenciją, kad karantino metu kompanijos stengėsi optimizuoti savo komandas ir taupyti kaštus, kad išgyventų, didžioji dalis (net 59 proc.) kompanijų darbuotojų skaičiaus nė trupučio nemažino“, – pasakoja P. Blusius.

Kaip teigia P. Blusius, didžioji dalis – 65 proc. – įvairių sektorių organizacijų nesiėmė prastovų, 30 proc. taikė prastovas daliai darbuotojų, o 5 proc. taikė prastovas visiems darbuotojams.

P. Blusius akcentuoja, kad per karantiną prastovos buvo skelbiamos 30 proc. darbuotojų, 65 proc. prastovų neskelbė, 5 proc. skelbė prastovas visiems darbuotojams.

Savanoriška darbuotojų kaita šiais metais sumažėjo 2 proc. ir šiuo metu siekia 14,2 procento. Kiek kitokia situacija žvelgiant į atleidimus: jųkiekis augo 0,4 proc. ir dabar siekia 5 proc.

„Panašu, kad savanoriška kaita sumažėjo dėl išaugusios darbo vietos vertės – nežinomybės kupinais pandemijos laikais gyventojai neužtikrinti dėl savo ateities, tad savanoriškai darbus keičia rečiau. Dėl šalį užklupusio viruso bei įvesto karantino taip pat išaugo ir atleidimų skaičius – kompanijos tokį sprendimą priimdavo, greičiausiai, siekdamos kaštų bei etatų optimizavimo“, – sako P. Blusius.

Siekdamos sumažinti darbuotojų trūkumą, kompanijos skyrė lėšų mokymams, pareigų perskirstymui, perkvalifikavimui.

„Žmogiškųjų išteklių srityje didžiausiu iššūkiu ir toliau laikomas lyderystės gebėjimų tobulinimas. Šis iššūkis kaip svarbiausias apklausos rezultatuose dominuoja jau daug metų, nepriklausomai nuo sektoriaus. Todėl galime užtikrintai teigti, kad ilgus metus darbo rinkoje turime labai didelį lyderystės deficitą. Jis tampa dar ryškesnis pandemijos akivaizdoje“, – sako P. Blusius.

Vertinant bendrą kontekstą, anot P. Blusius, atleidimai vis tik išaugo iki 5 proc.: „Atleidimų skaičius bendrai rinkoje šiek tiek padidėjo.“

Dalis atsisakė visų papildomų naudų

Mobilaus įrenginio ir ryšio sąskaitos padengimas, pramoginiai renginiai, profesinių renginių, kursų ir seminarų išlaidų padengimas ir šiemet išliko populiariausiomis naudomis.

„Dėl pandemijos sukeltų aplinkybių kai kurių papildomų naudų populiarumas kito. 6 proc. rečiau suteikiami įmonės automobiliai, 5 proc. rečiau rengiamos darbdavių organizuojamų renginių ir išvykų skaičius. Natūralu, jog augo nuotolinio (23 proc.) ir lankstaus darbo grafiko (12 proc.) galimybės“, – pažymi P. Blusius.

Vis tik 31 proc. kompanijų per karantiną atsisakė papildomų naudų – užkandžių darbo vietoje, renginių, o kai kur atsisakyta visų naudų.

„Sveikintina, nes geriau mažinti papildomas naudas, taupyti šių dalykų sąskaita. [...] Tokios naudos kaip užkandžiai ar komandinės šventės iki vasaros buvo perkeliamos į darbuotojų namus. Vis tik atidžiau susirūpinta darbuotojų psichologine gerove ir apsaugos priemonėmis. Karantinui atslūgus didesnė dalis įmonių ryžosi grįžti į biurus bei organizuoti anksčiau planuotas šventes, tačiau didėjant susirgimų skaičiui planuoja grįžti prie nuotolinio darbo“, – sako P. Blusius.

10 proc. kompanijų papildomų naudų spektrą išplėtė ir darbuotojams siūlė psichologo pagalbą, nemokamus testus nuo koronaviruso, draudimą. Taip pat rengė mokymus visai šeimai ir, žinoma, didino nuotolinio darbo galimybes.

„Lietuvoje buvo rašoma, kad darbuotojai karantino metu turi papildomo streso, tai, smagu, kad kai kurios įmonės į tai atsižvelgė ir pridėjo psichologo pagalbą į šį krepšelį. Taip pat COVID-19 draudimas, nemokami testai savo darbuotojams, mokymų paltformos savo darbuotojams ir, žinoma, nuotolinis darbas“, – vardija P. Blusius.

Vadovaujasi optimizmu

Akcentuojama, kad atlyginimai šalyje augo mažiau ir buvo dažniau mažinami, tačiau, kad ir kaip būtų, į susiklosčiusią situaciją žvelgiama optimistiškai. Prognozuojama, kad kitąmet bazinio atlygio pokytis bus dar žemesnis nei šiemet ir sieks 4,1 procento. Atlyginimus savo darbuotojams didinti kitąmet planuoja net 91 proc. darbdavių Lietuvoje.

„Lietuvoje rugpjūtį kompanijos susirūpinimo lygį įvertino 3,4 balų iš 5, kai Latvijoje jis tesiekė 2,8 balo. Bet Lietuvoje kitąmet bazinį atlyginimą vis tiek planuoja didinti 91 proc. kompanijų, kai Estijoje – 86 proc., Latvijoje – tik 75 procentai“, – sako P. Blusius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt