Verslas

2020.09.24 17:41

Grybų karalių savo kaina nukarūnavo musmirės: medikai perspėja – nei supirkėjais, nei liaudies medicina tikėti neverta

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.09.24 17:41

Gausų baravykų sezoną šiemet fiksavo ne tik socialinių tinklų vartotojai, bet ir grybų supirkėjai. Anot jų, per dieną grybautojai galėdavo užsidirbti apie 50 eurų, tačiau vėliau ši suma sumažėjo dėl grybų gausos. Vis dėlto internete galima rasti supirkėjų, superkančių visai ne baravykus, o nuodingąsias raudonąsias musmires. Už jas siūlomos solidžios sumos.

Musmirių supirkėjai už kilogramą šių džiovintų grybų siūlo nuo 25 iki 100 eurų. Skelbimuose dažniausiai nurodoma, kad musmirės bus naudojamos medicininiais tikslais, arba netgi teigiama, kad „kiekvienas turi žinoti, kam jas naudos“.

LRT.lt mėgino susisiekti su musmirių supirkėjais, tačiau šie į užklausas neatsakė.

Valgomuosius grybus superkantys verslininkai musmirių supirkimo komentuoti nesiryžta ir vieningai tvirtina nuodingųjų grybų nesuperkantys. Negana to, jie teigia, kad tokia veikla kelia įtarimą.

„Sunkus klausimas. Mes su tuo nedirbame, nes tai nuodingas grybas. Esu girdėjęs, kad žmonės daro vaistus, užpilus, bet tuo neužsiimame“, – sako grybus superkančios bendrovės „Agro Etalon“ pardavimo vadovas Marius Jarmalavičius.

„Negaliu tiksliai pasakyti, nes mes musmirių neperkame. Galbūt kas nors jas ir perka, bet kam – neturiu tikslios informacijos“, – komentavo bendrovės „Girios“ direktorius Modestas Masevičius.

Pridavus baravykus – nemenkas uždarbis: per dieną galima užsidirbti ir 50 eurų

Kalbėdami apie itin gausų šių metų baravykų derlių, verslininkai teigia, kad tokio nebuvo jau kelerius metus, bet priduria, kad ir jam atėjo sezono pabaiga.

„Baravykų šiais metais buvo daug, bet jie jau baigėsi“, – sako M. Masevičius. Paklaustas, ar grįžus šiltoms dienoms grybų dar gali atsirasti, pašnekovas sutinka – visko gali būti, bet priduria nemanantis, kad pavyks rasti daug baravykų.

Kitos nuomonės laikosi M. Jarmalavičius. Nors pašnekovas nesiryžta tvirtai prognozuoti, tiki – jeigu dienos išliks šiltos, naktimis neužklups šalnos ir bent kiek palis, grybų dar galima sulaukti.

„Kiek socialiniuose tinkluose matau, žmonės kelia daug daugiau nuotraukų. Be to, kiek girdėjau, kokius šešerius metus tikrai nebuvo tokio derliaus. Dėl supirkimo labai daug skambučių šiemet sulaukiame ir iš paprastų žmonių, ir iš smulkesnių supirkėjų. Tikrai žmonės šiemet siūlo, ieško, kur tuos grybus parduoti“, – sako M. Jarmalavičius.

Gausus grybų derlius sumažino kainą

Kiek būtų galima užsidirbti iš grybų, anot pašnekovų, priklauso ne tik nuo grybautojo įgūdžių ar talento, bet ir nuo to, kokių grybų randa.

„Kiekvienas rinkėjas skirtingai surenka, bet, manau, 50 eurų per dieną įmanoma užsidirbti“, – svarsto M. Masevičius.

Baravykai, kurių šiemet Lietuvos miškuose gausu, skirstomi į tris kategorijas. Pirmajai priklausantys jauni grybai, kurių kepurėlės apačia nėra pageltusi, verti daugiausia. Anot supirkėjų, už kilogramą tokių grybų grybautojams buvo mokama 3–4 eurus.

Už senesnius grybus, kurių kepurėlių apačios jau pageltusios, grybautojams buvo siūlomi 2–3 eurai už kilogramą, o už labai senus, trečiajai kategorijai priskiriamus grybus, kurių kepurėlės apačia žalsva, mokama mažiau. Už kilogramą tokių grybų gali būti ir 1,5 euro.

„Mes neperkame tiesiai iš žmonių, perkame iš įmonių ar vykdančiųjų individualią veiklą, kurie superka iš žmonių ir mums atveža didesnį kiekį. Žinau, kad žmonės, kai prasidėjo baravykai, už pirmąją kategoriją mokėjo 4 eurus, už antrąją – 3 eurus, o už trečiąją – 1,5 euro. Paskui kainos krito, mokėjo apie 0,5 euro mažiau“, – komentuoja M. Jarmalavičius.

Konkuruoti tenka su kitomis Europos valstybėmis

M. Jarmalavičiaus teigimu, pastaruoju metu superkamų baravykų kiekis gerokai sumažėjo. Prieš kurį laiką per dieną bendrovė supirkdavo apie 3 tonas grybų, o visai neseniai pasitaikė, kai per dieną nebuvo supirkta nė kilogramo.

Pašnekovo tvirtinimu, tai iš dalies lemia ir tai, kad kai kurie smulkieji supirkėjai jau sustabdė veiklą.

M. Masevičius taip pat akcentuoja, kad didelė dalis Lietuvoje superkamų grybų eksportuojami į Europos valstybes, todėl čia tenka konkuruoti su kitomis šiuo verslu užsiimančiomis valstybėmis.

„Žiūrime ne tik Lietuvos mastu. Grybai auga visur: ir Lenkijoje, ir Rusijoje, ir Balkanų šalyse“, – sako M. Masevičius.

Gali sukelti psichozę, traukulius ar komą

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja toksikologė Gabija Mikulevičienė pabrėžia, kad apsinuodyti galima paprasčiausiai apsirikus ir į krepšį įsidėjus nevalgomąjį grybą, tačiau tarp žmonių vis dar gajus mitas, kad musmirės gali padėti gydyti ligas ar būti vartojamos sveikatinimo tikslais.

Vis dėlto ekspertė pabrėžia, kad tai tėra mitas, o tokių bandymų pasekmės gali būti itin skaudžios – raudonųjų musmirių vartojimas gali sukelti psichozę, traukulius ar net komą.

Žalsvosios ir balsvosios musmirės, akcentuoja medikė, yra mirtinai nuodingos ir vien grybo kepurėlėje dažnai yra dvigubai didesnė nei mirtina dozė. Be to, sako specialistė, vyrauja mitas, kad apsinuodijimo galima išvengti grybą išvirus, iškepus ar kitaip apdorojus, bet tai nėra tiesa – nuodas amatoksinas, esantis musmirėse, yra itin stabilus, todėl išlieka net ir grybus apdorojus.

„Balsvosios ir žalsvosios musmirės yra mirtinai nuodingos ir turi amatoksino. Tokio toksino, kuris labai stabilus ir nesuyra nei kepant, nei verdant, nei šaldant ar kitaip ruošiant. Gali išsilaikyti net kelerius metus, pavyzdžiui, jeigu grybas džiovintas.

Jeigu žmonės kalba apie užpiltines, dažniau omeny turi raudonąsias musmires, bet pirmiausia kyla pavojus jas supainioti. Žmonėms gali pasirodyti, kad ir žalsvąsias musmires galima užpilti ar kitaip paruošti. Mirtina dozė amatoksino yra apie 7 gramai. Kepurėlėje yra apie 15 gramų. Tokią dozę gavęs žmogus gali palikti šį pasaulį. Toks liaudies medicinos vaistas tikrai gali tapti nuodu“, – komentuoja ekspertė.

Paneigė liaupses musmirei: jeigu gydytų, tas medžiagas vartotume vaistų pavidalu

G. Mikulevičienės teigimu, dažnai pasitaiko, kad rimtomis ligomis sergantys žmonės, sužinoję apie neva gydomąsias musmirių savybes, tikisi, jog tai bus stebuklingas vaistas. Tačiau medikė pabrėžia: jeigu taip būtų, farmacininkai ir medikai gerąsias grybo savybes tikrai išnaudotų.

„Pasitaiko tam tikra neigimo stadija, kai medicina ne viską gali padaryti. Tada griebiamasi visų įmanomų priemonių, taip pat ir musmirių. Iš nežinojimo, kad tos medžiagos [esančios musmirėse] yra mirtinai pavojingos, bandoma viską, kas tik įmanoma“, – sako G. Mikulevičienė.

Medikės teigimu, paprastai sąmoningai musmires ar kitus nuodinguosius grybus vartoję ir ligoninėje atsidūrę asmenys to nė neslepia, o kai kurie apsinuodijimą netgi laiko paprasčiausiu nepasisekimu.

„Tie, kas atsitiktinai suvalgo tokį grybą, labai išsigąsta ir daugiau to nedaro. Tie, kurie grybus vartoja kitais tikslais, pavyzdžiui, vartoja haliucinogeninius grybus, dažniausiai atvirai deklaruoja – taip, aš bandžiau grybą, man nepasisekė, bet bandysiu kitą“, – sako G. Mikulevičienė.

Ji pabrėžia, kad net ir tais atvejais, kai žmonės renka valgomuosius grybus, apsirikti nėra sudėtinga, o liaudies patarimais tikėti nereikėtų.

„Grybus lengva supainioti. Grybai visada gali būti kiti, nei žmogus, kuris renka, mano. Kitas dalykas: yra toksinų, kurie išlieka stabilūs, nepaisant to, kaip grybai būtų paruošti: kepti, virti, mirkyti spirite ar tai būtų nuovirai, nuopilai, visi kiti dalykai.

Nėra stebuklų medicinoje. Jeigu tos medžiagos, kurios yra grybuose, būtų labai naudingos sveikatai, mes jas ir vartotume vaistų pavidalu, kaip naudojame mėšlagrybių pagrindinę medžiagą alkoholizmui gydyti – disulfiramą. Nėra to, ko gydytojai nepasako. Jeigu galėtume, mes tikrai tas medžiagas naudotume“, – sako G. Mikulevičienė.