Verslas

2020.09.14 09:01

Šapoka: ekonomika smuks mažiau, nei planuota, atlyginimai augs

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.09.14 09:01

Nors nedarbo lygis išliks didesnis nei 2019 m., atlyginimai augs tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje, o Lietuvos ekonomika smuks mažiau, nei buvo planuota. Tokias prognozes pirmadienį pristatė Finansų ministerija.

Finansų ministras Vilius Šapoka spaudos konferencijoje užtikrino – Lietuvos ekonomikos nuosmukis šiemet turėtų siekti apie 1,5 proc., o jau kitąmet ji gana sparčiai atsigaus – augimas sieks 3,5 proc.

Tai gerokai mažesnis smukimas, nei buvo prognozuota anksčiau. Anksčiau ministerija prognozavo, kad šalies ekonomika turėtų kristi apie 7 proc.

„Eilę metų iki pandemijos turėjome tikrai tvarkingus šalies finansus, turėjome ekonomikos perteklių, todėl nesusiformavo jokie ekonominiai disbalansai“, – apie priežastis kalbėjo V. Šapoka. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad atvykstamasis turizmas Lietuvoje sudarė santykinai mažą dalį, todėl pandemijos suvaržytos kelionės neturėjo tokios didelės įtakos.

„Tikimės, kad nei Lietuvoje, nei kitose šalyse nebus imamasi drastiškų pandemijos valdymo priemonių. Mes, lietuviai, mėgstame kartais pažiūrėti į viską tamsiomis spalvomis. Reikia atsitraukti, kad pamatytume, kaip atrodome kitų šalių kontekste. Čia reikia pasidžiaugti, nes ekonominį šoką atlaikėme tikrai deramai“, – apibendrino V. Šapoka.

Lietuvoje ekonomikos nuosmukis per patį pandemijos piką, anot ministro, buvo vienas iš žemiausių visoje Europos Sąjungoje.

Verslo ir vartotojų lūkesčiai pozityvūs

Finansų viceministrė Miglė Tuskienė taip pat patvirtino, kad šiuo metu prognozuojamas ekonomikos nuosmukis – gerokai mažesnis, nei buvo manyta.

„Tai gerokai mažiau, nei galvojome anksčiau, nei prognozavome vasarą, kai numatėme ekonomikos nuosmukį 7 proc. Kas tai lėmė? Įvertinome 8 mėnesių faktinius rezultatus. Pasižiūrėjome, kokie yra vartotojų, verslo lūkesčiai. (...) Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos yra su teigiamu ženklu ir jos amortizuoja BVP nuosmukį šiais metais. (...) Apie investicijas kalbant, jos, be abejo, sulėtėjo, kai kuriuose sektoriuose – smarkiai sulėtėjo ir smuko, bet situacija sektoriuose skirtinga“, – vardijo viceministrė.

IT srityje investicijos paaugo, tačiau, pavyzdžiui, eksporto srityje stebimas gana spartus investicijų smukimas, pateikė pavydžius M. Tuskienė. Ji taip pat teigia, kad eksportas šiemet mažės. „Reikėtų pasidžiaugti, kad lietuviškos kilmės prekių (...) eksporto smukimas yra šiek tiek mažesnis“, – pridūrė ji.

Viceministrė atkreipė dėmesį, kad verslo ir vartotojų lūkesčiai yra pozityvūs, o vartotojų lūkesčiai rugpjūtį augo ketvirtą mėnesį iš eilės. „Nusiteikimas vartoti tikrai yra“, – apibendrina M. Tuskienė.

Ekonomikos vertinimo indeksas Lietuvoje taip pat auga, tačiau konkretus vertinimas priklauso nuo sektoriaus. „Nors nuotaikos gerėja, dėl COVID-19 paveiktų įmonių, vertinančių save kaip paveiktų, sudaro apie ketvirtadalį“, – teigia M. Tuskienė.

Didžiausias nedarbo augimas stebimas tarp jaunų žmonių

Pramonės produkcija liepą trečią mėnesį iš eilės augo, nors, vertinant metinį pokytį, stebimas nedidelis smukimas.

„Mažmeninėje prekyboje, net ir lyginant metinius rodiklius, matome augimą. Liepą, rugpjūtį augimas sudarė daugiau kaip 6 proc. Tai rodo, kad namų ūkiai linkę vartoti“, – atkreipė dėmesį M. Tuskienė.

Jos teigimu, mobilumas, judėjimas liepą stabilizavosi visose kategorijose. Maisto prekių, vaistinių srityje netgi viršijo prieškrizinį lygį. Judėjimas prekybos centruose grįžęs į prieškrizinį lygį. Jis labiausiai sumažėjęs darbo srityje, tačiau tai siejama su nuotoliniu darbu ir išaugusiu nedarbu.

Nedarbas šalyje sudaro 8,5 proc. Didžiausias nedarbo išaugimas stebimas aptarnavimo – apgyvendinimo ir maitinimo – srityse. „Jaunimo nedarbas išaugęs beveik dvigubai ir sudaro virš 20 proc. Natūralu, tai labiausiai paveiki, labiausiai jautri gyventojų dalis. Šie žmonės taip pat daugiausia dirba prekybos, aptarnavimo srityse“, – sako M. Tuskienė.

Laisvų darbo vietų skaičius vis dėlto siekia rekordinį skaičių – 40 tūkst. „Vis dėlto nedarbo lygis išliks didesnis, nei buvo prieškriziniais 2019 m.“, – pridūrė M. Tuskienė.

Atlyginimai augs apie 6 proc.

Vis dėlto darbo užmokesčio srityje stebimos džiuginančios tendencijos: „Stebime ir šiuo metu darbo užmokesčio antro ketvirčio rezultatus tikrai stiprius – 8,5 proc.“

Rezultatai, anot viceministrės, skiriasi privačiame ir viešajame sektoriuje, tačiau abiejuose sektoriuose atlyginimai auga, todėl, prognozuoja viceministrė, bendras metinis augimas sieks apie 6 proc.

„Kas gi veikia mūsų kainų augimą arba labai nuosaikų kainų augimą (jis toks ir išliks šiemet), pagrindinis faktorius yra naftos ir kitų energinių prekių kainos. Jos neauga ir turi mažinantį poveikį“, – nurodė M. Tuskienė.

Paslaugų poreikis kai kuriose sektoriuose yra mažesnis, kainos taip pat sparčiai neauga. Vis dėlto šiemet vidutinė metinė infliacija sieks mažiau nei 1 proc. šiemet.

„Vėliau nenumatome kainų mažėjimo naftos ar kitų energinių produktų kainų, tai prognozuojame, kad kainų augimas grįš į vadinamąjį sveiką 2 proc. infliacijos lygį“, – komentavo M. Tuskienė.

Kalbėdami apie rizikas, sako M. Tuskienė, ministerija neteikia alternatyvaus scenarijaus, kurį paprastai rengdavo, nes šiuo metu rengiamas metų biudžetas, kurį, kaip nurodo viceministrė, svarbu parengti saugų.

Prognozuotas didesnis smukimas

Birželio pabaigoje, pristatydama makroekonomines prognozes, Finansų ministerija prognozavo, kad dėl užklupusios pandemijos atlyginimai augs nebent simboliškai, kainų augimas sulėtės, tačiau jau kitų metų antroje pusėje infliacija pasieks normalų lygį ir sieks apie 2 proc.

„Lietuvos ekonomika labai atvira. Nemaža dalimi mūsų situacija priklauso nuo to, kaip sekasi mūsų eksportui. (...) Labai norėčiau pasakyti, kad ekonomika jau atsigavo ir pradėjo šuoliuoti aukštyn. Deja, to pasakyti negaliu. Taip stebime pirmuosius atsigavimo ženklus“, – tada sakė V. Šapoka.

Buvo prognozuojama, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) bus artimas 2019 m. pasiektam lygiui tik 2022 m., o darbo rinka nebus visiškai atsigavusi visą vidutinį laikotarpį.

Taip pat buvo prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika dėl su COVID-19 viruso krize susijusio šoko susitrauks 7 proc., o BVP 2021 m. augs 5,9 proc. (2019 m. jis siekė 3,9 proc.).

Buvo prognozuojama, kad, išsipildžius neigiamiems scenarijus, šalies ekonomika turėtų smukti ir dar labiau.

Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad virusas neigiamai paveikė darbo rinką ir prognozavo, kad nedarbo lygis šiemet išaugs iki 9,5 proc., užimtų gyventojų skaičius sumažės 2,8 proc.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt