Verslas

2020.06.30 10:00

Koronaviruso krizė padarė savo juodą darbą: atlyginimai augs nebent simboliškai, kainų augimas sulėtės

atnaujinta 10.48
LRT.lt2020.06.30 10:00

Žemiausias Lietuvos ekonomikos nuosmukio dėl COVID-19 pandemijos taškas jau buvo pasiektas balandį. Antrąjį šių metų pusmetį tikimasi laipsniško atsigavimo. Tokias makroekonomikos tendencijas trečiadienį konferencijoje pristatė finansų ministras Vilius Šapoka.

Kaip rodo Finansų ministerijos prognozės, dėl užklupusios pandemijos atlyginimai augs nebent simboliškai, kainų augimas taip pat sulėtės, tačiau jau kitų metų antroje pusėje infliacija pasieks normalų lygį ir sieks apie 2 proc.

„Lietuvos ekonomika labai atvira. Nemaža dalimi mūsų situacija priklauso nuo to, kaip sekasi mūsų eksportui. (...) Labai norėčiau pasakyti, kad ekonomika jau atsigavo ir pradėjo šuoliuoti aukštyn. Deja, to pasakyti negaliu. Taip stebime pirmuosius atsigavimo ženklus“, – sakė V. Šapoka.

Išsipildžius neigiamiems scenarijams nuosmukis būtų dar didesnis

Ministras nesitiki, kad 2021 m. pavyks atstatyti šiemet patirtus nuostolius, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija.

Prognozuojama, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) bus artimas 2019 m. pasiektam lygiui tik 2022 m., o darbo rinko nebus visiškai atsigavusi visą vidutinį laikotarpį.

„Todėl dabar kritiškai svarbu veiksmingai taikyti ekonomikos atsigavimą ir augimą skatinančias priemones – racionaliai ir efektyviai investuoti mūsų valstybės ir Europos Sąjungos lėšas“, – žiniasklaidai išplatintame pranešime cituojamas V. Šapoka.

Remiantis Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijaus prielaidomis, šiemet Lietuvos ekonomika dėl su COVID-19 viruso krize susijusio šoko susitrauks 7 proc., o BVP 2021 metais augs 5,9 proc. (2019 metais jis siekė 3,9 proc.). Vėliau BVP vidutiniškai galėtų augti po 2,6 proc. per metus, prognozuoja Finansų ministerija.

„Numatome, kad šiemet mūsų ekonomika smuks 7 proc. (...) Vertindami situaciją tikrai matome, kad ekonomika stabilizuojasi, atsigauna. Patys naujausi paskelbti verslo lūkesčiai rodo gerėjimą, vartotojų lūkesčiai taip pat auga“, – komentavo viceministrė Miglė Tuskienė.

Ji pridūrė, kad neapibrėžtumas yra itin didelis, todėl, išsipildžius neigiamiems scenarijams, ekonomika šiemet turėtų smukti ir dar daugiau. Vis dėlto 2021 m. ekonomika jau turėtų augti – augimas sieks 5,9 proc.

M. Tuskienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad pirmojo ketvirčio Lietuvos rodikliai buvo gana geri – kai ES vidutiniškai ekonomika pirmą ketvirtį smuko 2,5 proc., Lietuvos ekonomika augo 2,4 proc., todėl tai turės teigiamos įtakos ir tolimesniems ekonomikos pokyčiams.

Viceministrė akcentavo, kad didžiausios įtakos Lietuvos ekonomikai turės vidaus paklausa ir eksporto tendencijos.

Nedarbo lygis šoktels iki 9,5 proc.

Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad virusas neigiamai paveikė darbo rinką ir tikėtina, kad nedarbo lygis šiemet išaugs iki 9,5 proc., užimtų gyventojų skaičius sumažės 2,8 proc.

„Nedarbo lygis didėja, bet situacija darbo rinkoje stabilizuojasi. Kai miniu „stabilizuojasi“, turiu mintyje, kad registruoto nedarbo augimo tempas lėtėja. Jeigu pačioje pradžioje per keturias savaites buvo fiksuojamas daugiau kaip 1 proc. nedarbo augimas, tai paskutinėmis keturiomis savaitėmis tas augimas sudarė tik 0,3 proc.“, – sakė M. Tuskienė.

Prognozuojama, kad teigiamos įtakos darbo rinkai turėtų turėti valstybės subsidijos ir parama savarankiškai dirbantiesiems. Taip pat akcentuojamas ir įmonių gebėjimas prisitaikyti vykdyti veiklą neįprastomis pandemijos sąlygomis.

2021 metais, atsigaunant ekonominiam aktyvumui ir išaugus darbo jėgos paklausai, nedarbo lygis sumažės iki 8,1 proc., prognozuoja Finansų ministerija.

Atlyginimai sparčiau augs viešajame sektoriuje

Tikimasi, kad darbo užmokestis šiemet labiausiai augs viešajame sektoriuje. Privačiame sektoriuje, kurio dalis buvo itin paveikta pandemijos, darbo užmokestis augs lėčiau.

„Mūsų prognozės numato, kad darbo užmokesčio augimas sulėtės, bet jis nebus neigiamas. (...) Čia tendencijos privačiame ir viešajame sektoriuje išsiskirs“, – sakė M. Tuskienė.

Ji pridūrė, kad privačiame sektoriuje kai kurios bendrovės į užklupusius sunkumus gali reaguoti mažindamos darbo užmokestį, tačiau rinkoje augimas turėtų išlikti.

Numatoma, kad šiemet vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių šalyje augs 1,8 proc., o 2021 metais augimo tempas sieks 3,3 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, mažėjant nedarbo lygiui ir stiprėjant darbo jėgos paklausai, darbo užmokesčio augimo tempas šalyje palaipsniui spartės ir laikotarpio pabaigoje priartės prie 5 proc.

Kainos taip pat turėtų augti lėčiau. Vidutinė metinė infliacija šalyje 2020 metais sumažės iki 0,7 proc. 2021 metais energijos prekių kainų mažėjimo nenumatoma, todėl infliacijos tempas paspartės iki 1,7 proc., o vidutinio laikotarpio pabaigoje – iki 2 proc.

Finansų ministerija pabrėžia, kad išorės aplinka vidutiniu laikotarpiu išliks nestabili, todėl tai kels grėsmę ir Lietuvai, kuri pasižymi itin atvira ekonomika.

Taip pat pabrėžiama, kad riziką didina ir „kietojo“ „Brexito“ galimybė, kuri vidutiniu laikotarpiu gali sukelti neigiamas ekonomines pasekmes tiek ES valstybių, tiek Lietuvos ekonomikoms.

Išlieka rizika, jog gali kisti tarptautinės prekybos sąlygos. Jeigu šios rizikos realizuotųsi, šiemet BVP galėtų smukti 16,8 proc., o Lietuvos ekonomikos atsigavimas užtruktų ilgiau, nei numatyta baziniame scenarijuje.