Verslas

2020.09.03 05:30

Rinkimų kompasas. Kas vienoms partijoms yra puiki idėja, kitoms – slegianti našta

Modesta Gaučaitė, Jonas Deveikis, LRT.lt2020.09.03 05:30

Apie tai, ar Lietuvoje turėtų veikti pilnavertė progresinė mokesčių sistema diskutuojama jau seniai. Ir nors vienos partijos pritaria, kad didesnes pajamas gaunantys lietuviai mokėtų didesnius mokesčius, kitoms atrodo, kad Lietuvos mokesčių mokėtojus jau ir taip slegia didžiulė našta.

Nežinote, kuri partija geriausiai atspindi Jūsų pažiūras? Portalas LRT.lt publikuoja straipsnių ciklą „Rinkimų kompasas“, kurio tikslas – padėti geriau pažinti spalį vyksiančiuose rinkimuose dalyvausiančias partijas ir suprasti, kurios jų yra artimiausios Jūsų pažiūroms. Portalas LRT.lt prašė, kad į klausimus atsakytų partijų pirmininkai arba rinkimų sąrašo lyderiai.

Klausimas partijoms – ar pritariate, kad Lietuvoje būtų įvesti progresiniai mokesčiai?

Lietuvoje jau egzistuoja mokesčių progresyvumas dėl skirtingo gyventojų pajamų mokesčio tarifo (GPM) ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD).

Metinei pajamų daliai, neviršijančiai 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių (104,2 tūkst. eurų per metus arba apie 8,6 tūkst. eurų per mėnesį prieš mokesčius), taikomas įprastas 20 proc. siekiantis GPM tarifas. Metinėms pajamoms, viršijančioms 84 VDU, yra taikomas didesnis – 32 proc. GPM tarifas.

Progresyvumą lemia ir NPD taikymas, kada mažiau uždirbantiems yra taikomos GPM lengvatos. Maksimalus NPD dar šiais metais buvo padidintas iki 400 eurų ir yra taikomas pajamoms iki 2712 eurų per mėnesį.

Taigi tie, kurie uždirba mažiau nei 2712 eurus popieriuje (kiek daugiau nei 1600 eurų į rankas), gali sumokėti mažiau GPM mokesčio. Uždirbantiems minimalų atlyginimą NPD nauda didžiausia – jie sumoka mažiausiai gyventojų pajamų mokesčio. Gaunantiems daugiau nei 2712 eurus popieriuje – NPD nebėra taikomas.

Atsakymai pateikiami abėcėlės tvarka pagal partijos pavadinimą.

Centro partija – Tautininkai

Taip.

Darbo partija

Darbo partijos ekonomikos veiksmų programa numato, kad įgyvendinus „Regioninės politikos vystymosi paketą“ atsiras sąlygos sukurti 180 000 gerai apmokamų naujų darbo vietų. Tai, o ne mokesčių didinimas, leis valstybės biudžetui gauti papildomas pajamas ir skirti jas įsisenėjusioms problemoms – per mažoms pensijoms, medikų, švietimo, kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams.

„Drąsos kelias“ politinė partija

Taip – šiuo metu pagrindinė mokesčių našta tenka neturtingiems. Labiau pasiturintys turėtų daugiau prisidėti prie valstybės išlaikymo. Tai yra seniai priimta praktika vakarų demokratijose. Progresiniai mokesčiai taptų svarbiu žingsniu mažinant vieną opiausių XXI a. ydų – turtinę nelygybę.

Kartų solidarumo sąjunga – Santalka Lietuvai

Taip. Lietuvoje progresiniai mokesčiai jau egzistuoja, todėl galima ir reiktų kalbėti apie jų tikslinimą bei tinkamesnių tarifų taikymą konkrečiose situacijose, siekiant apmokestinti didesnes pajamas gaunančius fizinius asmenis.

Krikščionių sąjunga

Taip, nes tai atitinka ir daugumos ES valstybių praktiką. Tai padėtų mažinti ir socialinę atskirtį. Tik reikia kalbėti apie visą mokestinę sistemą, jos progresyvumą.

Laisvės partija

Ne. Lietuvoje jau veikia keli gyventojų pajamų mokesčio tarifai. Tikėtasi, kad sukurs daugiau socialinio teisingumo, tačiau taip neįvyko. Vietos verslui ir investuotojams svarbi stabili mokestinė aplinka, o mažesnė mokestinė našta leistų daugiau investuoti į naujų darbo vietų kūrimą ir veiklos plėtrą.

Mokesčių sistemą turime orientuoti į darbo vietos apmokestinimo sušvelninimą bei efektyvesnį vartojimo mokesčių surinkimą. Mūsų nuomone, valstybė negali reikalauti iš veiklą vykdančių asmenų prisidėti didesniais mokesčiais nuo pajamų ar pelno, kai tuo pat metu nėra sutvarkiusi savo mokesčių surinkimo sistemos.

Apskritai turi būti nustatytas nuoseklus mokestinės sistemos vystymosi planas, nedarant staigių, mechaniškų pakeitimų. Tai yra būtina sąlyga siekiant kurti pasitikėjimą investicine aplinka ir mokestiniu tvarumu.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

Ne. Lietuvos mokesčių mokėtojų pečius slegia didžiulė darbo mokesčių našta. Darbo apmokestinimas Lietuvoje siekia apie 40 proc. ir tai yra gerokai daugiau nei išsivysčiusių valstybių (EBPO) vidurkis. Įmonių savininkų pajamos iš jų turimų įmonių veiklos apmokestinamos net kelis kartus: 15 proc. pelno mokesčiu, 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu dividendams, kartu sudėjus gauname apie 30 procentų.

Vartojimo mokesčiai taip pat didesni – net 11 ES valstybių narių galioja mažesnis standartinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas nei Lietuvoje, be to, taikomos įvairios lengvatos, kurios leidžia prekes ir paslaugas vartotojams įsigyti dar pigiau. Liberalų sąjūdis siūlo visą priemonių kompleksą, kuris padės turėti daugiau pinigų žmogui ir šeimai.

Lietuvos socialdemokratų darbo partija

Lietuvoje jau yra įvesti progresiniai gyventojų pajamų mokesčiai. Tai padarė ši – LVŽS ir LSDDP – dauguma, nustatė kelis apmokestinimo tarifus. Labai gaila, kad šio įstatymo nepalaikė daugelis opozicijos atstovų, netgi dalis socialdemokratų.

Lietuvos socialdemokratų partija

Taip. Progresiniai tarifai negali būti taikomi tik pajamoms, gaunamoms iš darbo santykių, bet visoms gaunamoms pajamoms, nepriklausomai nuo jų šaltinio. Kitu atveju, uždirbantys mažiau sumoka daugiau nei tie, kurie gauna didesnes pajamas. Be to, šiuo metu nustatyti gyventojų pajamų mokesčio tarifai nėra pakankamai diferencijuoti.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Ne.

Lietuvos žaliųjų partija

Vadovaujantis socialinio teisingumo principu, mokesčių sistema turi atsižvelgti į žmonių finansines galimybes. Todėl pasisakome už pajamų mokesčių progresyvumą. Reikia pažymėti, kad ir dabar Lietuvos mokesčių sistema turi progresyvumo požymių. Ekonominį teisingumą įgyvendinti padeda turto, pelno, kapitalo ir kiti panašūs mokesčiai, kadangi jie įvertina atskirų asmenų galimybes prisidėti prie bendros visuomenės gerovės.

Atsižvelgiant į Lietuvos, kaip valstybės, poreikį pritraukti užsienio investicijas, didinti pelningai dirbančių įmonių skaičių, taip pat atsižvelgiant ir į kaimyninių valstybių mokesčių sistemas, pasisakome už gyventojų pajamų mokesčių progresyvumą ne didinant mokesčius didesnes pajamas gaunantiems, o mažinant mokesčius mažas pajamas gaunantiems. Taip pat ateityje siektume mažinti darbo apmokestinimą, pakeičiant tokius mokesčius CO2 (iškastinio kuro ar pan.) mokesčiais.

Nacionalinis susivienijimas

Taip. Lietuva yra viena iš vos kelių Europos šalių, kurioje nėra progresinių mokesčių. Todėl ji priskirtina prie valstybių, kurių išlaikymo našta tenka mažiausiai uždirbantiems piliečiams. Tačiau įvesti progresinius mokesčius ir nustatyti optimalius jų dydžius ir proporcijas įmanoma tik atlikus kruopštų valstybės ir savivaldybių išlaidų auditą, kuris leistų sustabdyti visuotinai paplitusį viešųjų lėšų grobstymą ir švaistymą, radikaliai sumažinus biurokratinį aparatą, panaikinus parazituojančias valstybines ir viešąsias įstaigas ir nenaudingas nevyriausybines organizacijas, nutraukus ideologizuotų ir visuomenei žalingų mokslo ir studijų programų bei kultūrinių projektų finansavimą.

Partija „Laisvė ir teisingumas“

Nepritariame, nes de facto dabar galioja progresinė mokesčių sistema. Dirbtinai ir papildomai progresinti nėra nei tikslo, nei prasmės. Artimuoju laikotarpiu mūsų partija įsipareigoja dvejus metus (2020 – 2022 m.) nedidinti mokestinės aplinkos. Vėlesniu laikotarpiu diegsime labiau diferencijuotą PVM politiką. Sumažintas PVM tarifas būtų taikomas kasdienių produktų krepšeliui, centralizuotam šildymui, viešajam transportui, viešojo maitinimo paslaugoms (išskyrus alkoholinius gėrimus), viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms, knygoms ir spaudai, vaistams ir sveikatinimo paslaugoms, sveikam maistui bei šviežiai atšaldytai mėsai, paukštienai, žuviai. Siekdami gerinti šalies demografinius rodiklius - nulinį PVM tarifą taikysime vaikiškoms prekėms.

Partija „Lietuva – visų“

Taip, pritariame progresiniams pajamų mokesčiams, tačiau jie turi būti realūs, o ne imitaciniai. Kitas svarbus dėmuo, kad progresiniai pajamų mokesčiai turi būti visos mokesčių sistemos dalis. O visa mokesčių sistema turi būti grindžiama keturiais principais: gebėjimo mokėti principu, apmokestinimo lygybės, apmokestinimo teisėtumo ir gerovės valstybės principu.

Svarbiausi mokesčiai yra pajamų ir pridėtinės vertės (PVM) mokesčiai. Dėl jų pirmiausia reikia diskutuoti ir susitarti. Pajamų mokesčių progresyvumo diskusijai atskaitos tašku siūlysime Vokietijos pajamų mokesčio tarifus, kurie svyruoja nuo 0 iki 45 procentų. Vokietijos pajamų mokestis yra progresinis mokestis, kas reiškia, kad vidutinis mokesčio tarifas (t. y. mokesčių ir apmokestinamųjų pajamų santykis) laipsniškai didėja didėjant apmokestinamosioms pajamoms. Lietuvoje mažinant pajamų mokesčių tarifus nuo 33 iki 15 proc. buvo padaryta klaida, kad mokesčiai buvo sumažinti visiems tolygiai, o ne pagal pajamų dydį. Dėl šios klaidos yra atsakingos visos buvusios valdžios.

2009 m. pridėtinės vertės mokestis (PVM)buvo padidintas iki 21 proc. ir nesugrąžintas į buvusį lygį, nepaisant daugkartinių skirtingų valdančiųjų pažadų. Verta svarstyti PVM sumažinimą iki 20 proc., kaip yra Estijoje, Slovakijoje, Austrijoje, Prancūzijoje. Lengvatinis PVM turi būti taikomas daugumai maisto produktų. Pandemijos laikotarpiui yra svarstytinas laikinas bendras PVM sumažinimas, kaip tai šiuo metu padaryta Vokietijoje.

Politinė partija „Lietuvos sąrašas“

Taip. Manome, kad didesnes pajamas gaunantys žmonės turėtų prie bendros gerovės prisidėti kiek daugiau.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

Idėjai pritariame, nes tokia mokesčių sistema yra teisingesnė ir padėtų efektyviau sumažinti didelę pajamų nelygybę. Nesiruošiame savaime judinti ir forsuoti mokestinės sistemos pokyčių, neturėdami aiškaus modelio, skaičiavimų ir užtikrintumo, kad nauja sistema nepablogins situacijos ir neatvers naujų landų šešėliui. Visi siūlomi pokyčiai turi būti aptarti, išdiskutuoti ir geriausia praktiškai išbandyti sektinose ir klestinčiose Vakarų valstybėse. Pasisakome už stabilią ir kuo mažiau kaitaliojamą mokesčių sistemą.

Partijos, kurių atsakymų nėra, arba atsisakė atsakyti į portalo LRT.lt pateiktus klausimus, arba to nepadarė nurodytu laiku.

Populiariausi

Aušrinė Armonaitė
8

Verslas

2021.04.14 09:04

Armonaitė: mano nuomone, visa prekyba jau galėtų veikti

tikisi, kad visuomenė ir verslas susipažins su 2,2 mlrd. eurų planu; atnaujinta 09.22
8