Baltarusijoje ir toliau vykstant protestams, ekonomistai skaičiuoja, kaip neramumai šioje šalyje gali paveikti Lietuvos ekonomiką. Nutrūkus Baltarusijos turistų srautui, netektume daugiau nei 130 mln. eurų, o Baltarusijai krovinius nukreipus į kitas šalis Klaipėdos uostas prarastų 30–40 proc. krovinių. Vis dėlto jie ramina, kad kaimyninės šalies įtaka Lietuvos ekonomikai – nedidelė.
Pastarosiomis dienomis Baltarusijoje vyksta didžiausi protestai prieš šeštą kartą perrinktą valstybės prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.
Suklastotų rinkimų rezultatų įpykdyti dešimtys tūkstančių baltarusių išėjo į gatves. Dėl prieš juos naudojamo smurto Europos Sąjungos lyderiai prabilo apie galimybes taikyti sankcijas Baltarusijos režimui ir su juo susijusiems asmenims.
Įvykius Baltarusijoje su nerimu stebi ne tik ES lyderiai, bet ir Lietuvos verslo atstovai, kurie praėjusią savaitę pasmerkė smurtą Baltarusijoje.
Taip pat skaitykite
Apie galimą neramumų įtaką Lietuvos ekonomikai pirmadienį prabilo ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Bet koks sukrėtimas Baltarusijoje gali turėti įtakos ekonomikai. Tai yra (Baltarusija – LRT) pakankamai svarbus partneris „Lietuvos geležinkelių“ veiklai ir Klaipėdos jūrų uostui. Kol kas signalų iš šių įmonių nesulaukiame. Stebime situaciją ir tai tikrai neramina“, – sakė S. Skvernelis.
Tačiau, ekonomistų teigimu, nepaisant įvykių baigties Baltarusijoje, Lietuvos ekonomika į didelę duobę neįkristų, mat liūdniausių ekonominių scenarijų tikimybė maža, o Lietuvos priklausomybė nuo Baltarusijos pastebima tik kai kuriuose ūkio sektoriuose.
Prekybos apimtys pastaraisiais metais augo
Verta pabrėžti, kad prekybos santykiai tarp Lietuvos ir Baltarusijos yra gana intensyvūs ir pastaraisiais metais stiprėja.
2019 metų duomenimis, pagal bendrą prekių eksportą Baltarusija buvo 7-oje vietoje tarp visų Lietuvos prekybos partnerių. Į kaimyninę šalį iš viso eksportuota prekių už 1 146,5 mln. eurų, tačiau verta paminėti, kad tik 160 mln. eurų sudarė lietuviškų prekių eksportas, o tai yra 25-a vieta pagal lietuviškų prekių eksportą.
Daugiausia į Baltarusiją eksportuojama katilų (boileriai), mašinų ir mechaninių įrenginių – 16 proc., verpalų, virvių ir vatos – 11 proc., geležies ir plieno – 10 proc., plastikų – 10 proc.
Pagal importo apimtis iš Baltarusijos Lietuva užima 14-ą vietą. 2019 metais iš kaimyninės šalies importuota prekių už 782 mln. eurų.
Bene didžiausią importo dalį sudaro mediena ir jos gaminiai – 25 proc., nafta ir kitos alyvos – 15 proc., trąšos ir metalai – po 11 proc.
Pagal Lietuvos tiesiogines užsienio investicijas (TUI) Baltarusija yra 8-oje vietoje, o 2018 m. Lietuvos TUI Baltarusijoje sudarė 121,5 mln. eurų. Bene didžiausios investicijos susijusios su didmenine ir mažmenine prekyba, privataus nekilnojamojo turto įsigijimu ir pardavimu, apdirbamąja gamyba, transportu ir saugojimu.
Pagal tiesiogines užsienio investicijas Lietuvoje Baltarusija užima tik 18-ą vietą, o 2018 metais šalyje investavo 158,7 mln. eurų.
Klaipėdos uostas gali prarasti apie trečdalį krovinių
Jau anksčiau Baltarusija buvo prabilusi apie galimybę nukreipti savo krovinius iš Klaipėdos į Rygos uostą ar iš viso atsisakyti tranzitu gabenti krovinius per Baltijos šalis.
Tokie pareiškimai iš Baltarusijos pareigūnų lūpų buvo girdimi nuo pat 2012 metų, po vadinamojo meškiukų desanto, kai iš Lietuvos pakilęs švedų lėktuvas Minsko pakraščiuose išbarstė šimtus pliušinių meškiukų su linkėjimais Baltarusijos diktatoriui nevaržyti žmogaus teisių.
Kol kas Baltarusijos vadovo grasinimai tušti, tačiau jiems išsipildžius Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“, „Klaipėdos nafta“ bei kitos privačios įmonės netektų dalies pajamų.
Klaipėdos uosto direkcija skaičiuoja, kad baltarusiški kroviniai Klaipėdos uoste sudaro daugiau nei trečdalį visų krovinių.
Klaipėdos uosto vadovo Algio Latako teigimu, kol kas visi kroviniai gabenami įprastu režimu.
„Tikimės šį tempą išlaikyti. Kad Baltarusija ketina atsisakyti savo krovinius gabenti per Klaipėdos uostą, šiandien indikacijų neturime“, – LRT.lt teigė pašnekovas.
A. Latakas pabrėžia, kad su Baltarusija susiję kroviniai sudaro nemenką dalį Klaipėdos uosto apyvartos, o Baltarusijai atsisakius krovinius gabenti per Klaipėdos uostą jūrų uostui grėstų netekti 30–40 proc. krovinių.
„Žinoma, alternatyvų visada galima ieškoti, tačiau šiandien ekonomiškai pagrįstų alternatyvų kaip ir nėra. Norint, kad jų atsirastų, reikia daug laiko, investicijų ir kitų palankių aplinkybių“, – LRT.lt komentavo Klaipėdos uosto vadovas.
Banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Ž. Maurico teigimu, Baltarusija negalėtų sau leisti visiškai nutraukti krovinių gabenimą per Lietuvą.
„Rusija ilgus metus teigė, kad nutrauks bet kokį tranzitą per Baltijos šalis, tačiau dalį tranzito vis dar turi. Tokių dalykų nepadarysi per dieną. Yra sukurta infrastruktūra, pasirašytos sutartys, o jų nutraukimas gali sukelti ekonominių pasekmių. Verta pabrėžti ir tai, kad dėl koronaviruso krizės ir vidaus rinkų smukimo Baltarusijos įmonės neturi rezervų. Jos labai nenori ieškoti alternatyvių kelių, nes kitur tiesiog bus brangiau“, – mano ekonomistas.
Lietuviškos įmonės Baltarusijoje kol kas veikia be sutrikimų
Kaip LRT.lt teigė komercijos atašė Baltarusijoje Julijus Glebovas, Baltarusijoje veikia 575 lietuviško kapitalo įmonės ir 250 įmonių Lietuvoje yra pritraukusios kapitalo iš Baltarusijos.
J. Glebovo žiniomis, Lietuvos verslo įmonės Baltarusijoje dirba be sutrikimų. Problemų būta tik praėjusią savaitę, kai dingo interneto ryšys.
„Praėjusios savaitės pradžioje dėl pradingusio interneto ryšio buvo susidurta su tam tikrais atsiskaitymo iššūkiais, ypač banko kortelėmis mažmeninės prekybos sektoriuje, taip pat nuotoliniu kai kurių gamybos procesų valdymu. Dabar esamos rizikos verslui yra žinomos, joms pasiruošta ir jos valdomos“, – LRT.lt teigė jis.
Baltarusijoje padalinių turi tokios Lietuvos įmonės kaip „Kauno grūdai“, „Eugesta“, „Audimas“, koncernas SBA ir viena didžiausių Baltijos šalyse medienos ir baldų gamybos grupių Vakarų medienos grupė (VMG).
Baldus gaminančios bendrovės SBA viceprezidento Egidijaus Valentinavičiaus teigimu, kol kas įmonių grupei priklausanti ir Baltarusijoje veikianti bendrovė „Mebelain“, kurioje dirba apie 480 žmonių, dirba be sutrikimų.
„Situaciją Baltarusijoje stebime. Šiuo metu Mogiliovo LEZ įsikūrusi SBA grupės bendrovė „Mebelain“ veikia įprastu režimu“, – sakė pašnekovas.
Baltarusijoje veikia ir VMG bendrovių grupei priklausančios įmonės. Bendrovės VMG atstovė spaudai Gerda Šešplaukytė LRT.lt taip pat teigė, kad kol kas patronuojamosios bendrovės veiklą vykdo įprastu režimu: „Šiuo metu abi Baltarusijoje – Mogiliovo ir Barysavo srityse – veikiančios VMG grupės gamyklos veiklą vykdo įprastu režimu.
Dėl interneto ryšio sutrikimų prireikė operatyviai koreguoti tam tikrus procesus. Dėl tos pačios priežasties buvo sudėtingiau komunikuoti su ten dirbančiais kolegomis. Su kitais nesklandumais nesusiduriame.“
Lietuvos ekonomika šoko nepatirs
Ekonomistas Ž. Mauricas atkreipia dėmesį, kad Baltarusija, nors ir nėra viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių, vis tiek patenka į prekybos dešimtuką.
Ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvai svarbūs ir Baltarusijos turistai, kurie čia palieka bene daugiausia pinigų iš visų užsieniečių.
2019 m. į Lietuvą su nakvyne atvyko 424 tūkst. baltarusių (daugiausia iš visų užsieniečių), o vienadienių lankytojų buvo 583,2 tūkst. Daugiau vienadienių lankytojų atvyko tik iš Latvijos – 1,1 mln. Statistikos departamento duomenimis, Baltarusijos turistai 2019 m. Lietuvoje išleido kiek daugiau nei 130 mln. eurų.
„Baltarusijos turistai į Lietuvą atvažiuoja ne tik pasigrožėti gamta ar architektūra, bet ir nevengia įsigyti prekių“, – sako Ž. Mauricas.
Didelę riziką jis mato ir transporto sektoriui.
„Nemažą dalį pajamų gauname iš tranzito. Iš Rusijos tranzito pajamų gauname nebedaug, tačiau Baltarusija vis dar sudaro reikšmingą dalį tiek uostui, tiek geležinkeliams. Tai būtų pirmas pavojus, jei Baltarusija įšaldytų ekonominius santykius ir nukreiptų savo krovinius, pavyzdžiui, per Rusiją.
Antras pavojus, kaip ir minėjau, kad dėl išaugusio neapibrėžtumo ir tolesnio pajamų mažėjimo gali mažėti turistų srautai. Trečias pavojus – tiesioginės Lietuvos užsienio investicijos Baltarusijoje“, – aiškina Ž. Mauricas.
Vis dėlto ekonomistas tikina, kad atsižvelgiant į Baltarusijos geografinį artumą Lietuvos ekonominiai ryšiai su šia šalimi yra nedideli, todėl ir neramumų poveikis mūsų ekonomikai neturėtų būti didelis.
„Didelių ekonominių sukrėtimų nepajusime ir, gali būti, kad vidutiniu laikotarpiu tai Lietuvai netgi išeis į naudą, jeigu sugebėsime prisivilioti specialistų“, – mano Ž. Mauricas.
Didžiausią grėsmę mato Lietuvos importuotojams
„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas LRT.lt teigia, kad labiausiai neramumai Baltarusijoje gali paveikti Lietuvą per importą iš kaimyninės šalies.
„Mes esame neto importuotojai iš Baltarusijos, todėl ji mums svarbi dėl importo. Tai Lietuvos įmones gali paveikti dviem aspektais. Importuojame daug tarpinio vartojimo prekių, tai yra medienos – 25 proc. ir metalų – 12 proc. Gali nutikti taip, kad Baltarusijos įmonės dėl streiko nedirbs, tuo metu Lietuvoje veikiančios įmonės negaus žaliavų ir negalės laiku pagaminti produkcijos.
Atitinkamai nebus įgyvendintos sutartys, bus netesybos, reputacijos praradimas ir kitų žaliavų tiekėjų paieška. Teks dairytis į kitų šalių tiekėjus, tačiau jie gali padidinti kainas“, – galimas grėsmes dėl sutrikusių importo grandinių vardija A. Izgorodinas.
Antras aspektas, kurį išskiria ekonomistas, – galima grėsmė Klaipėdos uostui, kadangi jame apie trečdalį krovinių sudaro produktai iš Baltarusijos.
„Čia aš matau šiek tiek mažesnę grėsmę, nes Baltarusija savo prekes, pavyzdžiui, trąšas, eksportuoja per Klaipėdos uostą ne todėl, kad Klaipėdos uostas yra labai geras, o todėl, kad jiems logistikos kainos yra geriausios. Kadangi trąšų kaina priklauso nuo kainų biržose, Baltarusijos įmonėms logistikos kaina labai svarbi siekiant išlaikyti konkurencingumą eksporto rinkose“, – sako A. Izgorodinas.
Ekonomistas taip pat pabrėžia, kad Baltarusija Lietuvai svarbi ir pagal transporto paslaugų eksporto struktūrą, kadangi tai sudaro apie 5,5 proc. viso Lietuvos transporto paslaugų eksporto. „Baltarusija yra tranzitinė šalis, per kurią važiuoja visokie tranzitiniai kroviniai. Jei Baltarusija labai stipriai apribotų judėjimą, mūsų vežėjams teks ieškoti kitų rinkų. Tačiau čia jau turėtų įvykti kažkas neįtikėtino, reikėtų uždaryti valstybę, tačiau kol kas aš tokių ženklų nematau“, – sako A. Izgorodinas.
