Verslas

2020.08.09 21:31

Į Astravo AE reaktorių nuleistas pirmasis branduolinis kuras: ką tai reiškia?

Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.08.09 21:31

Baltarusijos atominėje, kuri nuo Lietuvos nutolusi vos 23 kilometrus, planuojama įrengti du VVER (rus. vodo vodienoj energetičeskij reaktor) rusiškus reaktorius, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų.

2011 m. Rusija paskolino Baltarusijai 10 milijardų dolerių 25 metams, ši suma sudaro 90 procentų projekto sąmatos, o likusią dengs Baltarusija. Taigi, elektrinė šaliai užkraus ilgametę ekonominę naštą, kuriai tiek elektros nereikės niekada.

Lietuvos politikai Astravo atominę elektrinę vertina kaip Maskvos geopolitinį projektą, kurio pagrindinis tikslas – sustabdyti Baltijos valstybių siekį atsijungti iš penkiašalės sutarties su Baltarusija ir Rusija, integruotis į europinius energetikos tinklus. Esą įsileidę iš Astravo užplūsiantį elektros srautą, prarastume galimybę pasiekti savo tikslus. Kažkada Aliaksandras Lukašenka yra sakęs, kad Baltarusijos atominė bus „ašaka ES ir Baltijos šalių gerklėse“. Į atominę penktadienį pradėtas krauti kuras.

Taip pat skaitykite

Kol kas iš Lietuvos pusės matomi Baltarusijos atominės reaktorių aušinimo bokštai stūkso be gyvybės ženklų. Kai bus įjungtas pirmasis reaktorius, naudojamas Neries vanduo, iš bokšto ims veržtis baltas, net iki 2 km ilgio garo debesis. Tokį vaizdą galėsime stebėti jau netrukus.

Penktadienį be 11.45 val. į pirmojo Baltarusijos reaktoriaus šerdį nuleista pirmoji rinklė su nenaudotu branduoliniu kuru. Tai reiškia, kad nuo šiol visi čia įvykę incidentai ir avarijos privalo būti vertinami pagal tarptautinę branduolinių įvykių vertinimo skalę (INES).

„Iki šiol tai buvo tik statybvietė su savo minusais ir pliusais. Nuo šiandien tai jau branduolinės energetikos objektas. Labai ačiū mūsų partneriams iš Rusijos“, – sakė Baltarusijos vicepremjeras Jurijus Nazarovas.

Apie tai, kad išdavė leidimą krauti branduolinį kurą, Baltarusijos Nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas („Gosatomnadzor“) Lietuvos valstybinę atominės energetikos inspekciją informavo tik darbų pradžios išvakarėse. Habilituotas technologijos mokslų daktaras Leonas Ašmantas tikina, kad nuo leidimo pradėti kuro įkovimą iki realaus reaktoriaus darbo praeis nemažai laiko. Po baigiamųjų statybos darbų prieš paleidimą, VVER modelio reaktorius dar turi pereiti kelis etapus: įrangos derinimą, bandymus, po to seka fizikinis paleidimas, laipsniškai didinant reaktoriaus galią ir bandomasis pramoninis eksploatavimas, kai jau gaminama elektra. Tik po šių etapų atominė tieks elektrą.

„Kada yra duodama srovė į tinklą, į elektros tinklą bendrą pajungiama ir duodama srovė, sujungiama su tinklu. Tada jau yra paleidimas. Kaip paprastai jūs žinot, kad nuo Rusijos laikų visi mėgsta, kad tai būtų padaryta gruodžio 31 d. tai matyt, viskas tas yra vedama prie to, kad šitą aktą būtų galima padaryti gruodžio 31 dieną“, – tvirtina buvęs energetikos ministras dr. L. Ašmantas.

Tačiau rugpjūčio 4-ają Baltarusija pakeitė leidimų išdavimo tvarką – energijos bloko paleidimo procesą išskaidė į kelis etapus. Iki šiol net Rusijoje išduodamas vienas leidimas visam reaktoriaus paleidimo procesui. Anot energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, taip pasielgta siekiant forsuoti įvykius.

„Iš esmės tai reiškia vieną – tai reiškia , kad nespėjama yra atlikti visus branduolinės saugos darbus tam, kad būtų gaunama visa licencija in corpore, dėl to naudojama tokia, pavadinčiau, saliamio taktika, skaidant patį licencijavimo procesą ir tai tikrai nėra ta geroji praktika, kuria turėtų būti remiamasi ir tai tik patvirtina, pačios elektrinės paleidimo forsavimo procesą. Ir mums tai yra rimtas pagrindas kelti klausimus dėl Baltarusijos branduolinės energijos reguliatoriaus nepriklausomumo“, – nurodo Ž. Vaičiūnas.

Branduolinės saugos ekspertas Saulius Kutas tikina, kad toks Baltarusijos priežiūros institucijos sprendimas nėra geroji praktika.

„Turi būti atlikti visi saugos darbai, turi būt išduota sankcija šalies reguliatoriaus ir tik tada gali tas veiksmas įvykti“, – pabrėžia buvęs VATESI direktorius Saulius Kutas.

Rugpjūčio 4-ąją skaitydamas metinį pranešimą Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka nuogąstaujantiems atkirto.

„Nereikia mums nurodinėti ir baksnoti į saugumo klausimus. Mes – Černobylio respublika, patys žinome apie pasekmes. O pranašumai, kuriuos mes įgysime – tai mūsų proveržio ateityje pagrindas“, – kalbėjo Baltarusijos prezidentas.

2012 m. rugpjūčio 9 d. A. Lukašenka dalyvavo atominės statybų pradžios iškilmėse, į atminimo akmenį įleido kapsulę, kurioje – kreipimasis į ateities kartas. Baltarusijos prezidentas giriasi, kad pirmąjį reaktorių pastatė per rekordiškai trumpą 8 metų laikotarpį ir gerokai pigiau, nei kiti.

Dabar Lietuvos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad reaktoriaus bandymų laikotarpiu didesnė, nei įprastai branduolinių incidentų grėsmė.

„Savaime aišku, kad kai yra visiškai naujas įrenginys tokių smulkių incidentų tikrai gali būti, bet tokių incidentų šiame etape, kurie keltų pavojų Lietuvai, atsižvelgiant į tai, kad mes esame apie 20 km nuo atominės elektrinės, vis tik neturėtų būt“, – sako VATESI saugos analizės skyriaus vedėjas Evaldas Kimtys.

Savaitė. Į Astravo atominę elektrinę pradėtas krauti kuras: ar savivaldybės pasiruošė galimai grėsmei?

Trečiadienį po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio Seimo ir prezidentūros atstovai pripažino, kad gyventojų informavimo ar evakuacijos planais pasirūpinta valstybės lygiu, tačiau pasiruošimas dalyje savivaldybių nepakankamas, didžioji dalis neįsigijo būtiniausių apsaugos priemonių, kai kurios lėšas grąžino į biudžetą.

„Iš savivaldybių trūksta tos iniciatyvos, aktyvumo ir greičio, o iš kitos pusės trūksta galbūt žinojimo, kokios yra reikalingos priemonės, nes gali būti, kad tas lėšų poreikis nepateiktas vien dėl to, kad savivaldybės nežino, o ko gi reikėtų turėti“, – aiškina prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius.

Tuo metu ir valstybė savotiškai rūpinasi pasirengimu galimoms branduolinėms avarijoms. Liepos pabaigoje Vyriausybė nusprendė sujungti Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldų Radiacinės saugos centrą ir Aplinkos ministerijai priklausančią Aplinkos apsaugos agentūrą. Pernai Sveikatos apsaugos ministerija siūlė dar kitaip – naikinti Radiacinės saugos centrą, sujungti jį su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centru. Sveikatos apsaugos strateguotojai tikino, kad taip siekia sutaupyti valstybės lėšų. Tačiau sprendimas, kai už radiacinius klausimus atsakinga institucija tampa nesavarankiška, būtų tapęs beprecedentis Europos Sąjungoje.

Anot Radiacijos centro, pastaraisiais metais įstaigos finansavimas buvo vis mažinamas, jau pustrečių metų vadovauja laikinoji direktorė.