Verslas

2020.08.09 17:46

Neįvykus kelionei atgauti pinigus gali padėti bankas – pinigus gali sugrąžinti net greičiau nei pats kelionės organizatorius

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.08.09 17:46

Jeigu dėl karantino buvo atšaukta kelionė, o susitarti su jos ar skrydžio organizatoriumi niekaip nepavyksta, yra dar viena išeitis – pagelbėti gali bankas. Tiesa, kelionė ar skrydžio bilietas privalo būti įsigytas naudojantis banko kortele, o kreipiantis dėl tokio pinigų grąžinimo privalu pateikti visus įrodymus, kad gražiuoju susitarti nepavyko.

Į LRT.lt besikreipusi Laura teigia norinti pasidalyti patirtimi, kai dėl karantino atšaukus skrydį pinigų iš skrydžio organizatoriaus atgauti niekaip nepavyko.

Laura teigia patarta draugės besikreipusi į savo banką. „Nors procesas užtruko, pinigus vis tiek atgavome greičiau nei iš skrydžių bendrovės“, – sako moteris ir priduria, kad tai turėtų žinoti daugiau žmonių, nes, anot jos, „galėtų sutaupyti tiek laiko, tiek nervų“.

LRT.lt bankų atstovai teigia, kad pinigus už atšauktą kelionę kartais galima atgauti, jeigu kelionė buvo pirkta internetu ir už ją atsiskaityta mokėjimo kortele.

„Kiekvieną atvejį reikėtų vertinti individualiai, tačiau pinigų grąžinimo procedūra už atšauktą kelionę ar skrydį įprastai inicijuojama pirkėjo: negavęs paslaugos, už kurią internetu atsiskaitė mokėjimo kortele, jis turėtų kreiptis į prekybininką ir tik tada, jeigu susitarti nepavyksta, remiantis tarptautinių mokėjimo kortelių „VISA International“ ir „MasterCard“ organizacijų nustatytais reikalavimais, jis gali kreiptis į savo banką ir bandyti atgauti pinigus“, – LRT.lt pateiktame komentare tvirtina SEB banko atstovė Aušra Kurtkutė.

Jos aiškinimu, tokiu atveju bankui pirkėjas turėtų pateikti visą svarbiausią informaciją apie sandorį ir bendravimo ar susirašinėjimo su pardavėju išrašus.

„Bankas gali tarpininkauti grąžinant pinigus už negautas paslaugas, tačiau ar šis tarpininkavimas bus sėkmingas, priklauso nuo keleto veiksnių: kokios sąlygos buvo išdėstytos mokėjimo kortelės turėtojui atliekant atsiskaitymą, ar buvo pasiūlytos pagrįstos alternatyvos dėl lėšų grąžinimo, kokie taikytini Vyriausybės įstatymai ir reglamentai ir t. t.“, – vardija A. Kurtkutė.

Ji atkreipia dėmesį, kad bankas negali suteikti garantijų, jog pinigai bus grąžinti, net jeigu klientas ir negavo prekės ar paslaugos, už kurią sumokėjo.

„Paprastai patikimos elektroninės parduotuvės stengiasi kuo greičiau išspręsti kilusias problemas, todėl labai svarbu, prieš suvedant mokėjimo kortelės duomenis, atsakingai įvertinti svetainės patikimumą ir kitų klientų atsiliepimus“, – primena A. Kurtkutė.

„Swedbank“ atstovas Ernestas Ramonas LRT.lt taip pat tvirtina, kad kiekvienas atvejis peržiūrimas ir vertinamas individualiai.

Svarbiausia yra konkrečios detalės ir individualios aplinkybės, susijusios su skrydžiu. Pavyzdžiui, ar klientui buvo pasiūlyta alternatyva, kodėl klientas nepasinaudojo skrydžio bilietu – ar skrydis buvo atšauktas, ar klientas pats nerizikavo skristi, ar kortelei galioja pirkinių draudimas ir kt.“, – sako E. Ramonas.

Jo tvirtinimu, dažnai pasitaikantis atvejis būna toks: mokėjimas atliktas kortele, skrydis atšauktas, oro linijų pasiūlyta alternatyva klientui netinka ir jis atsisako ja naudotis.

„Tokiais atvejais visuomet pirmiausia prašome klientų tiesiogiai kreiptis į paslaugos teikėją (oro linijas, kelionių agentūrą ir kt.) ir mėginti spręsti situaciją. Jei nepavyksta išspręsti nesklandumų, tuomet galima kreiptis į kortelę išdavusį banką ir jis tarpininkaudamas padeda susigrąžinti pinigus per tarptautines finansinių paslaugų kompanijas „MasterCard“ ar „Visa“, – tvirtina E. Ramonas.

Bankų atstovų teigimu, tai, ar kortelė debetinė, ar kreditinė, įtakos neturi, nes joms taikomos tos pačios taisyklės ir tvarka.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovė Natalija Jarmulkovič taip pat teigia, kad tokia pinigų susigrąžinimo procedūra gali būti taikoma, jeigu už prekes ar paslaugas mokėta kortele. Dėl to vartotojams derėtų kreiptis į kortelę, kuria atsiskaityta, išdavusį banką arba į Lietuvos banką, kuris suteiktų detalesnę informaciją.

Tačiau VVTAT primena, kad visais skrydžio sutrikimo atvejais keleivis, gindamas savo, kaip keleivio, teises, pirmiausia turi raštu kreiptis į oro vežėją ir sulaukti jo atsakymo.

Oro vežėjas turi kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pretenzijos gavimo raštu atsakyti keleiviui. Jeigu oro vežėjas į pateiktą pretenziją neatsako per 4–6 savaites arba atsako neigiamai, tačiau, keleivio nuomone, oro vežėjas nepagrįstai atsisako tenkinti jo reikalavimus, keleivis gali kreiptis ir pateikti skundą Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 įgyvendinimą prižiūrinčiai institucijai, priklausomai nuo to, kurioje šalyje susidurta su skrydžio nesklandumais.

Kai atidėtas arba atšauktas skrydis turėjo vykti iš Lietuvos, vartotojas turėtų kreiptis į Lietuvos transporto saugos administraciją.

Lietuvos transporto saugos administracijai nustačius, kad keleiviui priklauso kompensacija, tačiau Lietuvoje registruotai aviakompanijai nesutinkant jos išmokėti, vartotojai turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir ji nagrinės tarp vartotojo ir aviakompanijos kilusį ginčą ne teismo tvarka.

Ginčo nagrinėjimo procedūra vartotojui yra nemokama. Į Europos vartotojų centrą, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos padalinį, vartotojai turi teisę kreiptis tada, kai skrydį, kuris yra atšauktas ar atidėtas, vykdė ar turėjo vykdyti kitoje Europos Sąjungos šalyje registruotas oro vežėjas.

Jei sutartis sudaryta su kelionių organizatoriumi, dėl kelionės nesklandumų pirmiausia reikėtų kreiptis į kelionių organizatorių ir ieškoti abiem šalims tinkamo sprendimo.

Gavęs vartotojo prašymą, paslaugos teikėjas privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais.

Šių dokumentų kopijos privalo būti pridėtos prie paslaugų teikėjo atsakymo vartotojui. Nepavykus išspręsti klausimo geranoriškai, vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka.

VVTAT atkreipia dėmesį, kad vartotojas, turėdamas tiek teisę kreiptis į banką, tiek į vartotojų teises ginančias institucijas, neturėtų šių procedūrų dubliuoti, t. y. nesikreipti į visas galimas institucijas vienu metu.

„Tuo atveju, jei vartotojas kreipėsi į banką, tačiau nebuvo taikoma pinigų grąžinimo procedūra, jis gali kreiptis į vartotojų teises ginančias institucijas. Visais atvejais pirmiausia vartotojas turėtų raštu kreiptis į paslaugos teikėją“, – nurodo N. Jarmulkovič.